Po ilgo vedžiojimo už nosies paaiškėjo, kad Briuselis nepalaimino iš Vyriausybės pagalbos dėl COVID-19 pieno perdirbimo pramonei atriektų per 100 mln. eurų. Sklando kalbos, kad dėl to pasistengė ir patys pieno perdirbėjai, nuo pat pradžių purtęsi tokios paramos, kurią gavus būtų reikėję atverti savo buhalterijas. Perdirbėjai dievagojasi, kad tai netiesa.

Ilgai tempė gumą

Ne paslaptis, kad Vyriausybei skyrus lėšų pieno sektoriui atsigauti po koronaviruso krizės, iš pradžių pieno perdirbėjai tokios paramos purtėsi. „Duokite žemdirbiams, perdirbimo sektoriui paramos nereikia. Nesuprantamas noras brukti perdirbėjams tą paramą“, – dažnai kartojo tiek perdirbimo įmonių, tiek jas vienijančio „Pieno centro“ atstovai.

Pieno gamintojai irgi nesigviešė paramos, tik prašė, kad būtų užtikrintos iki pandemijos buvusios pieno supirkimo kainos. Jos smuko, o Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė dvi paramos schemas, kurias išsiuntė derinti Europos Komisijai (EK). Pagal vieną jų valstybės pagalba (daugiau kaip 100 mln. eurų) buvo numatyta pieno pramonei, o pagal kitą – žemdirbiams už karves (18,5 mln. eurų). Pastarąją paramos schemą EK patvirtino greičiau – pieno gamintojai jau gavo išmokas, skirtas kompensuoti balandžio ir gegužės mėnesių pajamų netektis.

Po ilgo gumos tempimo paaiškėjo, kad Briuselis nepatvirtino pieno perdirbimo įmonėms skirtos paramos. Sklando kalbos, kad patys perdirbėjai pasistengė, jog parama būtų blokuota.

Stengėsi, kad blokuotų?

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko pasiteiravus, kaip jis vertina tokias kalbas, seimūnas sakė, kad komentuoti galėtų tik tai, ką girdėjo iš žemės ūkio ministro Andriaus Palionio. „Nežinau, kiek čia yra tiesos, bet iš ministro girdėjau užuominų, esą perdirbėjai stengėsi, gal net samdėsi lobistus, kad EK nepatvirtintų jiems skirtos paramos“, – „Valstiečių laikraščiui“ prasitarė parlamentaras.

Andriejus Stančikas

Tai, kad EK neleido skirti paramos pieno perdirbimo įmonėms, A.Stančiko nenustebino. Pasak jo, nuo pat pradžių ši schema kėlė nemažai prieštaravimų. „Galiu patvirtinti, kad pieno perdirbimo įmonių vadovai nenorėjo paramos, nes ją gavę būtų įpareigoti atitinkamai palaikyti iki pandemijos buvusias kainas žemdirbiams. Asmeniškai su jais diskutavau: jie reiškė didelį nepasitenkinimą, sakė, kad jiems nereikia pinigų, geriau remti žemdirbius. Priežastis galima numanyti – tokiu atveju įsijungtų kontrolės mechanizmas, paaiškėtų situacija dėl nuostolių ir pan. Perdirbėjai piešia didžiulį nuostolių baubą, o gal realybė kitokia?“ – svarstė seimūnas.

Neigė gandus

Bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa, paklaustas, kaip sutiko EK sprendimą neremti pieno perdirbimo pramonės, sakė, kad tokia baigtis nuliūdino, nes „Rokiškio sūris“ ir pieno perdirbėjus vienijantis „Pieno centras“ (be Rokiškio įmonės jam priklauso „Pieno žvaigždės“ bei „Vilkyškių pieninė“) norėjo, kad Lietuvos pieno sektorių pasiektų kuo daugiau lėšų. „Paramos labiausiai reikia žemdirbiams. Kadangi EK nepatvirtino schemos, kyla pavojus, kad mažiau pinigų pasieks pieno gamintojus“, – teigė jis.

