Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Miuncheno barometras pranašauja audrą

Šiemetinė saugumo konferencija Miunchene tapo savotišku barometru, perspėjančiu pasaulį apie artėjančią audrą. Kur ir kada trenks pirmasis žaibas, niekas nežino: atmosfera pavojingai įsielektrinusi ne viename pasaulio regione.

Ligi pat krašto

Tuo metu, kai Lietuva šventė Vasario 16-ąją, Pietų Vokietijoje, Miunchene, prasidėjo kasmetinė saugumo konferencija, į kurią susirinkę įvairių šalių politikai ir ekspertai apžvelgė dabartinę saugumo padėtį ne tik pačioje Europoje, bet ir visame pasaulyje. Skirtingai nei Vilniuje, nuotaikos 54-ojoje Miunchene surengtoje saugumo konferencijoje tikrai nebuvo pakilios. Tris dienas nagrinėję svarbiausius iššūkius taikai Europoje ir kituose žemynuose, konferencijos dalyviai, pasak Vokietijos transliuotojo „Deutsche Welle“, priėjo gana niūrią išvadą: visi dabartiniai požymiai rodo, kad artėja naujas politinis ir karinis konfliktas, ir šios konferencijos tema „Iki pat krašto – ir atgal?“ iš tiesų atspindi dabartinę padėtį pasaulyje.

Wolfgangui Ischingeriui, žymiam vokiečių diplomatui, nuo 2008 metų pirmininkaujančiam Miuncheno saugumo konferencijoms, šiemet pavyko sukviesti nemažą būrį valstybių vadovų, užsienio reikalų bei gynybos ministrų, kitų įtakingų politikų, aukštų diplomatų. Jie išsakė savo požiūrį į įvairius tarptautinius konfliktus bei saugumo problemas, kurios gali virsti kariniais konfliktais, jei laiku nebus rasta tinkamų jų sprendimo būdų.

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris savo kalboje pabrėžė, kad konferencijos dalyviai šiemet susitiko Miunchene „ypač svarbiu mūsų tautoms ir visai žmonijai metu“. Pasaulis esą susidūrė su daugybe tradicinių grėsmių – piktavaliai režimai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Rytų Azijoje kelia rimtą pavojų tarptautiniam saugumui. JAV atstovas aiškiai turėjo mintyje Siriją, Iraną bei Šiaurės Korėją. Karas Sirijoje daugelio konferencijos pranešėjų buvo įvardytas kaip bene didžiausią pavojų tarptautiniam saugumui keliančių konfliktų.

Su įrodymu rankose

Londone veikiančio tyrimų centro „Royal United Services Institute“ vadovė Karina von Hippel perspėjo, kad net mažiausia klaida šiame karo veiksmų teatre gali sukelti milžinišką karinę eskalaciją su sunkiai įsivaizduojamais padariniais. Ekspertės teigimu, karas Sirijoje kelia tiesioginės Jungtinių Valstijų ir Turkijos konfrontacijos pavojų, be to, čia veikia Basharo al-Assado režimą kartu su Iranu išsaugoti bandančios Rusijos kariuomenė, kitų regiono šalių pajėgos. Situaciją dar labiau komplikuoja spartėjantis Izraelio įsitraukimas į konfliktą ir jo aviacijos antskrydžiai prieš karinius objektus Sirijoje.

Scanpix nuotr.

Niūrią nuojautą dar labiau sustiprino į tribūną kalbėti išėjęs Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, gero nežadančiu tonu kreipęsis į salėje sėdėjusį Irano užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą. Iškėlęs kažkokią metalinę nuolaužą B.Netanyahu be didelių įžangų kreipėsi į Irano ministrą teiraudamasis, ar šis atpažįstantis šį daiktą – o juk esą turėtų, nes tai Irano bepiločio lėktuvo, kurį virš savo teritorijos numušė Izraelio karinės pajėgos, fragmentas. Ar bereikia sakyti, kad tokiame kontekste viltys dėl didesnio pasitikėjimo ir savitarpio supratimo tarp šių dviejų šalių konferencijos dalyviams nepasirodė labai stiprios.

Pasak Vakarų spaudos, ši konferencija Miunchene išsiskyrė atviromis, nelabai diplomatiškai skambančiomis aukštų politikų frazėmis. Antai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka savo kalboje iš esmės Rusiją pavadino visų blogybių Europoje priežastimi, paraginęs didinti spaudimą Maskvai ir nešvelninti jai taikomų sankcijų. „Šiandien mums nebelieka nieko kito, kaip tik konstatuoti, kad Rusijos pradėtas hibridinis karas pamažu perauga į pasaulinį hibridinį karą. Šis karas vykdomas skirtingais lygmenimis, skirtinguose mūšio laukuose ir skirtingu greičiu. Į jį jau įtraukta daugybė skirtingų veikėjų, kurių dalis gal net nesuvokia destruktyvaus savo vaidmens. Šiaip ar taip, šį karą sukėlęs blogis yra vienas ir tas pats, ir jis reziduoja Kremliuje“, – sakė Ukrainos vadovas.

