Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Neplanuotai pastojusioms moterims – nemokama ir anonimiška pagalba

Kai neplanuotai pastoji, atrodo, kad tavo pasaulis griūva. Apima baimė, sumaištis, gėda, kaltė. Atrodo, kad esi vieniša, kad niekas negali tavęs suprasti ir tau padėti. Jau ketverius metus Lietuvoje veikia Krizinio nėštumo centras (KNC), teikiantis įvairiapusę pagalbą ne tik neplanuotai pastojusioms, bet ir persileidusioms, kūdikio netektį ar pogimdyvinę krizę išgyvenančioms moterims. Čia pagalbos sulaukia ir abortą patyrusios dailiosios lyties atstovės.

Gimdyti ar daryti abortą?

Paskambinus nemokamu telefonu (galima parašyti ir elektroninį laišką), atsiliepė socialinė darbuotoja Rūta Trumpickienė. Jos ir paprašiau plačiau papasakoti apie centro veiklą.

„Visuomenėje gajus mitas, kad neplanuotai pastoja jaunutės, nepatyrusios merginos. Taip pat neretai manoma, kad į KNC kreipiasi asocialios moterys, tačiau iš tikrųjų tokių yra labai mažai, – tikina Rūta. – Mums skambina ir rašo įvairaus amžiaus moterys: studentės, absolventės, dirbančios, išsiskyrusios, gyvenančios santuokoje, jau turinčios vaikų... Kai kurių jų santuoka išgyvena krizę arba šeima gyvena nepasiturimai, kai kurios yra bedarbės, bet beveik visos jaučiasi vienišos, nesulaukia paramos iš sutuoktinio ar draugo, taip pat iš tėvų ar giminių. Sužinojusios, kad neplanuotai pastojo, jos sutrinka, išsigąsta, nebežino, kaip elgtis, ką daryti toliau... Jos dažnai sprendžia dilemą: gimdyti ar darytis abortą?“

Iš laiško KNC: „Draugavome dvejus metus, mylėjau savo draugą, bet sužinojęs, kad laukiuosi, jis iškart pasakė: abortas. Jeigu nesidarysiu, paliks ir nenorės matyti nei manęs, nei vaiko. Buvo labai skaudu, nenorėjau likti vieniša mama. Su draugu išsiskyrėme, niekada jam to neatleisiu. Būčiau turėjusi vaikelį, o dabar man liko tik skausmas.“

Centro konsultantė R.Trumpickienė kviečia neskubėti priimant lemiamą sprendimą.

Kreipiasi ir vyrai   

„Į mus kreipiasi ir išsigandusios paauglės po nesaugių lytinių santykių... „Kas dabar bus, jei pastojau?“ – klausia. Mūsų tikslas – išklausyti, nuraminti, paskatinti viską apgalvoti ir ramiai nuspręsti, ką daryti toliau. Svarbiausia, kad panikos apimta moteris paskubomis nepriimtų lemtingo sprendimo, dėl kurio paskui gali gailėtis visą gyvenimą. Juk nėščioji tampa labai jautri dėl pasikeitusios hormonų pusiausvyros, ją žeidžia kiekvienas šiurkštesnis žodis, vyro ar mamos pastaba“, – pasakoja KNC vadovė Zita Tomilinienė, viena šio centro steigėjų.

Kartais į centrą skambina ir vyrai. Kai kurie išgyvena, kad moteris, su kuria gyvena poroje, nori nutraukti nėštumą. Pasitaiko, kad stipriosios lyties atstovai skambina ieškodami, kur jų moterys galėtų pasidaryti abortą. Kreipiasi ir poros.

Krizinio nėštumo centro vadovė Z.Tomilinienė augina tris vaikus.

„Draugaujame metus, vienas kitą be proto mylime. Atrodo, visada saugojomės, nes norėjome studijuoti užsienyje, kartu keliauti, o vaikus planuoti vėliau. Tačiau draugė pastojo. Nežinau, kaip mums elgtis, nemiegame naktimis, tačiau apie abortą negali būti net kalbos. Prašome, padėkite“, – rašo Arnas.

Besilaukiančiai moteriai labai svarbu, kaip vaikelio tėvas reaguoja į žinią apie nėštumą: džiaugiasi ar pasitraukia, lieka abejingas ar spaudžia nutraukti nėštumą. Artimųjų reakcija ypač svarbi priimant sprendimą lemiamu metu.

Kartais kreipiasi ir moksleivių, studenčių tėvai, kurie patiria šoką sužinoję, kad nelauktai taps seneliais. Neretai baiminamasi, ką žmonės pasakys. Vieni klausia, kaip nutraukti nėštumą, kiti domisi, kokią pagalbą gali gauti dukra.

Ir planuotas nėštumas gali tapti krizinis, jei moteris persileidžia ar netenka kūdikio, jei nėštumo metu sužinoma apie galimus vaisiaus vystymosi sutrikimus arba pašlyja poros santykiai. Tokiose situacijose žmonėms reikalinga psichologinė pagalba, kurios jie gali sulaukti šiame centre.

