Scanpix nuotr.

 Pastaraisiais dešimtmečiais gyvulininkystės ūkiuose antibiotikų suvartota gerokai daugiau negu tų pačių ar analogiškų preparatų, skirtų žmonėms gydyti. Beatodairiško antibiotikų vartojimo gyvulių profilaktikai, gydymui bei augimui stimuliuoti pasekmė – ligų sukėlėjų atsparumas antimikrobiniams vaistams. Kuo juos pakeisti?

Inovatyvūs preparatai

Blogiausia, kad kai kurių rūšių bakterijos perduoda atsparumą ir kitoms jų kartoms. Žmonių, kurie vartojo ilgai antibiotikų gavusių guvulių produktus su jų likučiais arba rezistentiškų bakterijų padermėmis, gydymas panašiais ar tais pačiais preparatais gali būti neveiksmingas. Be to, vartotojams susirūpinus dėl produktų saugumo ir ekologiškumo, apribotas antimikrobinių preparatų naudojimas.

Mokslininkai, bandydami rasti išeitį, sukūrė inovatyvius preparatus – simbiotikus. Tai biologiškai aktyvių organinių medžiagų – probiotikų ir prebiotikų – derinys. Probiotikai – specialiai atrinktų, dažniausiai pieno rūgštį produkuojančių, gyvų bakterijų štamai arba specialiai atrinktos gyvos mielės. Jie apsaugo jaunų gyvūnų virškinimo traktą nuo žalingų mikroorganizmų, sukuria žarnyne tinkamą mikroflorą, mažina viduriavimą, gerina gyvūnų sveikatingumą ir jų augimą. Prebiotikai yra angliavandenilinės medžiagos (oligosacharidai, mananoligosacharidai, beta gliukanai, inulinas ir kt.), kurios skatina naudingų mikroorganizmų augimą ir jų aktyvumą. Simbiotikai, patekę į virškinimo traktą, naikina patogeninius mikroorganizmus, neutralizuoja ir kompensuoja sutrikusių organų veiklą, stimuliuoja audinių atsinaujinimo procesus ir imuninę sistemą.

Simbiotiniai santykiai

Mikroorganizmų kiekis, randamas gyvūnų organizme, yra beveik tūkstantį kartų didesnis už ląstelių kiekį, sudarantį patį gyvūno organizmą. Mikrogyvių, gyvenančių organizme, visuma vadinama normalia mikroflora, arba mikrobiocenoze. Vidutiniškai 1 g gyvūnų skrandžio turinio yra nuo šimto iki kelių tūkstančių mikroorganizmų, 1 g plonosios žarnos – tūkstančiai ir dešimtys tūkstančių mikroorganizmų, o 1 g storosios žarnos – šimtai milijardų mikroorganizmų. Skrandyje ir plonojoje žarnoje daugiausia randama laktobacilų, o storojoje žarnoje – bifidobakterijų. Tyrimais įrodyta, kad gyvūnas, užaugintas steriliomis sąlygomis, neturi mikrofloros, tad, patekęs į normalias gyvenimo sąlygas, žūsta per kelias dienas. Simbiotikai ypač teigiamai veikia veršelių virškinimo ir imuninę sistemas.

Gyvūno organizmo mikroflora tiesiogiai susieta su šeimininko organizmu (makroorganizmu) ir jį supančia aplinka. Tarp makro- ir mikroorganizmų yra labai glaudus ryšys – simbiozė. Naudinga mikroflora sintetina vitaminus, įvairias aminorūgštis, fermentus, slopina patogeninę mikroflorą, stiprina gyvūnų imuninę sistemą ir jos veiklą. Daugiausia mikroorganizmų gyvena virškinimo trakte, todėl didžiausią įtaką gyvūno (šeimininko) organizmui daro žarnyno mikrobai, kuriuos pažeidus sutrinka fiziologinė būklė, sveikata, produktyvumas. Todėl labai svarbu palaikyti tinkamus simbiotinius santykius tarp makro- ir mikroorganizmų.

Gyvulių ligas lemia daugybė veiksnių: ankstyvas naujagimio atskyrimas nuo motinos, nevisavertis šėrimas ir nesubalansuotas racionas, antisanitarinės sąlygos tvartuose. Taigi dėl tam tikrų bakterijų stygiaus žarnyne susidaro deficitinė mikroflora, atsakinga už gyvulio fizinę būklę ir apsaugą nuo ligų. Normali daugelio gyvulio sistemų ir organų veikla priklauso nuo mikroorganizmų rūšies. Taigi simbiotiniai preparatai, visų pirma, reikalingi tinkamai žarnyno mikrofloros veiklai palaikyti. Simbiotiniai preparatai, sukurti iš gyvūnų virškinimo trakto mikroorganizmų, yra ekologiški produktai, sintetinantys labai svarbias, biologiškai aktyvias medžiagas: vitaminus, fermentus, antibiotikus, amino rūgštis. Jie reguliuoja virškinimo trakto biologinius procesus, saugo nuo žarnyno ligų, skatina augimą. Šie preparatai turi teigiamos įtakos žarnyno metabolitiniams pokyčiams, padeda geriau įsisavinti maisto medžiagas, didina organizmo atsparumą ir kartu antagonistiškai veikia kenksmingą organizmo mikroflorą.

Aktualus gydymo ir profilaktikos klausimas išlieka įvairių infekcijų etiologija bei jų lokalizacija. Todėl vis plačiau gyvulių mikrobiocenozėms koreguoti naudojami normalios mikrofloros bakteriniai preparatai. Simbiotikai, palyginti su antibakteriniais cheminiais preparatais, turi daug pranašumų: nenuodingi, nesukelia šalutinių reakcijų, alergijos, gyvūnai juos toleruoja.

Remiantis Lietuvos pašarų įstatymu, pašarai su priedais ar be jų, vartojami ūkinės paskirties gyvūnams šerti, negali būti kenksmingi nei jiems, nei žmonių sveikatai. Pašarų priedai apibūdinami kaip medžiagos ar preparatai, gerinantys pašarų virškinamumą, didinantys produktyvumą, tenkinantys jų mitybos poreikius įvairiais augimo laikotarpiais bei mažinantys žalingą gyvūnų maisto medžiagų apykaitos produktų (ekskrementų) poveikį aplinkai. Tad pasistenkime antibiotikus naudoti tik toms ligoms gydyti, kai yra per silpni kiti biologiniai preparatai.

 

Remigijus Lapinskas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas