LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Šių metų spalį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad po pavasarinio karantino kone penktadalis lietuvių (18 proc.) dažniau naudojasi asmeniniu automobiliu, o šeštadalis (15 proc.) mažiau naudojasi viešuoju transportu.Tai paaiškėjo Lietuvos vartotojų organizacijų aljansui (LVOA) atlikus tyrimą ir kartu su kitų Europos šalių vartotojų organizacijomis daugiau nei 11 tūkstančių vairuotojų paklausus, kokios saugumo priemonės turėtų likti viešajame transporte ir kitose kolektyvinio keliavimo priemonėse, kad gyventojai nebijotų jomis saugiai naudotis.
Bijo dėl sveikatos
„Natūralu, kad karantinas sustiprino gyventojų savisaugos instinktą ir paskatino nepasitikėti kolektyvinio naudojimo keliavimo priemonėmis: lėktuvais, traukiniais, autobusais, taksi. Taip pat ir bendromis erdvėmis, tokiomis kaip oro uostai, stotys, užsienyje – metro linijos. Saugia mobilumo priemone pandemijos metu laikytas nuosavas automobilis“, – teigia Kęstutis Kupšys, LVOA viceprezidentas.
Reprezentatyvų tyrimą 2020 m. spalio 20–23 dienomis atliko Europos vartotojų organizacijos BEUC koordinuojamas vartotojų organizacijų konsorciumas, jame dalyvavo 11 šalių (Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Ispanija, Italija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija, Vokietija).
Panašios tendencijos
Panašias tendencijas atskleidė ir 2020 m. atlikta „Continental“ mobilumo studija. Ji parodė, kad didėja asmeninių automobilių naudojimas, o gerokai sumažėjo dalijimosi automobiliais paslaugų populiarumas. Apklausa buvo atlikta Prancūzijoje, JAV, Japonijoje, Kinijoje ir Vokietijoje.
2020 m. „Continental“ studija apie mobilumo įpročius Prancūzijoje, JAV, Japonijoje, Kinijoje ir Vokietijoje atskleidė, kad koronaviruso pandemijos akivaizdoje ėmė populiarėti asmeninių automobilių naudojimas – juos žmonės renkasi siekdami sumažinti pavojingų kontaktų tikimybę. O naudojimasis viešuoju transportu ir dalijimosi automobiliais paslaugų populiarumas žymiai sumažėjo.
Prancūzijoje ir Vokietijoje 80 proc. respondentų atsakė, kad pandemija pakeitė jų kasdienio mobilumo įpročius. Taip atsakiusių JAV buvo 81 proc., o didžiausi pokyčiai įvyko Azijos šalyse – 88 proc. respondentų Japonijoje ir net 93 proc. Kinijoje paminėjo pasikeitusius įpročius, susijusius su kasdienėmis kelionėmis.
Ir nors dėl galiojančių apribojimų bendras kelionių skaičius žymiai sumažėjo, didelė dalis atsakiusiųjų paminėjo, kad pradėjo dažniau naudotis asmeniniais automobiliais.
Ši tendencija ypač pastebima Kinijoje, kur daugiau kaip pusė apklaustųjų pažymėjo, kad dažniau keliauja automobiliu. O Vokietijoje su puikiai išvystytu viešuoju transportu ketvirtadalis respondentų paminėjo, kad ėmė dažniau naudotis asmeniniais automobiliais. Prancūzijoje, kur gyventojų judėjimas buvo itin stipriai apribotas, naudojimasis nuosavais automobiliais padidėjo 16 proc., JAV ir Japonijoje jis buvo atitinkamai22 ir 21 proc. didesnis.
Be to, pandemijos metu vėl pradėjo populiarėti dviračiai – Kinijoje dviratininkų padaugėjo 34 proc., Vokietijoje – 21 proc. Taip pat pusė apklaustų vokiečių atsakė, kad rečiau naudojasi viešuoju transportu, daugiau kaip pusė taip atsakiusių buvo Kinijoje ir Japonijoje. Tiesa, JAV ir Prancūzijoje atitinkamai 56 ir 48 proc. respondentų nepakeitė savo įpročių naudotis autobusais ir traukiniais, bet Kinijoje, Japonijoje ir Vokietijoje tokių atsakymų buvo tik trečdalis.
Keičiasi įpročiai
Neaišku, ar tokie įpročiai bus ir pasibaigus pandemijai, tačiau kai kurie „Continental“ mobilumo studijos atsakymai leidžia teigti, kad ši tendencija išliks: 6 proc. respondentų Japonijoje ir Vokietijoje bei 15 proc. JAV gyventojų atsakė, kad jau įsigijo ar planuoja pirkti automobilį. Kinijoje, kur asmeninių automobilių yra žymiai mažiau, taip atsakė net 58 proc. respondentų.
Visose šalyse, kuriose buvo atlikta apklausa, daugumai žmonių automobilis yra kasdienė keliavimo priemonė. JAV, Vokietijoje ir Prancūzijoje daugiau kaip pusė apklaustųjų automobiliu naudojasi beveik kasdien, trečdalis – mažiausiai kartą per savaitę. Kinijoje savo automobiliu kasdien važinėja 43 proc., mažiausiai kartą per savaitę – 41 proc. vairuotojų.
Tuo tarpu Japonijoje tik apie trečdalis respondentų vairuoja kasdien ar bent kartą per savaitę, o 13 proc. pabrėžė, kad ateityje vairuoti nebeketina.
Be to, didėjant asmeninių automobilių naudojimui, automobilių dalijimosi paslaugų populiarumas Prancūzijoje, JAV, Japonijoje ir Vokietijoje itin sumažėjo – pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Japonijoje tik atitinkamai 7 ir 6 proc. renkasi tokį keliavimo būdą. Tad tokie įpročiai skatina asmeninių automobilių įsigijimą, kurie, kartu su dviračiais, yra populiariausios transporto rūšys.
