Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nelaimes prišaukia nuovargis, sena technika ir alkoholis

Prasidėję derliaus nuėmimo, kiti vasaros pabaigos darbai ir trumpėjančios dienos visuomet sukelia kelių policijos pareigūnų nerimą. Nors ūkininkų kombainai, traktoriai, kita technika dažniausiai yra gana geros būklės, to negalime pasakyti apie puspriekabes ir priekabas bei jų apšvietimo prietaisus. Dėl nuovargio po sunkios darbo dienos, tamsos ir prastos priekabų šviesos prietaisų būklės vasaros pabaigoje padaugėja avarijų kelyje. Apie tai kalbamės su Vytautu Grašiu, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininku.

Ar yra pagrindo teigti, kad avarijų priežastimi dažnai tampa kitiems vairuotojams tamsoje blogai matoma žemės ūkio technika, kuri paprastai būna didesnė ir platesnė nei įprastų gabaritų automobilis?

Tikrai taip. Žemdirbiai užsibūna laukuose iki vėlumos, grįžta jau sutemus ir neretai tampa pavojingomis kliūtimis kitiems eismo dalyviams. Todėl itin didelį dėmesį reikėtų skirti tokios technikos šviesos prietaisams, gabaritams žymėti. Net ir dienos metu dideli traktoriai su padargais, kombainai, kita technika sukelia kitų vairuotojų nepasitenkinimą, nes kelyje juda gana lėtai ir juos sunku aplenkti. Tuomet vairuotojai, netekę kantrybės, ieško net menkiausios galimybės lenkti, daro tai pirmai progai pasitaikius ir tikrai ne pačiose saugiausiose vietose. Todėl lėtaeigės, stambių gabaritų technikos vairuotojams policija gali tik rekomenduoti rinktis ne pagrindinius, bet mažiau apkrautus kelius. Galbūt vienas kitas papildomai nuvažiuotas kilometras padės sutaupyti kitų vairuotojų nervų ir išvengti pavojingų lenkimų kelyje.

Atskirai reikėtų paminėti priekabas. Ūkininkų technika, traktoriai yra apynauji, brangūs ir techniškai tvarkingi, o priekabos kažkodėl neretai būna vertos tik skatikų – senos, sugedusiais apšvietimo prietaisais, be atšvaitų ir panašiai. Negalėčiau paaiškinti, kodėl taip yra. Matyt, manoma, kad derliui vežti tinka bet kas.

Derliaus nuėmimo metu ūkininkai sunkiai dirba visą dieną. Pabaigus darbus ne vienam galbūt kyla pagunda atsigaivinti šaltu alaus bokalu. Tikriausiai ne visi sugeba įvertinti, kad nuvargusį organizmą net nedidelis kiekis alkoholio gali paveikti labiau nei gerai pailsėjusį...

Nors manoma, kad išgėrus vieną alaus bokalą alkoholio kiekis kraujyje neviršytų leistinų 0,4 promilės, tačiau po sunkios darbo dienos, nemiegotos nakties ar ilgos kelionės negalima ragauti net mažo kiekio alkoholio. Kartais net ir vienas, atrodytų, „nekaltas“ bokalas alaus sunkiai dirbus visą dieną gali sukelti netikėtą apsvaigimą, ilgesnį reakcijos laiką – žodžiu, prišaukti nelaimę. Moderni žemės ūkio technika yra labai galinga, jai valdyti reikia specialių įgūdžių, todėl bet kuris lengvabūdiškas elgesys su ja gali baigtis labai liūdnai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sulaikyta apie 4 200 vairuotojų, kurie sėdo prie vairo išgėrę. Ir nors nuo šių metų sausio 1 dienos buvo dar labiau sugriežtintos bausmės dėl vairavimo išgėrus, tai nedavė laukto efekto. Nuo šių metų pradžios į alkotesterį „pripūtusiam“ daugiau nei 1,5 promilės taikoma nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Nepaisant to, daugiau nei pusė visų šiemet sulaikytųjų girtų prie vairo (2,2 tūkst.) „įpūtė“ daugiau nei 1,5 promilės. Vidutinio ir sunkaus girtumo vairuotojų šiek tiek mažėja, bet ne taip greitai, kaip norėtume matyti.