Pasiteiravus apie sklandančias kalbas, esą patys perdirbėjai stengėsi blokuoti paramą, D.Trumpa tvirtino, kad tai netiesa. Jis pridūrė, jog nei „Rokiškio sūris“, nei „Pieno centras“ nesiėmė jokių veiksmų, kad ta paramos schema būtų nepatvirtinta.

„Nepaisant to, kad prieštaravome paramos skirstymo principui (skirti ne pieno perdirbėjams, o tiesiogiai gamintojams), visada norėjome, kad kuo daugiau pinigų pasiektų pieno sektorių. Siūlėme teikti paramą žemdirbiams, bet ministerija pasirinko kitą kelią – remti per perdirbėjus. Ta paramos schema buvo sudėliota taip, kad įmonėms neliktų nė vieno euro ir visi pinigai būtų skirti pieno gamintojams, jų patirtiems nuostoliams kompensuoti. Nuostolių dėl pandemijos yra ir bus ateityje“, – teigė „Rokiškio sūrio“ vadovas.

Ar ženklių nuostolių patyrė „Rokiškio sūris“? „Mūsų įmonė yra listinguojamų bendrovių sąraše, jos akcijomis prekiaujama biržoje, todėl negaliu to komentuoti, kol nepaskelbti rezultatai. Galėčiau pasakyti tik tiek, kad šių metų žaliavinio pieno kaina yra žemesnė nei pernykštė“, – sakė D.Trumpa.

Nesutarė dėl paskirstymo

„Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius kalbas apie perdirbėjų pastangas blokuoti Vyriausybės skirtą, bet EK nepatvirtintą paramą pieno pramonės įmonėms pavadino labai neatsakingomis. „Taip kalbantys elgiasi labai neatsakingai. Tai neatsakinga interpretacija“, – teigė jis.

Gintaras Bertašius

G.Bertašius sakė ką tik grįžęs iš komandiruotės ir neturintis informacijos apie tai, jog EK nepalaimino pieno pramonei numatytos paramos schemos. „Jeigu taip jau nuspręsta, aišku, kad liūdna. Visada pasisakėme už tai, kad kuo daugiau pinigų vienu ar kitu būdu pasiektų pieno sektorių, ypač pirminę pieno gamybą“, – pabrėžė pieno perdirbimo įmonės vadovas.

Jis pripažino, kad iš pradžių būta nesutarimų dėl paramos paskirstymo būdo, bet vėliau esą rastas kompromisas. „Pasisakėme, kad parama reikalinga, tik kilo klausimas, kaip ją paskirstyti: per mus ar tiesiogiai žemdirbiams? Buvome už pastarąjį variantą, bet kai mums paaiškino, jog tiesiogiai gamintojams negalima, sutikome, kad eitų per mus ir perdirbėjai paskirstytų lėšas. Mūsiškiai dalyvavo įvairaus lygio pasitarimuose. Kai schemą išsiuntė derinti į Briuselį, didelių nesutarimų nebuvo. Galbūt kai kurių įmonių atstovai turėjo kitokią nuomonę, bet susitarė“, – aiškino „Vilkyškių pieninės“ vadovas.

Du projektai stalčiuje

ŽŪM sukūrė dar dvi pagalbos schemas pieno gamintojams, nukentėjusiems dėl koronaviruso pandemijos metu sumažintų supirkimo kainų. Dėl jų kilo šaršalas: pieno gamintojams kilo įtarimų, kad žemės ūkio ministras A.Palionis gali būti palankus tik stambiems pieno gamintojams, mat pirmiausia pasirodė projektas, pagal kurį ketinta remti pieno ūkius, laikančius daugiau kaip 150 karvių.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija ir Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) pradėjo aiškintis, kodėl ūkiai rūšiuojami pagal laikomų karvių skaičių ir parama planuojama tik didesniems ūkimas. Po kelių savaičių atsirado dar vienas projektas, pagal kurį numatyta valstybės pagalba ūkiams, laikantiems iki 149 karvių. Tai sudarė prielaidas manyti, jog antrasis paramos modelis atsirado sukilus smulkesniesiems pieno gamintojams, juolab kad apie ketinimus rengti paramos paketą, susidedantį iš dviejų schemų, ŽŪM viešai nesigyrė.

