Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo balandžio 10-osios nebegalima važinėti žieminėmis padangomis su dygliais. Naudojantiesiems nedygliuotas padangas patartina dar kelias dienas ar savaitę jomis pasivažinėti esant 10 –15 laipsnių šilumos. Suskubus persimontuoti vasarines padangas, ankstyvą rytą dar galima atsidurti su jomis ant plikledžio. Pakeisti nedygliuotas žiemines padangas reikėtų tada, kai taps aišku, kad staigaus atšalimo tikimybė – nulinė.

Beveik pusė – kiniškos

Padangų specialistai primena, kad oro temperatūra, kuria turėtų remtis vairuotojai, yra 7 laipsniai. Jeigu ji žemesnė – geriau naudoti žiemines padangas, jeigu aukštesnė – vasarines.

„Valstiečių laikraščio“ paprašyti pakomentuoti svarbiausius šio sezono pokyčius vienų didžiausių padangų rinkoje bendrovių „Melga“ ir „AD Baltic“ vadovai lyg susitarę minėjo vieną faktą – šalyje vis daugiau nuperkama Kinijoje pagamintų padangų. Jų dalis bendroje prekyboje nuo maždaug 10 procentų prieš porą metų šoktelėjo iki 40 procentų pastaruoju metu.

„Kai kurios Kinijoje pagamintos padangos jau yra visai padorios kokybės, jos nepalyginti geresnės, nei buvo anksčiau, o jų kaina maždaug perpus žemesnė nei europinių gamintojų“, – sako Erlandas Gintneris, bendrovės „Melga“ generalinis direktorius. Pavyzdžiui, 205/55 R16 dydžio kiniška padanga pas juos kainuoja vos 31 eurą.

Kęstučio Tubučio, bendrovės „AD Baltic“ generalinio direktoriaus, manymu, nebėra jokios prasmės pirkti naudotų, nežinia kaip eksploatuotų ir sandėliuotų padangų, kai naujos kiniškos kainuoja taip pigiai. „Naujos padangos visais atvejais yra geriau nei naudotos, kurios gali turėti paslėptų defektų. Todėl nesuprantu ir nepateisingu tų, kurie vis dar ieško naudotų padangų. Tuos kelis eurus jie sutaupo savo saugumo sąskaita“, – teigia jis.

K. Tubutis

K. Tubutis

Tiesa, ne visos Kinijoje gamintos padangos yra vienodai priimtino kokybės lygio, todėl prieš įsigyjant verta įvesti jų pavadinimą į „Google“ paieškos sistemą, pažiūrėti, kaip jos pasirodė lyginamuosiuose testuose, kokia informacija pateikiama apie patį gamintoją.

Finansiškai nenaudinga

Skelbimų portaluose apstu skelbimų apie parduodamas naujas, naudotas ir restauruotas padangas – vienu metu jų gali būti per 10 tūkstančių. Ar verta domėtis restauruotomis padangomis? Paprasti matematiniai veiksmai rodo, kad tai nenaudinga tiek finaniškai, tiek važiuojančiųjų saugumo požiūriu.

Štai populiaraus 195/65 R15 dydžio vasarinė restauruota padanga kainuoja apie 25 eurus, naudota – apie 20–30, o patikimo gamintojo nauja – 40–50 eurų.

Naujų ir restauruotų padangų rida teoriškai yra panaši – pagal važiavimo atstumą ir stilių apie 3–5 sezonai. Tačiau ant restauruotų bus priklijuotas nežinomo gamintojo protektorius, kuris prastesnis nei naujų. Tai lems ne tik mažesnį stabilumą, bet ir didesnes degalų sąnaudas. Kainų skirtumas ilguoju laikotarpiu, įvertinant automobilio ekonomiškumą, gali pakrypti naujų padangų naudai. Pagaliau restauruotos padangos nėra tokios patikimos kaip naujos.

Naudotomis padangomis galima važinėti daugiausia 2–3 sezonus. Tad gal geriau nusipirkti naujas padangas ir jomis važinėti ilgiau, ekonomiškiau, nei per tą patį laikotarpį du kartus ieškoti naudotų?

Įsigyjant naudotas padangas galima įsigyti ir problemų: jų korpusas gali būti pažeistas taip, kad išoriškai to bus neįmanoma pamatyti. Be to, neaišku, kokiomis sąlygomis jos buvo laikomos, o tai turi didelės įtakos gumos savybėms. Svarbu žiūrėti, kada jos pagamintos, senų padangų guma gali būti labai kieta.

