Pagaliau turime žinių, kiek lėšų reikėtų nuostoliams, kurių patirta žemės ūkio ir maisto sektoriuje dėl naujojo koronaviruso pandemijos, kompensuoti. Preliminarus poreikis, apie 160 mln. eurų, pristatytas Vyriausybės neformaliame pasitarime bei pateiktas Finansų ministerijai. Finansinės paramos suma dar turi būti oficialiai patvirtinta, skaičiai gali keistis – galbūt net į didesnę pusę. Tačiau diskusijos dėl galimų paramos schemų prasidėjo šią savaitę.

Lenktynės su laiku

Traukiantis COVID-19 pavojui, Europoje tarp valstybių prasidėjo nepaskelbtos lenktynės. Laimės kiekviena šalis ir kiekvienas verslas, kuriam pavyks anksčiau už kitus pakilti.

Pagaliau pagalbos planą žemės ūkiui turi ir Lietuva. Šiandien situacija itin trapi. Dar nežinia, ar „dugnas“ jau pasiektas. Spėlioti, kokie išeisime iš šios krizės, kiek būsime konkurencingi ar kaip persiskirstys rinka – tai tolygu burti iš kavos tirščių. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) per savaitę įvertintos finansinės pagalbai reikalingos lėšos ir kryptys.

Kaip šį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nuotoliniame posėdyje sakė ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis, ministerijos žmonės dirba dieną naktį, rengia taisyklių projektus. Lygiagrečiai pradedama rengtis deryboms dėl konkrečių detalių su sektorių atstovais, projektų derinimui su Europos Komisija. Jos pritarimas reikalingas ir nacionalinei pagalbai.

Derybos bus sunkios. Yra daug nuogąstavimų, nepasitikėjimo – ypač pieno sektoriuje. O pagalba reikalinga jau šiandien, su kiekviena diena praradimai vis didesni.

Pinigų reikia šiandien

Paukštininkystės sektorius per trisdešimt metų pagalbos iš valstybės prašo pirmą kartą. Paukštienos ir kiaušinių gamintojai atsidūrę ant katastrofos ribos. Sandėliuose prisikaupę 5 tūkst. t paukštienos produkcijos – daugiau kaip 10 mln. Eur apyvartinių lėšų.

Vien tik „Kauno grūdų“ įmonių grupei priklausančiuose Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynuose įšaldytos lėšos drauge su 2 tūkst. t šaldytos filė. Tokio kiekio realizuoti Lietuvoje nėra galimybės, juolab kad į mūsų rinką perteklinę produkciją dempinginėmis kainomis meta Lenkijos gamintojai.

Sandėliai lūžta nuo produkcijos, o nuostolių išraiška dėl krintančių kainų ir nerealizuotos produkcijos kas savaitę vis didesnė. Pasak Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovo Dariaus Gudačiausko, vidiniai resursai jau išnaudoti. Visiems darbuotojams sumažinti atlyginimai: nuo 15 proc. darbininkams iki 30 proc. vadovams. Ore tvyro klausimas: sulauks paramos ar uždaryti Kaišiadorių paukštyną, kuriame dirba 800 žmonių. Jau išsiųsti laiškai viščiukus broilerius auginusiems ūkininkams, kad nutraukiamos ilgalaikės sutartys.

Diržų veržtis nebegali ir kiaušinių gamintojai. Anot Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo Vytauto Tėvelio, kasdien po milijoną kiaušinių atiduodama perdirbti už pusę realios kainos į trečiąsias šalis. Prekybos tinklai kainas sumažino 30 proc., ateities sutartis sudaro jau sumažintomis kainomis.

Tikimasi, kad iki metų pabaigos padėtis rinkose normalizuosis. Tačiau pinigai paukštininkystės įmonėms reikalingi dabar. Prognozė, kad parama gali ateitį birželį, paukštininkams tolygi katastrofai.

„Nupirkite iš manęs 2 tūkst. t paukštienos filė COVID-19 kainomis. Kitaip gali likti sandėlyje. Reikia apyvartinių lėšų, kad išgyventume iki birželio“, – skubios avansinės pagalbos KRK posėdyje meldė D. Gudačiauskas.

Kodėl pamiršta augalininkystė?