Galop aiškėja, kad šie paramos projektai guls į stalčių. ŽŪM skelbia, kad šie projektai kol kas nebus siunčiami derinti EK, nes siekiama pratęsti jau dabar galiojančią paramos schemą. Taigi, visi pieno ūkiai, nepriklausomai nuo karvių skaičiaus, gautų laikinas išmokas ir už birželio–rugpjūčio mėnesius. Ši modifikuota schema būtų jau patvirtintos paramos schemos pratęsimas, tačiau bus siekiama, kad nebūtų taikomas ūkio subjektų susietumas, dėl kurio daliai stambiųjų ūkių parama galėtų sumažėti. Šiai schemai dar reikės gauti EK pritarimą.

Prasta komunikacija

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos atstovė Regina Bernatonienė sakė nemananti, kad ŽŪM norėjo nuskriausti smulkesnius gamintojus. „Tos dvi schemos buvo kaip atsarginis variantas, jeigu Briuselyje nepatvirtintų didžiosios sumos perdirbimo įmonėms, kurios nuo pat pradžių kratėsi paramos. Kai pirmiausia pasirodė projektas dėl paramos pieno ūkiams, laikantiems 150 ir daugiau karvių, natūralu, kad žmonės sureagavo. Nemanau, kad ministerija norėjo remti tik stambiuosius ūkius, turbūt tai buvo komunikacijos problema“, – savo nuomonę išsakė ūkininkė.

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ vadovas, žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas sakė sulaukęs A.Palionio skambučio, kai suskubo aiškintis dėl ketinimo remti tik stambiuosius ūkius. „Ministras aiškino, kad ne taip viską supratau. Nemanau, kad ministerija būtų rėmusi tik stambiuosius ūkius. Tai tiesiog prasta komunikacija. Pamatę pirmąjį projektą ūkininkai pasipiktino, darė spaudimą, kodėl neginame smulkiųjų. Pinigų nėra, žmonės nervinasi – traukiasi ne tik maži, bet ir dideli ūkiai. Tai labai prasti ženklai“, – apgailestavo kooperatyvų asociacijos vadovas.

Jonas Kuzminskas

Pasak jo, pieno supirkimo kainos šiek tiek atsigavo, bet kas bus toliau – nežinia. „Koronavirusas turi įtakos. Tai jaučiame per užsienio pirkėjus. Manau, kad iš stalčių teks traukti visas paramos schemas“, – teigė J.Kuzminskas.

ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis apgailestavo, kad iš ŽŪM trūksta aiškios komunikacijos, dėl to atsiranda visokių interpretacijų. „Geriausia būtų, jeigu pats ministras paaiškintų. Tada žemdirbiai nesinervintų ir nesipiktintų. Dėl aiškios informacijos stokos atsiranda visokių prielaidų. Kai yra galimybė interpretuoti, ypač kai reikalas susijęs su pinigais, neišvengiamai atsiranda ir gandų“, – samprotavo jis.

Reikia ne išmaldos, o normalios kainos

Albinas Šneideris, Vilkaviškio rajono pieno gamintojas

Perdirbėjai jau pasiėmė, kiek jiems reikėjo. Kam jiems dėl tos paramos rodyti savo buhalteriją, jiems užtenka. Jie savęs nenuskriaudžia. Perdirbėjai turi juristų, skaičiuoja pelną, o mums duoda, kiek lieka. Tai tęsiasi jau 30 metų. Ir viskas tik prastyn. Po euro įvedimo viskas pabrango, tik žaliava pinga. Supriešinti smulkūs ir dideli ūkiai, kaimas ir miestas. Reikėtų mesti karves, baigti vargus, bet vis dar melžiame.

Dabar iš biudžeto pamėtėjo sumelę, bet mes tiek praradome per vieną mėnesį pavasarį, o jau rugpjūtis. Perdirbėjai sumažino pieno supirkimo kainas, o mums duoda iš biudžeto. Visi sako, kad mums vis negana, taip skatinamas supriešinimas. Mums reikia ne išmaldos iš biudžeto, o tvarkos ir normalios kainos už pieną – gauti tiek, kiek mums priklauso.