Šalies keliuose nukenčia neproporcingai daug pėsčiųjų ir dviratininkų – jie sudaro apie trečdalį visų žuvusiųjų eismo įvykiuose. Tai ypač aktualu kaimo vietovėse, kur daug žmonių važinėja dviračiais, vaikšto neapšviestais keliais ir kelkraščiais. Kaip jiems išvengti nelaimių?

Svarbiausias patarimas – susiruošę keliauti pėsčiomis ar dviračiu būkite matomi kitiems eismo dalyviams ir blaivūs, nemanykite, kad atšvaitai skirti tik vaikams. Dažna situacija – pagyvenęs žmogus iš policininkų ar saugaus eismo specialistų gauna atšvaitą, tačiau atiduoda jį anūkui, o pats vėl vaikšto tamsoje be jokių šviesą atspindinčių ženklų. Todėl gavę atšvaitą pasilikite jį sau – žinokite, anūkais jau pasirūpinta, jie turi savo atšvaitus, šviesą atspindinčias kurpines ar kita, kad kelyje būtų matomi. Žuvusių pėsčiųjų amžiaus vidurkis – net 58 metai. Vadinasi, šalies keliuose dažniausiai po ratais pakliūva būtent vyresnio amžiaus žmonės.

Mus džiugina, kad vis daugiau dviratininkų net ir kaimuose, mažuose miesteliuose dėvi šviesą atspindinčias liemenes. Tai davė lauktų rezultatų – per pusmetį žuvo tik 5 dviratininkai. Tačiau su pėsčiaisiais bėda – iš 114 per pusmetį žuvusiųjų šalies keliuose net 29 yra pėstieji. Daugiau nei pusė jų (18) žuvo tamsiuoju paros metu, 6 buvo neblaivūs.

Ar kaimo bendruomenės pakankamai padeda drausminti greičio ir alkoholio mėgėjus, juk niekam ne paslaptis – kiekvienoje gyvenvietėje dauguma gyventojų žino ir tuos, kurie mėgsta palakstyti dideliu greičiu, ir tuos, kurie išlenkę taurelę nevengia sėsti prie vairo?

Iš gyventojų sulaukiame vis daugiau pranešimų apie galimai neblaivius prie vairo. Tiesa, kaimo bendruomenės galėtų būti dar aktyvesnės, dažniau pranešti pareigūnams apie nuolat greitį viršijančius ar apsvaigusius nuo alkoholio ir vairuojančius asmenis. Pamačius tokį, niekada negali žinoti, kada toks elgesys prišauks nelaimę ir kada girtas kelių gaidelis partrenks šaligatviu ar kelkraščiu iš mokyklos einantį vaiką. Bendruomenės turėtų būti pačios suinteresuotos savo žmonių saugumu.

Netrukus stambesni ūkininkai, gavę pajamų už priduotą derlių, ims pirkti naujus „žaislus“ savo vaikams – motociklus, keturračius. Tačiau prieš perkant labai svarbu pagalvoti – kas, kur ir kada jais važinės. Ir sportinis motociklas, ir keturratis yra didesnės rizikos dalykai tiek dėl savo techninių savybių, valdymo ypatumų, tiek dėl kitų veiksnių. Nemažai keturračių, nupirktų užsienyje, Lietuvoje neregistruojami, ir jais ūkininkai ar jų vaikai važinėja jiems priklausančiuose žemės plotuose. Tačiau neregistruota transporto priemonė negali dalyvauti eisme, todėl jeigu toks keturratis išvažiuoja į kelią, jo vairuotojas jau žino, kad eisme dalyvauja nelegaliai ir gali būti nubaustas, tai provokuoja ir daugiau nelegalių veiksmų važiuojant.