ŽŪM pasiūlytame finansinės paramos plane grūdininkai pasigedo savo sektoriaus ir apskritai augalininkystės. Su COVID-19 situacija netiesiogiai yra susiję visi sektoriai. Didžiausia bėda yra apyvartinių lėšų trūkumas. Bet kokiai krizei ištikus, bankai užsidaro duris ir langines.

Pagal Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) atliktą apklausą, didžiausias rizikas žemdirbiai mato dėl ankstinamų atsiskaitymų už trąšas bei vėluojančių atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją – tai lemtų apyvartinio kapitalo trūkumą iki derliaus. LGAA direktorius Ignas Jankauskas pateikė siūlymą, kas galėtų sektoriui padėti. Reikėtų licencijuoti kuo daugiau sandėlių (šiuo metu yra du tokie sandėliai, jie suteikia galimybę grūdus įkeisti bankui su garantija) supaprastinta procedūra; be to, labai svarbu, kad Lietuvos bankas padidintų kredito įstaigų taikomą koeficientą įkeičiamiems grūdams nuo esamų 40 proc. iki 90 proc.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) prezidentas Karolis Šimas savo ruožtu pastebi, kad apyvartinių lėšų problema yra atėjusi iš praeities, tai dvejų metų sausros pasekmė. Formuojasi trečio sezono sausra, bet vis dar nėra priemonių, kurios leistų grandinei būti saugiai. Dėl pastarųjų sausrų dėl netekto derliaus sektorius prarado apie pusę milijardo eurų.

Augintojų apyvartinių lėšų prob­lemą iki šiol spręsdavo perdirbėjai, supirkėjai. Grūdų sektorius specifinis: 80–90 proc. derliaus ūkininkai parduoda rugpjūčio mėnesį, ir per trumpą laiką supirkėjai visą kiekį turi supirkti maždaug už 1,5 mlrd. Eur, nors grūdai eksportuojami ar perdirbami po pusmečio. Pasak K. Šimo, jei trečius metus iš eilės susiformuos sausra, bus liūdna, supirkėjai negalės finansuoti net trąšų įsigijimo. LGPA siūlymas – plėsti paskolų garantijų ribas, įlieti daugiau pinigų, tai padėtų spręsti apyvartinių lėšų trūkumą ir kituose sektoriuose, leistų išgyventi patyrus nuostolių.

Pieno sektoriuje – dviguba krizė

Vakarų Europoje nugriebto pieno miltų kaina per tris pirmuosius šių metų mėnesius krito beveik 34 proc., sviesto kaina – per 28 proc. Daugiau nei šimtą tūkstančių Europos ūkių vienijanti asociacija „European Milk Board“ teigia, kad dėl koronaviruso Europos pieno sektorių gali ištikti visų laikų didžiausia krizė. Analitikai prognozuoja, kad pieno kainos gali nusiristi iki 2008-ųjų lygio.

Lietuvai, kuri apie pusę visų gaminamų pieno produktų eksportuoja, tai yra skausmingos žinios. Tačiau mūsų šalyje pieno sektorių krečia ne tik išorinė, bet ir įsisenėjusi vidinė krizė.

ŽŪM pienininkams yra numačiusi didžiausią pagalbą – 120 mln. Eur. Šį kapšą paskirstyti bus sudėtinga. Ministerijos sumanytas skirstymo principas – per perdirbimo įmones – sulaukė socialinių partnerių palaikymo. Visgi patys perdirbėjai prieš tokią schemą stoja piestu.

„Paskutinę minutę kuriamos schemos, kurios nebuvo derinamos su mumis. Ministrui buvo pristatoma situacija, siūlymai. Pasakė, kad viskas nuspręsta. Mes šimtąjį kartą kartojame, kad perdirbimui paramos nereikia. Mums jos neduokite. Duokite žemdirbiams“, – KRK kalbėjo asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis.