Restauruotos – tos pačios naudotos, tik su priklijuotu nežinomo gamintojo protektoriumi. Jeigu automobilio nenaudosite ilgai ir nenorite pirkti naujų padangų, jas rinkitės itin atidžiai ir ieškokite patikimo pardavėjo, kuris galėtų suteikti kuo daugiau informacijos.

Skirtingos funkcijos

Padangos skirstomos pagal sezonus ne šiaip sau. Pirmiausia skiriasi jų protektoriaus raštas: vasarinės padangos gerai išstumia vandenį ir neleidžia automobiliui „plaukti“ balos paviršiumi (akvaplanuoti), o žieminėse daugybė smulkių įpjovų, kurios užtikrina sukibimą su sniegu. Be to, skiriasi gumos sudėtis ir temperatūra, kuriai esant padangos veikia optimaliai.

Padangų specialistai ginčijasi dėl daugelio dalykų, tačiau dėl vieno visi sutaria: jas keisti reikia, kai oro temperatūra pasiekia 7 laipsnius. Kai aplinka šiltesnė, geriau naudoti vasarines, kai vėsesnė – žiemines padangas. Toks skirtumas yra dėl jų gumos mišinio.

Neigiamoje, kad ir minus 5 laipsnių, temperatūroje vasarinių padangų guma tampa labai kieta, o automobilis – visiškai nestabilus. Esant 20 laipsnių ar aukštesnei temperatūrai, žieminės taip pat veikia netinkamai: labai greitai perkaista, sparčiai dyla. Nutikus ekstremaliai situacijai – prireikus staiga stabdyti ar sukti vairą, nemaloniai nustebina automobilio nestabilumas, nes vairuotojo norai ir galimybės visiškai nesutampa.

Yra ir trečia padangų rūšis – universalios, kurios neva tinkamos naudoti visais sezonais. Aktyviai automobilį eksploatuojantiems žmonėms nepatariama jų pasirinkti, nes jos skirtos šalims, kuriose nėra tokių gilių žiemų kaip Lietuvoje. Universalios padangos geriau nei vasarinės susidoroja su keliais minuso laipsniais, tačiau jos beveik bejėgės, kai reikia važiuoti sniegu ar plonu ledu padengtu keliu.

Ne visiems įkandamos

Lietuvoje žiemos sezonu padangas keisti privalu, kai jų protektoriaus gylis yra mažesnis už 3, vasaros – 1,6 milimetro. E.Gintneris pataria netempti iki šios ribos dėl dviejų priežasčių: pirma ir svarbiausia – tai tiesiog nesaugu, o antra – laukiant, kol nudils iki ribos, labai lengva ją pražiopsoti. Tuomet sustabdžius kelių policijos pareigūnams tektų atsisveikinti su technine apžiūra.

Gamintojai atlieka bandymus norėdami išsiaiškinti, kaip kinta padangų efektyvumas mažėjant protektoriui. Sulig pirmaisiais nudilusiais milimetrais padanga dar dirba puikiai, tačiau kai protektoriaus gylis krinta žemiau 4 milimetrų, efektyvumas mažėja labai greitai. Rekomenduojama padangas keisti ties šia riba ir nelaukti, kol liks 2 milimetrai, nes ant šlapio paviršiaus su tokiomis yra visiškai nestabilu.

Pasak specialisto, reikėtų pirkti tik naujas padangas. Nebūtina dairytis į premium gamintojus tokius kaip „Continental“ ar „Goodyear“ – jų aukščiausios kokybės produktai yra brangūs ir įkandami tikrai ne kiekvienam. Tie patys premium gamintojai valdo antrines įmones, kurios gamina ekonominės ar biudžetinės klasės padangas – jos nėra blogi gaminiai, jas gaminant taikyta daug technologijų, anksčiau naudotų tų pačių premium gamybai.

Pateikiame geriausiai žinomus Lietuvoje šiems gamintojams priklausančius prekių ženklus:

„Bridgestone“  – „Firestone“;

„Continental“ – „Barum“, „General Tire“, „Gislaved“, „Mabor“, „Matador“, „Sportiva“, „Viking“, „Uniroyal“ (Europoje);

„Goodyear“ – „Debica“, „Dunlop“, „Fulda“, „Kelly-Springfield“, „Sava“;

„Michelin“ – „BFGoodrich“, „Kleber“, „Kormoran“;

„Pirelli“ – „Agom“, „Courier“, „Metzeler“.