Nepalieka kitos išeities

Neapsieita ir be Rusijos ir Amerikos atstovų retorikos kibirkščiavimo. Jau minėtas JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais H.R.McMasteris savo kalboje pabrėžė, kad įrodymai dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimų kampaniją yra „nepaneigiami“. Netrukus po jo į tą pačią tribūną išėjęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paneigė tokias prielaidas ir pavadino jas „plepalais“: esą nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Savo kalboje jis apkaltino Europos šalis grįžimu į nacizmo laikus (?) ir pareiškė, kad Vašingtono planai stiprinti Amerikos branduolinį arsenalą nepaliks Rusijai jokios kitos išeities, kaip tik imtis to paties.

Po Izraelio premjero asmeninio kreipimosi į Irano užsienio reikalų ministrą raginant „nemėginti Izraelio kantrybės“ konferencijos dalyvių laukė dar vienas šaltas dušas. JAV senatorius Jamesas Rischas šokiravo daugelį, kai pareiškė, kad Jungtinių Valstijų atsakas į branduolinę Šiaurės Korėjos grėsmę bus iš tiesų „biblinio masto“.

Po tokių kalbų svarstymai apie saugumo padėtį Europoje nuteikia ne visai optimistiškai, nors, pasak Danijos dienraščio „Politiken“, iš pirmo žvilgsnio saugumo situacija mūsų žemyne nekelia didesnio susirūpinimo. Europoje iš pažiūros viskas gerai: finansų krizė liko praeityje, ekonomika kyla net ir pietinėse ES šalyse, nedarbo lygis mažėja, pabėgėlių srautas jau gerokai slūgtelėjo. Ekonominiu ES varikliu vadinama Vokietija, atrodo, pagaliau įveikė naujos valdančiosios daugumos formavimo krizę ir po daugiau nei pusmečio atsirado reali viltis, kad bus sudaryta nauja stabili šalies vyriausybė. Taigi karo Sirijoje ir įtampos Korėjos pusiasalyje fone Europa pasaulyje atrodo tarsi ramybės oazė, žinoma, su kai kuriomis išlygomis, pirmiausia – dėl tebežioruojančio karinio konflikto Rytų Ukrainoje.

Padarė per mažai

Tokie svarstymai Danijos ambasadoriui Vokietijoje Friisui Arne Petersenui, pasak dienraščio, atrodo kone ironiški. „Ekonomikos reikalai Europoje, Azijoje ir Jungtinėse Valstijose nekelia rūpesčių, bet vis tiek mumyse ir aplink mus tvyro didelis netikrumas. Europos žemynas šiuo metu yra pakeliui į gerovės periodą, tačiau kariniu ir saugumo politikos požiūriu mes gyvename itin sudėtingu laikotarpiu“, – tvirtino Danijos diplomatas.

Jo teigimu, europiečiai spaudžiami įvairiuose frontuose. Rusija visur elgiasi agresyviai ir bando stiprinti savo įtaką išnaudodama aljansą Sirijoje su Recepo T.Erdogano vadovaujama Turkija. Tačiau, pasak F.A.Peterseno, prie to reikia pridėti ir visas grėsmes, nesusijusias su grynai kariniais dalykais: JAV prezidento Donaldo Trumpo nenuspėjamumą, pabėgėlius, kibernetinius karus, padėtį sveikatos apsaugos, energetikos ir aplinkosaugos srityse.

Grėsmės Europai grynai kariniu požiūriu, pasak Danijos diplomato, pirmiausia kyla iš Rusijos. Vladimiro Putino sprendimu ji aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o ginklavimosi varžybos tapo tikra isterija, nes įtraukė net ir vaikus. Rusijoje sukurta vadinamoji „Jaunoji armija“ („Junarmija“), kurios kariams – nuo 11 iki 18 metų. Jiems skirtas karinio parengimo kursas, kurio metu jaunieji Rusijos kariai mokomi svaidyti granatas ir šaudyti iš Kalašnikovo automato. Ši organizacija per kelerius praėjusius metus smarkiai išaugo, dabar „Junarmijos“ gretose yra apie 190 tūkstančių vaikų ir paauglių.

„Rusija ginkluojasi ir tapo sparčiai didėjančia grėsme. Pernai stebėjome, kaip Maskva bandė sukelti problemų ir politinių krizių demokratinėse Europos šalyse, lygiai tokiais pat būdais, kaip ji tą darė prezidento rinkimų kampanijos JAV metu. Tačiau, nepaisant viso to, Europos šalių vyriausybės padarė labai mažai, kad šiuo požiūriu taptų mažiau pažeidžiamos“, – antrina Vokietijos Marshallo fondo Europos reikalų direktorius Janas Techau.

Simboliška, kad, likus vos kelioms dienoms iki 54-osios Miuncheno saugumo konferencijos, buvo gautas oficialus patvirtinimas, kad Rusija Kaliningrado srityje pradėjo dislokuoti trumpojo nuotolio balistines raketas „Iskander“, galinčias naudoti ir branduolinius užtaisus. Šios raketos gali pasiekti ne tik Baltijos šalių sostines, bet ir Varšuvą bei Berlyną. Panašu, kad NATO šalys bus priverstos imtis atsakomųjų veiksmų. Visa tikėtina įvykių eiga nemaloniai primena šaltojo karo laikų konfrontaciją Europoje tarp dviejų karinių blokų, kai įtampos ir nepasitikėjimo spiralė kilo vis aukščiau ir aukščiau. Gaila, kad politikų ir ekspertų diskusijos Miunchene šiuo požiūriu nesukėlė didesnio optimizmo.

Rekomenduojami video