Šiandien Lietuvoje viso labo yra įregistruota apie 680 elektromobilių. Tai – vos 0,04 proc. bendro įregistruotų automobilių skaičiaus. Elektromobilius galima mėgti, abejoti jų nauda ar tiesiog nekęsti, tačiau būtent dėl šių transporto priemonių per artimiausius dvejus metus kelių infrastruktūra Lietuvoje patirs daug pokyčių. Neišvengsime ir problemų.

Tik vienas kelias

Klausantis diskusijų elektromobilių tema gali susidaryti įspūdis (beje, jis yra visai teisingas), kad dabar iš esmės kalbama tik apie tai, ar įmanoma elektra varoma mašina nuvažiuoti iš Vilniaus į Klaipėdą. Visa kita Lietuvos dalis, gyvenanti atokiau nuo šio magistralinio kelio, paliekama nuošalyje, tarsi jos nė nebūtų. Pavyzdžiui, Zarasų gyventojui įkrauti savo elektromobilį daugiau galimybių būtų Daugpilyje nei Lietuvoje.

Greta magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda įrengta 11 greitojo įkrovimo stotelių (maždaug kas 0 kilometrų abiejose pusėse), tačiau greta automagistralės Vilnius–Panevėžys – vos viena. Taigi kol kas Lietuvoje iš esmės galima kalbėti tik apie vieną „elektrifikuotą“ kelią. Važiuojant kitais magistraliniais ar regioniniais keliais įkrauti elektromobilio nėra jokių galimybių, tačiau jau nuo 2018-ųjų pabaigos laukia daug pokyčių.

Bus šimtai stotelių

„Šiuo metu 17 savivaldybių centralizuotai perka 56 įkrovimo stoteles, todėl dalyje mažųjų savivaldybių bus galima įkrauti elektromobilius“, – sako UAB Energijos sprendimų centro komercijos vadovas Marius Kairys.

Be to, pats Energijos sprendimų centras savo stotelių tinklą iki 2020-ųjų planuoja išplėsti iki 100, tad kai kuriose vietose jų gali būti daugiau nei po vieną.

Visos įkrovimo stotelės bus matomos „Charge it on“ aplikacijoje. Pasitelkus šią programėlę bus galima realiuoju laiku stebėti stotelių užimtumą, laisvas jungtis, įkrovimo kainą – juk būtų labai nemaloni staigmena nuvažiavus pusę kelio ir sutojus įkrauti automobilio pamatyti, kad stotelė užimta kokioms dviem valandoms.

Paslauga taps mokama

Daugumoje stotelių elektromobilį galima įkrauti nemokamai. Artimiausiu metu situacija nesikeis, nes viešųjų stotelių valdytojus 5 metus šią paslaugą teikti už dyką įpareigoja ir finansiškai skatina ES. Tačiau jau nuo 2019 metų stotelėse ne tik bus galima įkrauti elektromobilius, bet ir grąžinti dalį energijos atgal į tinklą – tai bus nemenkas iššūkis viešajam sektoriui. Taigi per kelerius artimiausius metus dauguma elektromobilių įkrovimo stotelių greičiausiai taps mokamos.

„Nuo ateinančių metų bus galima elektromobilį ne tik įkrauti, bet ir atiduoti jo turimą energiją. Vadinasi, vairuotojai galės įkrauti savo elektromobilius viešose vietose ir paskui naudoti tą elektros energiją savo reikmėms, pavyzdžiui, namuose“, – teigia Energijos sprendimų centro EV produkto vadovas Andrius Šeršniovas.

Šiandien tokia problema atrodo menka, tačiau žinant tautiečių apsukrumą ji gali labai greitai išaugti: pavyzdžiui, didelėje „Teslos“ baterijoje sukauptos energijos vienam privačiam gyvenamajam namui užtektų savaitei. Tai atveria nemenkų galimybių piktnaudžiauti.

A.Šeršniovo manymu, elektromobilių skaičius artimiausiais metais ir toliau sparčiai augs: jau greitai nerimauti dėl mažo nuvažiuojamo atstumo neteks, nes įkrovimo stotelių tinklas bus labai platus. „Skaičiuojama, kad elektromobilių ir vidaus degimo variklius turinčių automobilių kainos susilygins apie 2027-uosius, todėl artimiausi dešimt metų tikrai bus labai įdomūs, matysime daug įvairiausių pokyčių“, – optimistiškai apie elektra varomo transporto rinką svarsto A.Šeršniovas.

Įvertinti draudimo išlaidas  

Pastaraisiais metais keitėsi ne tik elektromobiliai, bet ir problemos, su kuriomis susiduria jų pirkėjai. Vienos pagrindinių – privalomasis civilinės atsakomybės ir kasko draudimai.