Į KNC kasmet kreipiasi vis daugiau moterų, vis daugiau jų vaikelių ateina į šį pasaulį. Nuo centro įsikūrimo įvairiapusė pagalba buvo suteikta beveik tūkstančiui moterų.

Centras užsiima ir šviečiamąja veikla mokyklose. Vyresniųjų klasių moksleiviams skaitomos paskaitos apie gyvybės atsiradimą ir vystymąsi, pagarbius tarpusavio santykius, nėštumo nutraukimo pasekmes. Pasitelkiamos įtaigios vaizdinės priemonės, pavyzdžiui, natūralaus dydžio ir svorio moters įsčiose augančio vaisiaus modeliukai.

Žmonių suaukoti daiktai ir kūdikių drabužiai dalijami centro globojamoms moterims.

Nemokama ir anoniminė

„Kiekvieną mums skambinančią moterį pirmiausia išklausome. Kai kurias pakviečiu ateiti pasikalbėti asmeniškai. Tuomet, įvertinusi situaciją, moteriai pasiūlau pasikonsultuoti su mūsų centro specialistais, kurių visoje Lietuvoje turime per 60. Rekomenduoju psichologo konsultacijas, nusiunčiu pas ginekologę, o jei kyla sunkumų dėl vaiko išlaikymo, tėvystės nustatymo – pas teisininkus, taip pat pas dulas (gimdyvės padėjėja – red. past.), kurios papasakoja, kaip pasiruošti gimdymui, kaip elgtis su naujagimiu. Visų šių specialistų konsultacijos yra anoniminės ir nemokamos. Centrui padeda ir moterys savanorės, auginančios savo vaikelius. Žmonės dovanoja drabužėlių, vežimėlių, sauskelnių, remia finansiškai. Norintieji paremti centro veiklą tam tikrą pasirinktą pinigų sumą gali pervesti per portalą www.aukok.lt“, – kviečia R.Trumpickienė.

Jei moteris nori gimdyti, auginti vaiką, centras padeda ir materialiai. Kai mama su vaikučiu neturi kur gyventi, ją priglaudžia su centru bendradarbiaujančios organizacijos: „Carito“ globos namai Vilniuje, Motinos Teresės šeimos namai Šiauliuose, tokių vietų yra ir Klaipėdoje, Kaune...

„Viena moteris iš Rokiškio laukėsi ketvirto vaikelio. Ji gyveno labai sunkiomis sąlygomis sename kaimo name su tėvais. Daugiavaikė mama slėpė nėštumą, nes būtų sulaukusi spaudimo, priešiškos reakcijos. Centrui padedant moteris su vyru ir vaikais sugebėjo apsigyventi savarankiškai. Šeima po truputį atsistojo ant kojų. Po gimdymo moterį globojome dar dvejus metus“, –sėkmės istoriją papasakojo socialinė darbuotoja.

Kai apsisprendžia negimdyti

„Paskenduolės“ laikai seniai praėjo, mūsų visuomenė pasikeitė ir tapo pakantesnė vaikams, gimusiems ne santuokoje, bei jų motinoms. Besilaukianti moteris verta pagarbos ir palaikymo, ypač tais atvejais, kai lieka vieniša ir nepaisydama sunkumų išsaugo užsimezgusią gyvybę. Tačiau kartais ir gavusi centro pagalbą moteris nusprendžia nutraukti nėštumą. Deja, Lietuvos ligoninėse nėra teikiama psichologinė pagalba nėštumą nutraukusioms, persileidusioms ar kūdikio netekusioms moterims.

KNC vadovė Z.Tomilinienė įsitikinusi, kad ligoninės psichologas turėtų pasikalbėti su moterimi prieš ir po aborto bei pasiūlyti pagalbą. Nėštumą nutraukti svarstančios moterys įsivaizduoja, kad abortas išspręs problemą ir jos galės gyventi kaip anksčiau. Tačiau po jo dažnai užplūsta skausmas, kaltė, gėda, tuštuma ir nusivylimas. Labai svarbu, kad moterys turėtų su kuo pasidalyti tais išgyvenimais, būtų išklausytos, suprastos. Iš tikrųjų nė viena nenori nutraukti nėštumo, tiesiog tuo metu nemato kitos išeities. Sunkiai išgyvenančioms aborto patirtį dailiosios lyties atstovėms KNC specialistai teikia individualias psichologines konsultacijas, buria emocinės paramos grupes.

Kai kurios nėštumą nutraukusios moterys negali atleisti sau už tai, ką padarė, ir mano, kad net Dievas neatleis. Todėl KNC joms siūlo dalyvauti rekolekcijose, kurias rengia „Rachelės vynuogynas“ Vilniuje ir Kaune. Tai vieta išgedėti, įveikti netekties skausmą ir patirti išsilaisvinimą.