Perdirbėjai kritiškai vertina tokią tikslinę paramos formą, kurios esą netaiko jokia kita valstybė. Tai būsiantis beprasmis eksperimentas, nes užkraunama atsakomybė tuos pačius pinigus perskirstyti supirkėjams. Perdirbimo įmonės skeptiškai žiūri ir į numatytą paramos sumą, ji esanti per didelė. Palyginti su Latvija, kuri pagamina perpus mažiau pieno, Lietuvoje siūlomas dešimt kartų didesnis paramos biudžetas. „Pieno centras“ apskaičiavo, kad iki metų pabaigos už superkamo pieno kilogramą išeitų po 11–12 ct – ko gi žemdirbiai tų pinigų atsisako…

Tai sukėlė audringą žemdirbių asociacijų reakciją, kuri po KRK posėdžio išplito į diskusijas ir tarp ūkininkų. Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, perdirbėjų nenoras priimti paramą rodo, kad jie vengia parodyti savo realią finansinę situaciją, o gal praradimų ir nėra.

Planas gali būti koreguojamas

Paramos schema maisto ir žemės ūkiui gali būti koreguojama. Žemdirbių atstovai džiaugiasi, kad ministerija numatė lėšas, tačiau pateikė ir nemažai pasiūlymų.

„Mes matome skaičius, bet kaip išspręsti problemas – tvarkos aš dar nematau“, – KRK posėdyje sakė komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas. Kol kas sunku prognozuoti, kaip pavyks konkrečiose derybose sutarti pieno sektoriaus šalims. Ateinančią savaitę KRK prie klausimo ketina grįžti.

Siūloma preliminari paramos schema

Tikslinė tiesioginė parama labiausiai nukentėjusiems sektoriams. Numatomas maksimalus lėšų poreikis: pieno perdirbimo įmonėms – 120 mln. Eur, paukštininkystės įmonėms – 11 mln. Eur, kiaušinių sektoriui – 9 mln. Eur, jautienos sektoriui – 20 mln. Eur.

Paramos gavėjai būtų įmonės, kurių pardavimų pajamos per šių metų kovo–gruodžio mėnesius (ar kai kuriuos iš jų), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 10 proc. arba pagamintos produkcijos atsargos šiuo metu tokia pat dalimi padidėjo. Kompensacija bus perskaičiuojama įvertinant santykinę perdirbtos lietuviškos kilmės žaliavos dalį.

Dėl prarastų tiekimo kanalų ar ženklaus produktų kainų rinkoje sumažėjimo perdirbimo grandžiai tikslinę paramą nutarta teikti keliant solidarumo su žemdirbiais reikalavimą: išlaikyti žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų lygį (palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu). Valstybės pagalba turi būti suderinta su EK. Procedūra gali užtrukti iki birželio. Tokiu atveju ŽŪM svarsto taikyti lankstesnį, tarsi hibridinį pagalbos modelį: balandžio–gegužės mėnesiais tikslinę paramą skirti gamintojams, o nuo birželio – perdirbimo įmonėms.

Lėšų poreikis pieno sektoriuje vertintas atsižvelgiant į tikėtiną pagalbos laikotarpį (nuo kovo iki metų pabaigos); pieno kiekį, kuris gali būti supirktas per šį laiką; žemiausią supirkimo kainą, kai reikalinga intervencija (169 Eur/100 kg), ir vidutinę supirkimo kainą (283 Eur).

Parama per Kaimo plėtros programą. Papildomi 63 mln. Eur bus įlieti į populiariausias priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis: jauniesiems ūkininkams įsikurti, smulkiesiems ūkiams bei ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse.

Apyvartinėms lėšoms stabilizuoti pasiūlytos kelios finansavimo, finansų inžinerijos priemonės.

Finansų įstaigoms numatoma galimybė suteikti paskolų garantijos fondo garantijas iki 90 proc. (vietoje dabartinių 80 proc.), teikti garantijas sunkumų dėl pandemijos patiriantiems ūkio subjektams, teikti paramą už paskolas, apyvartinėms lėšoms ir investicijoms finansuoti, kitoje finansų įstaigoje pirmam negarantuotam finansiniam įsipareigojimui perfinansuoti.

Bus pasiūlyta palūkanų kompensavimo galimybė pirmine gamyba užsiimančioms kaimo vietovėje veikiančioms smulkioms ir vidutinėms, didelėms įmonėms, taip pat pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams.

Dar į planą įtrauktos lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms, žemės ūkio produktams pirkti – subjektams, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, maistu, miško ūkiu, kaimo plėtra.

Irma DUBOVIČIENĖ