Nuo rugpjūčio pradžios policija paskelbė „nulinę toleranciją“ greičio mėgėjams – esą kai kurie stacionarūs greičio matuokliai fiksuos net menkiausią greičio viršijimą. Ar tai nėra beprasmė ir butaforinė akcija, kurios tikslas – tik pagąsdinti vairuotojus? Juk Kelių eismo taisyklėse už greičio viršijimą iki 10 km/val. net nenumatyta jokių baudų, tik žodinis įspėjimas. Ėmus fiksuoti visus pažeidėjus, jų nuotraukomis būtų tiesiog užverstas duomenų apdorojimo centras ir jame dirbantys žmonės. Be to, tai policijai nuostolinga ir finansiškai, nes pažeidėjams reikėtų surašyti protokolus, juos išsiųsti registruotu paštu kartu su kvietimu atvykti į policiją, kur truputį viršijusieji greitį būtų tik žodžiu įspėti ir nemokėtų jokios baudos. Visa tai – gana keista, sakyčiau, nelogiška situacija...

Mūsų tikslas – mažinti greičio mėgėjų skaičių keliuose, todėl manome, kad visos priemonės tam tinkamos. Pavyzdžiui, specialiomis policijos spalvomis nepažymėti greitį fiksuojantys automobiliai, neseniai įsigyti itin modernūs ir greiti motociklai „Yamaha“.

Kelių policijos tarnyboje iš stacionarių greičio matuoklių gautus duomenis apdoroja 10 pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, kurie nėra policijos pareigūnai. Taip, darbo jiems tikrai padaugės, todėl žiūrėsime, kokį efektą duos mūsų paskelbta akcija ir kiek ilgai ją tęsime. Kol kas nesame nusprendę, kada paskelbsime apie jos pabaigą.

Nereikėtų manyti, kad kompiuteriai lūš nuo pernelyg didelio pažeidėjų kiekio. Paskelbus apie „nulinės tolerancijos“ akciją viename greičio matuoklyje kelyje Vilnius–Kaunas per dieną buvo užfiksuota tik 70 pažeidėjų daugiau nei įprastai – tai nėra daug. Vykdydami šią akciją mes bandome analizuoti ir pritaikyti kitų šalių patirtį. Estijoje, Danijoje ir Belgijoje už kiekvieną leistiną greitį viršytą kilometrą baudžiama 1 euro bauda.

Apie policijos „Yamaha“

11

Gegužės pabaigoje Lietuvos kelių policijos pareigūnai visuomenei pristatė naujus savo „darbo įrankius“ – motociklus „Yamaha FJR1300“. 264 kg sveriantys motociklai, kurių 4 cilindrų variklio galia – net 141 AG, ne tik itin greiti, bet ir išmanūs. Ant motociklo sumontuota moderni greičio matavimo ir kitų kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga ( tokia pati, kokia sumontuota ir „juodąja našle“ jau pramintame „Audi A6“ policijos automobilyje, kuris, skirtingai nei motociklai, nėra žymėtas jokiais skiriamaisiais policijos ženklais).

Policijos motociklo įranga gali užfiksuoti greičio viršijimo atvejį, tačiau fiziškai stabdyti prasižengusio vairuotojo neprireiks – pažeidimo faktas jam išsiunčiamas automatiškai. Kaip teigia patys pareigūnai, papildomai modifikuotas toks motociklas, kurio įranga leistų automatiškai fiksuoti pažeidėjus, suformuoti protokolus ir juos išsiųsti, – unikalus reiškinys kelyje.

Vienas specialia įranga aprūpintas „Yamaha FJR1300“ iš viso kainuoja net 60 tūkst. eurų: 20 tūkst. – pats motociklas ir dar apie 40 tūkst. – įranga. Prie šio pirkinio prisidėjo ir Lietuvos automobilių kelių direkcija – ji finansavo įrangos įsigijimą. Mūsų policijos naudojami „Yamaha FJR1300“ yra vieni populiariausių motociklų tarp policijos pareigūnų: tokius modelius naudoja Didžiosios Britanijos, Airijos, Danijos, Prancūzijos, Ispanijos, Australijos ir kitų šalių pareigūnai.

 

Rekomenduojami video