Pražūtingos pasekmės

Anot KNC savanorės psichologės Ritos Kezevičienės, abortą patyrusios moterys šią patirtį išgyvena skirtingai: vienos pajunta palengvėjimą, kitos jaučia kaltę. Tačiau net tos moterys, kurioms pirminė reakcija į abortą yra palengvėjimas, vėliau dažniausiai sunkiai išgyvena šį gyvenimo įvykį, nes vaikelio netektis, netgi jei pasirenkama jo negimdyti, yra tikriausias gedulas.

Centro savanorė psichologė R.Kezevičienė vaikelio netektį pataria išgedėti.

„Skausmas patyrus abortą vystosi pagal kiekvienai žmogiškajai kančiai būdingą procesą. Iš pradžių patiriamas stresas, vėlia ateina suvokimas apie tai, kas įvyko. Šiame gedėjimo etape moteriai gali prasidėti trumpalaikė depresija, kankinti kaltės, gėdos, vienišumo jausmas. Ji gali jausti pyktį, nerimą, neviltį, gali pakisti intymus gyvenimas, sutrikti miegas, – pasakoja psichologė. – Kartais moterys jaučiasi nejaukiai dėl savo reakcijos po aborto, gali imti klausinėti savęs, ar jos reakcija yra normali. Norint įveikti ūmiąją stadiją, svarbu neužgniaužti savo jausmų. Padėti gali išsikalbėjimas, išsiverkimas, dienoraščio rašymas. Pavojinga bėgti nuo gedulo, jį nuslopinti, nustumti, nes liūdesys, savigrauža niekur nedings. Kito kelio nėra – reikia išgyventi jausmus, kad galėtum iš jų išsivaduoti. Gedėjimo procesas baigiasi susitaikymu su netektimi ir jos įveikimu.“

Nėštumo nutraukimas gali sukelti sunkumų laukiantis kito vaikelio, neigiamai paveikti santykius su partneriu bei intymų gyvenimą, kartais po aborto atsiranda ir psichikos sveikatos sutrikimų. Jeigu taip atsitinka ar gedėjimo etapas užsitęsia, gali padėti specialistas, tad tokiais atvejais svarbu kreiptis į psichoterapeutą ar psichiatrą.

 „Kaip gerai, kad tu gimei“

Fotomeninkė Giedrė Dataitė surengė fotografijų parodą, kurioje įamžino į KNC besikreipusias ir pagalbos sulaukusias moteris su vaikučiais. Dabar jos – laimingos mamos, nebijančios kalbėti apie savo patirtį. Paroda keliauja po visą Lietuvą, įkvėpdama kitas panašaus likimo moteris. Ir pati fotomenininkė dukrytę Dalią pagimdė būdama 16 metų. Pagalbos ranką jai ištiesė artimieji. Mokyklą Giedrė baigė kartu su bendraamžiais, vėliau studijavo taikomąją fotografiją Vilniaus dizaino kolegijoje.

Giedrės fotografijų parodos herojė Gabrielė savo išgyvenimais nuoširdžiai dalijasi internetiniame centro puslapyje: „Vaikelio susilaukiau būdama aštuoniolikos. Žinia apie nėštumą labai sukrėtė. Nebuvau tikra, ar noriu vaikelio. Nerimavau dėl jauno amžiaus, žinių stokos. Ieškodama informacijos internete atsitiktinai sužinojau apie Krizinio nėštumo centrą. Jo darbuotoja jau per pirmą pokalbį išsklaidė visas abejones, gimdyti ar ne. Esu be galo dėkinga šiam centrui už palaikymą.

Šiandien auginu metukų dukrytę, kuri man yra viskas. Emilija – mano pati didžiausia paspirtis stengtis gyvenime. Ji – didžiausias mano turtas, laimė ir džiaugsmas. Mielos moterys, nesvarbu, kokio amžiaus ar padėties būtumėte, linkiu Jums neprarasti galimybės turėti savo stebuklą.“

Kita iš fotografijos žvelgianti mergina Erika, turinti dukrytę Vasarą, rašo: „Džiaugiuosi, kad neplanuotai pastojus jausmų sumaišties laikotarpiu į mano akiratį pateko Krizinio nėštumo centras. Pokalbiai su psichologe padėjo nurimti, susidėlioti mintis ir patikėti, kad mums viskas bus gerai. Juk daugybė moterų patiria tą patį – pasirodo, net pusė europiečių yra „netyčiukai“. Todėl noriu pakviesti moteris – kalbėkimės, dalykimės, padėkime vienos kitoms. Jei matote šalia krizės ištiktą būsimą mamą, papasakokite, kas jai galėtų padėti. O pagalbos tikrai galima sulaukti. Tapau Krizinio nėštumo centro savanore, nes noriu padėti moterims, kurios yra vienišos, sutrikusios, išsigandusios, materialai nesaugios. Patikėkite – laiku pasakytas geras žodis daro stebuklus. Net gelbsti gyvenimus. Tad kalbėkimės, nes išeitis visada yra.“

 

P.S. Pagalbos galima kreiptis paskambinus nemokamu telefonu 8603 57 912 arba parašius laišką neplanuotasnestumas@gmail.com

 

Rekomenduojami video