Roberto Patronaičio nuotr.

Dalyje šalies regionų sparčiai mažėja jaunų gyventojų. Kai kuriuose rajonuose senyvo amžiaus žmonių gyvena net keliais kartais daugiau nei vaikų. Kas bus, kai vyresniosios gyventojų grupės neliks? Specialistai sako, kad tokioms vietovėms reikės stiprios valstybės pagalbos.

Statistikos departamento duomenimis, vis daugiau žmonių keliasi gyventi į miestus, o likusiuose mažuose rajonuose vis didesnę dalį gyventojų sudaro pensijos amžiaus žmonės. Pagyvenusių asmenų skaičiaus santykiui su jaunais asmenimis nustatyti specialistai naudoja demografinės senatvės koeficientą. Tai yra asmenų nuo 65 m. amžiaus žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 m. amžiaus.

Kuo didesnis šis rodiklis, tuo rajone daugiau vyresnių asmenų, palyginus su vaikų skaičiumi. Pagal šį rodiklį Lietuvoje pirmauja Ignalinos rajonas. Ten šimtui vaikų tenka 258 vyresni asmenys.

Toliau yra Anykščiai su 243 demografinės senatvės koeficientu, trečias – Molėtų rajonas. Ten šis rodiklis siekia 213, Rokiškio ir Zarasų rajonuose – po 208, Biržų rajone – 207.

Parodo ateities perspektyvas

Specialistai sako, kad kuo šis rodiklis rajone yra didesnis, tuo prastesnės perspektyvos numatomos. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) demografo Daumanto Stumbrio teigimu, demografinės senatvės koeficientas rodo, kokia ateitis rajono laukia po kelių metų. „Tai yra tam tikra našta ateities kartoms. Jaunimo dalis yra gerokai mažesnė negu vyresnio amžiaus žmonių dalis.

Tai, kas laukia tų regionų – demografinės struktūros pokyčiai“, – tv3.lt komentuoja D. Stumbrys. Demografo teigimu, dėl senėjančių gyventojų rajonas gali tapti nebepatrauklus verslui ir naujoms investicijoms. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) ekonomikos profesorius Romas Lazutka sako, kad net jei šiuose rajonuose šiuo metu ir gyvena daugiau senyvo amžiaus žmonių, tai dar nereiškia, kad rajonai išnyks. Kažkokia dalis gyventojų mažesniuose rajonuose turėtų likti.

Gyventojų skaičiaus augimo tikėtis nereikėtų, tačiau senėjančių rajonų gyventojams reikalingos kai kurios paslaugos. Kad jos būtų suteiktos, į tokius rajonus turėtų atvykti nauji darbuotojai. Profesorius teigia, kad norinčių dirbti senstančiuose rajonuose turėtų atsirasti. Tokiu būdu mažieji miesteliai turėtų reprodukuotis.

„Kadangi didmiestyje irgi ne visiems lengva arba negali gauti pagal savo profesiją darbo, žmonėms gali būti aktualiau rinktis ne bet kokį darbą Vilniuje, o pagal savo profesiją kokiame miestelyje. Tada ten apsigyvena, o jeigu susisiekimas geras, patogus, nelabai brangu, tai gali tada važiuoti pramogų į Vilnių ar šiaip kokių paslaugų įvairovės jei nori, jeigu turi darbą, pajamas iš tų miestelių“, – tv3.lt komentuoja R. Lazutka.

Turės įsikišti valstybė

Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad ateityje šiuose senėjančiose vietovėse turėtų brangti tam tikros paslaugos. „Perspektyvos tokios, kad vis tik išlaidos senėjančiuose rajonuose socialinei, medicinos priežiūrai, neišvengiamai didės. Šiuo atveju centrinė valdžia neišvengiamai turės dotuoti šiuos regionus, nes kitu atveju tai bus rimta socialinė problema. Išlaidos šiuose rajonuose didės ir ko gero, kad daugiau guls ant pečių centrinei valdžiai.

Vietos valdžiai nebebus daug veikimo laisvės todėl, kad senėjant vietovei, vis daugiau pinigų nueina aptarnavimui ir vis mažiau pinigų atsiranda iš to pačio gyventojų pajamų mokesčio, nes nelabai yra, kam uždirbti“, – tv3.lt sako M. Dubnikovas.

