Bendrovės nuotr.

Pirmasis šių metų ketvirtis Lietuvos automobilių rinką perliejo lyg šaltas dušas – per pirmuosius tris mėnesius sumažėjo bendras sandorių skaičius, o vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina pastebimai šoktelėjo į viršų. Mat dingo pirkėjai iš Ukrainos.

„Nuo šių metų vasario 22 dienos Ukraina griežčiau žiūri į senesnių nei EURO5 standarto transporto priemonių įvežimą bei registravimą. Senų automobilių muito mokesčiams nebetaikomos tokios lengvatos, kokios buvo iki šiol. Galima sakyti, kad norintieji lengvai ir greitai atsikratyti senesnių bei pigesnių automobilių, pavėlavo“, – tvirtina automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

Specialistas priduria, kad labiausiai sumenko būtent senesnių automobilių sandorių skaičius, o naujesnių – atvirkščiai – padaugėjo. Anot jo, tai tik parodo, kad Ukraina su Lietuvos autoparku darė tai, ką lietuviai daro su automobiliais iš Vakarų Europos šalių.

„Ukraina kelis metus valė Lietuvos autoparką. Šios valstybės vairuotojai pirko senesnius automobilius su lietuviškais valstybiniais numeriais ir įvažiuodavo į Ukrainą tranzitu, o iš tiesų likdavo neribotam laikui. Ši eliminuota galimybė ir vėl viską sustatė atgal į savo vietas – dabar, kaip niekada aiškiau, matome, ką iš tiesų perka Lietuvos vairuotojai“, – teigia M.Buzelis.

Lietuvoje registruotus automobilius pirkę ukrainiečiai taip pat buvo prisidėję prie vidutinės naudoto automobilio rinkos kainos rodiklio nustatymo. Dažniausiai pigesnes transporto priemones rinkęsi Ukrainos vairuotojai darė įtaką vidutinei naudoto automobilio kainai.

Todėl 2019 metų pirmąjį ketvirtį vidutinė automobilio rinkos kaina padidėjo net penktadaliu ir siekė 4 300 eurų.

Autoplius.lt rinkos analizės duomenys parodė, kad šiek tiek susitraukė į šalį įvežamų dyzelinių automobilių rinkos dalis, o benzininių modelių paklausa paaugo. Tai, anot eksperto, susiję ir su vis dažniau eskaluojamomis automobilių taršos temomis ir kai kurie vairuotojai organiškai ėmė vengti dyzelinių automobilių, nors tai vis dar išlieka dominuojantys degalai.

Per 2019 metų pirmąjį ketvirtį iš visų į Lietuvą pastoviai registracijai įvežtų automobilių dyzeliniai sudarė 72,6 proc. – jų rinkos dalis per metus sumenko 3 proc.

Iš viso per šių metų sausio, vasario bei kovo mėnesius Lietuvoje įvyko 96,8 tūkst. vnt. automobilių sandorių – maždaug 6 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Naudotų, jau Lietuvoje registruotų, automobilių savininkų keitimo operacijų per pirmąjį ketvirtį užfiksuota dešimtadaliu mažiau nei 2018-ųjų pradžioje. Tačiau panašios tendencijos pastebimos ir naudotų automobilių importo rinkoje.

Per pirmus tris šių metų mėnesius į šalį pastoviai registracijai buvo įvežta 29,1 tūkst. naudotų automobilių arba aštuntadaliu (12,5 proc.) mažiau nei per pirmąjį 2018-ųjų ketvirtį.

Pirmąjį šių metų ketvirtį dideli bei, pasak M.Buzelio, pernelyg optimistiški pokyčiai užfiksuoti ir naujų automobilių rinkoje. Lietuvoje naujų automobilių rinka pūtėsi lyg burbulas – sandorių skaičius perkopė 11,5 tūkst., o tai – beveik 60 proc. daugiau nei per tą patį 2018-ųjų laikotarpį. Tačiau M.Buzelis ragina neskubėti džiaugtis tokiais rezultatais, nes po šiais skaičiais slepiasi „sintetinė“ tokio augimo priežastis.

„Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo užregistruota beveik 4 000 naujų „Fiat“ bei daugiau nei 1 000 naujų „Jeep“ markės automobilių. Didžioji dauguma jų buvo arba bus reeksportuoti. Per pastaruosius metus užfiksavome aiškias naujų transporto priemonių reeksporto augimo tendencijas. Prieš kelis metus buvome įpratę matyti, kaip 17–18 proc. visos naujų automobilių rinkos buvo reeksportuojama. Su tokiu rezultatu išsiskyrėme kitų Baltijos šalių kontekste, nes Latvijoje ir Estijoje reeksporto dydis sudaro apie dešimtadalį naujų automobilių rinkos. Tačiau pastaruoju metu reeksporto dydis perkopė 30 proc. Lietuvos naujų automobilių rinkos, o stebėdami pirmojo ketvirčio rezultatus galime prognozuoti, kad į užsienį iškeliaus apie 40 proc. visų per pirmąjį ketvirtį registruotų naujų automobilių“, – Lietuvos automobilių rinkos subtilybes atskleidžia M.Buzelis.

Neskaičiuojant reeksporto, daugiausiai naujų automobilių per pirmąjį ketvirtį pardavė „Volkswagen“ – net 1 443 vnt., arba 66 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Antrąją ir trečiąją vietas pasidalino „Toyota“ (980 vnt. sandorių) ir „Škoda“ (659 vnt. sandorių).

Prognozuoti, kokie bus šie metai Lietuvos automobilių rinkai, M.Buzelis neskuba. Pasak jo, yra du svarbūs veiksniai, galintys padaryti įtaką naudotų automobilių rinkai. Prekybą naudotais automobiliais Lietuvoje gali paveikti vidiniai arba išoriniai veiksniai – Ukraina ir Kirgizija.

„Ukrainiečiai ką tik išrinko naują prezidentą. Gali būti, kad iš trečiųjų šalių įgytų transporto priemonių registravimo tvarka ir vėl keisis, tačiau kol kas apie tai kalbėti per anksti“, – teigia automobilių rinkos ekspertas.

„Lietuvoje taip pat artėja rinkimai ir tikriausiai vis garsiau bus kalbama apie tai, kaip atnaujinti Lietuvos autoparką. Dėl taršos mažinimo plano įgyvendinimo Europos Komisijos spaudžiama Aplinkos Ministerija pasiūlymą jau pateikė, tačiau 1 000 eurų išmoka, suteikiama perkantiems „Euro5“ standarto ar naujesnį automobilį, kai utilizuojamas senesnis dyzelinis, gali atnešti tik brangios trumpalaikės naudos. Teoriškai, patvirtinus tokią skatinimo sistemą, iš sandorių būtų eliminuota apie 30 tūkst. seniausių automobilių, o po pusmečio ir vėl viskas sugrįžtų į savas vėžes“, – priduria pašnekovas.

VL