„Dar neseniai „Bentley“ automobilių Lietuvoje buvo daugiau nei elektromobilių, bendrovės nenorėjo prisiimti atsakomybės už pastarąsias transporto priemones, nebuvo oficialių atstovų, trūko informacijos apie galimus jų remonto įkainius, tačiau dabar padėtis keičiasi“, – teigia ketvirtus metus elektromobilių varžybas rengiantis Darius Grinbergas.

Draudikų teigimu, išskirtinių sąlygų draudžiant elektromobilį nėra – rizika vertinama atsižvelgiant į kliento eismo įvykių istoriją ir tokio automobilio žalų lygį. Elektromobilio kasko rizika vertinama atsižvelgiant į vairuotojo rizikos ir techninius automobilio duomenis, remonto įkainius bei detalių kainas.

Tačiau įsigiję populiarųjį „Teslą“ ir pamatę kasko draudimo sąlygas pirkėjai neretai išpučia akis. Mat šio gamintojo atstovų Lietuvoje nėra, oficialus servisų tinklas taip pat neegzistuoja. Draudimo bendrovės tarpininkauja tik dėl kokybiško remonto autorizuotame servise, o artimiausios „Teslos“ atstovybės yra tik Berlyne ir Stokholme.

Šiandien naujų elektromobilių pardavėjus Lietuvoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų: „Hyundai“, „Kia“, „Nissan“, „Volkswagen“, „Renault“. Prie šios kompanijos greičiausiai dar šiemet prisidės „Jaguar“.

D.Grinbergas: „Dar neseniai nebuvo oficialių elekromobilių gamintojų atstovų, trūko informacijos apie galimus jų remonto įkainius, tačiau dabar situacija keičiasi.“

Vengti patyrusių avariją

Kai į avariją patenka įprastą vidaus degimo variklį turintis automobilis, atsižvelgdami į smūgio vietą mechanikai iš anksto gali pasakyti, kokias detales teks keisti. Ar elektromobilių remontui galioja tos pačios taisyklės?

Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, patiriamų žalų atvejais esminių skirtumų neužfiksuota. Elektromobiliai santykinai yra brangesni nei įprasti automobiliai, jų dalys neretai kainuoja brangiau. Jeigu apgadinta transporto priemonės važiuoklė, žibintai, stiklai, kėbulo ar kitos panašios detalės, elektromobilio remonto išlaidos nebus smarkiai didesnės nei degalais varomų automobilių.

Elektromobiliai turi pavienių brangesnių detalių, pavyzdžiui, bateriją ar patį elektrinį variklį, kuriuos keisti brangiai atsieina. Tačiau tokio tipo transporto priemonėje nėra degalų siurblio, generatoriaus, radiatoriaus, sankabos ir daugybės kitų komponentų, tad žala kiekvieną kartą skaičiuojama skirtingai.

Dažniausiai griežtesnės draudimo sąlygos taikomos iš JAV atkeliavusiems ir į eismo įvykį patekusiems elektromobiliams. Ne visada smarkiai apgadintus elektromobilius verta remontuoti, ypač jei ketinama laikytis technologinių reikalavimų. Draudikai tikina, kad tokių atvejų pasitaiko gana dažnai.

Vertinant bendrą skaičių elektromobilių patiriama žala kol kas nėra didelė dėl paprastos priežasties – į eismo įvykius paprastai jie patenka tik miesto gatvėse. Pradėjus elektromobiliais daugiau važinėti užmiesčio keliais, tikėtina, kad ir jų sukeliamų eismo įvykių žalos dydis augs.

Galios pakaks

Elektromobiliai skiriasi ne tik išvaizda, galia ar įveikiamu atstumu. Labai svarbi jų savybė – didžiausia įkrovimo galia. Šiuo metu rinkoje pasiimti daugiausia energijos gali automobiliai „Tesla“, o Lietuvoje parduodami nauji elektromobiliai šioje srityje pernelyg neišsiskiria.

Rinkoje šiemet turėtų pasirodyti „Jaguar I-Pace“, jau kitais metais gatvėse išvysime pirmuosius „Porsche Mission E“ bei „Audi E-Tron“ modelius. Pastarųjų galia, kaip teigia gamintojai, sieks net 100 kW, o jų baterijos bus pripildomos ne ką lėčiau nei 30 ar 40 kWh šiandienos elektromobilių baterijos.

Ar nenutiks taip, kad Lietuvoje pristatysime stotelių, kurių galia jau po kelerių metų bus per maža moderniems elektromobiliams? M.Kairys teigia, kad taip neatsitiks, esą dabar montuojamų stotelių galia siekia iki 350 kW, tad itin dideles baterijas turintys elektromobiliai galės išnaudoti visą greitojo krovimo potencialą.

Ar dideles baterijas turinčius elektromobilius bus galima įkrauti namie, kai vienam būstui dažniausiai skiriama 10 kW galia – tiek, kiek pakanka visiems elektros prietaisams? Akivaizdu, kad iš įprasto elektros lizdo bus galima įkrauti toli gražu ne visus elektra varomus automobilius.