Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Motociklai – tvarkingesni nei mašinos

Dar gerokai prieš oficialiai prasidedant kelionių motociklais sezonui jų savininkai apgula techninės apžiūros centrus: balandžio – gegužės mėnesiais čia apsilanko daugiau nei trečdalis iš maždaug 21 tūkst. per kalendorinius metus „sveikatą“ pasitikrinti privalančių L klasės transporto priemonių savininkų. Kokių pastabų dažniausiai sulaukia baikeriai ir kokios techninės motociklų problemos kelia didžiausią grėsmę?

Kliūva žibintai

Bendrovės „Tuvlita“ kontrolierius Vilius Jankauskas pripažįsta, kad iš esmės motociklai gerokai lengviau įveikia patikros filtrus, nei lengvieji ar komercinės paskirties automobiliai. Visų pirma tai lemia kur kas paprastesnė dviračių transporto priemonių konstrukcija ir tikrinamų mechanizmų skaičius.

„Pirmuoju bandymu teigiamą techninės apžiūros išvadą gauna kiek daugiau nei 52 proc. lengvųjų automobilių, o patikrinus motociklus jokių rimtų pastabų paprastai neturima 66 proc. jų savininkų. Dažniausiai fiksuojami trūkumai paprastai susiję su žibintų būkle, veikimu, reguliavimo galimybėmis, atitikties reikalavimais. Taip pat santykinai didelė dalis baikerių smulkmena laiko posūkių ar galinį žibintus, galinius atšvaitus, valstybinio numerio apšvietimą, todėl jiems tenka į techninės apžiūros centrus sugrįžti pakartotinai po vizitų į servisus. Dėl pakabos, stabdžių ar vairo mechanizmo baikerių technika išbrokuojama palyginti retai“, – vardija V.Jankauskas.

Pasak motociklininko Aido Bubino, kurio trofėjų kolekcijoje – rekordinės ištvermės kelionės po Europą, tam įtakos turi netgi specifinė detalių rinka. Skirtingai nei siūloma automobilininkams, motociklų savininkams nereikia sukti galvos dėl prekybos centruose greta bulvių traškučių ar buities rakandų pardavinėjamų nepaaiškinamai pigių, nežinomo gamintojo padangų, stabdžių trinkelių ar panašių dalykų. Ieškančiųjų naudoto „apavo“ motociklams pasitaiko, tačiau akivaizdžiai mažiau, nei automobilių vairuotojų, naršančių turgavietėse ar mašinų detalių sąvartynuose.

A.Bubinas: „Dėl konstrukcinių ypatumų gerai motociklų techninei būklei palaikyti reikia kur kas mažiau pinigų nei automobiliui.“

Priežiūra pigesnė

„Nors didmiesčiuose dviratės transporto priemonės yra puiki alternatyva kasdien naudojamam automobiliui – tiek motociklai, tiek motoroleriai judėjimą eisme pagreitina keliskart (mažesnį nei 50 kub. cm variklį turinčiu motoroleriu galima legaliai naudotis viešajam transportui skirtomis juostomis, o norint tokį vairuoti, užtenka B kategorijos pažymėjimo), vis dėlto mūsų šalyje motociklai dažniausiai traktuojami kaip sporto ar aktyvaus laisvalaikio atributai, todėl jiems skiriama daugiau dėmesio. Be to, dėl konstrukcinių ypatumų gerai motociklų techninei būklei palaikyti reikia kur kas mažiau pinigų nei automobiliui“, – teigė A.Bubinas.

Didžioji dalis problemų kyla, kai užsimojama perdaryti galinę motociklų dalį ar ji apgadinama nesėkmingai atliekant įvairius akrobatinius triukus – deformuojamas ar netinkamu kampu fiksuojamas valstybinis numeris, pradanginamas galinis atšvaitas, gabaritiniai žibintai, persistengiama tobulinant rėmą.

Kita vertus, tam tikri motociklo patobulinimai visiškai legalūs: dvivietę sėdynę leidžiama pakeisti į vienvietį „balną“ su sąlyga, kad nepjaustomos ir nevirinamos laikančiosios konstrukcijos. Toleruojami netgi tam tikri vairo pakeitimai, kai ant vadinamųjų čioperių montuojami aukščiau iškelti buivolo ragai. Jei jie netrukdo manevruoti, o vairuotojas savo rankomis neuždengia galinio vaizdo veidrodėlių (tai atvejais, kai šie nuleidžiami žemyn), techninės apžiūros kontrolieriai savito baikerių stiliaus suvokimo nekvestionuoja.

Nori daugiau garso

Griežčiau vertinami tik bandymai pakoreguoti variklio efektyvumą. Kai motociklų šeimininkai sumontuoja specialius duslintuvo vidurius ar tiesiog pašalina originalius triukšmo slopinimo mechanizmus, o dviratė transporto priemonė pradeda skleisti 80 decibelų viršijantį triukšmą, leidimas dalyvauti viešajame eisme neišduodamas.

„Nors dažnai plika akimi nematyti duslintuvo „patobulinimų“ – vizualiai bakelio konstrukcija nebūna pakeista, vis dėlto didieji rėksniai paprastai išsiduoda jau įvažiuodami į techninės apžiūros centro teritoriją. Oficiali skleidžiamo triukšmo matavimo procedūra tokiais atvejais būna tik formalumas, kurio reikia pildant techninės patikros protokolą“, – sakė „Tuvlitos“ kontrolierius V.Jankauskas.

Tiesa, kai kurie baikeriai teigia, kad sąmoningai stengiasi važinėti didesnį garsą skleidžiančiais motociklais, nes taip esą yra saugiau – jei kiti eismo dalyviai nepastebėtų mažą dalį matomumo zonoje užimančio motociklo, galbūt išgirstų. Tačiau saugaus eismo specialistai tokius išvedžiojimus vertina skeptiškai: incidentus su motociklais daugumoje atvejų lemia elementarus Kelių eismo taisyklių nesilaikymas, neadekvatus situacijos vertinimas bei pačių motociklininkų avantiūrizmas ir piktnaudžiavimas didesniu manevringumu nardant tarp automobilių.

Netgi palyginti kuklus, nedidelio darbinio tūrio variklį turintis, tačiau mažai sveriantis motociklas iki 100 km/val. gali spurtuoti vos per 4 sekundes – greičiau nei dauguma sportinių mašinų.

 

 

Rekomenduojami video