R. Lazutka sako, kad be valstybės finansinės paramos senstantiems gyventojams, dar bus labai svarbios ir susisiekimo paslaugos. „Viešasis transportas irgi labai nunykęs, į jį mažai investuojama, tai čia antras labai svarbus veiksnys, kaip palaikyti gyvybę. Ten senstantys žmonės, mažesnis gyventojų skaičius, bet jeigu yra transportas, susisiekimas geras, atsiranda, kas pasirenka ten gyventi, o dirbti mieste“, – sako R. Lazutka.

Demografo D. Stumbrio nuomone, demografinį senėjimą imtis valdyti reikėjo jau anksčiau. „Daugybė buvo ženklų, kad reikia imtis veiksmų prieš 10, prieš 20 metų. Čia mes matome pasekmę, kuri yra tam tikrų demografinių procesų rezultatas. Galbūt mes galime juos sieti su tam tikrais politiniais priimtais sprendimais, demografinės politikos klausimais, regionine politika, bet tai jau yra rezultatas. Mes matome rezultatus pokyčių, kurie vyko prieš penkis, prieš dešimt metų, gimstamumo rodikliai kokie buvo“, – teigia D. Stumbrys.

M. Dubnikovas sako, kad ateityje bendra demografinės senatvės situacija šalyje turėtų gerėti, tačiau tikėtina, kad ji taisysis ekonominiuose centruose: „Demografiniai judėjimai rodo ekonominius procesus. Jei žmogus traukiasi iš tos aplinkos, reiškia ekonominė situacija nėra gera“. Senyvo amžiaus gyventojų rajonuose daugėja ir dėl to, kad iš jų mokytis į didesnius miestus išvyksta jaunimas.

„Aukštojo mokslo įstaigos regionuose, kaip Šiauliuose universitetas ir kituose, jie tampa tokiais traukos centrais ir žmonės, kurie baigė tas įstaigas, baigė universitetus, dalis jų likdavo. Dabar, aišku, viena, kad studijuojančių skaičius mažėja, kita, kad universitetai tose periferijose yra uždaromi ar reorganizuojami“, – sako D. Stumbrys.

Siūlo gerinti gimstamumą

Didėjančiam demografinės senatvės koeficientui, D. Stumbrio teigimu, įtakos gali turėti kelios priežastys. Viena, mažėja gimstamumas. Specialisto teigimu, Lietuvoje yra labai žemas suminis gimstamumo rodiklis – jis tesiekia 1,6. „Tai reiškia, kad du suaugę žmonės susilaukia 1,6 vaiko, du žmonės pakeičia pusantro žmogaus. Ateina grubiai 25 proc. mažesnė karta“, – sako D. Stumbrys. Ankstesnės kartos buvo žymiai didesnės už dabartinę. Kadangi mažėja gimstamumas, išsikreipia demografinė piramidė. „Demografinė piramidė jau net nepanaši į demografinę piramidę, ji panaši į apverstą piramidę, nes apačia netenka savo pagrindo. Tai reiškia, kad jaunų žmonių skaičius yra labai mažas“, – sako D. Stumbrys.

Taip pat prisideda ir didėjanti gyvenimo trukmė. Kuo ilgiau žmonės gyvena, tuo didesnį svorį demografinėje piramidėje turi. „Sveikatos politikoje matėme kažkokius veiksnius, gyvenimo trukmė ilgėja. Gyventojų sveikata niekada nebuvo tokia gera, prieš pandemiją turiu omenyje, kokia buvo 2020 m. pradžioje, tikrai matėme pozityvius pokyčius“, – komentuoja D. Stumbrys. Specialisto teigimu, reikėtų koncentruotis į gimstamumo rodiklių gerinimą šalyje.

Vienas iš aspektų – kurti geresnes sąlygas jauniems žmonėms kurti šeimą ir tuo pačiu metu dirbti. „Yra tokia tezė, kad gimstamumas augs arba stabilizuosis kai žmonės galės tuo pačiu metu ir auginti šeimą, ir daryti karjerą. Kad nereikėtų moteriai rinktis tarp šeimos ir darbo. <…> Jeigu yra galimybė derinti šeimą ir darbą, tiek moteriai, tiek vyrui tai yra svarbu, tai tu gali tada turėti vaikų ir tau nereikia daryti radikalių gyvenimo pasirinkimų“, – sako demografas D. Stumbrys. Statistikos departamento duomenimis, mažiausias demografinės senatvės koeficientas fiksuojamas Klaipėdos rajone – 90, Vilniaus rajone – 94, Vilniaus mieste – 95, Neringoje – 96.