Bendrovės nuotr.

Intensyvėjant gyvulininkystei, daugelis ganyklose ganomų galvijų gali užsikrėsti virškinamojo trakto ir plaučių apvaliosiomis kirmėlėmis, kurios gali būti labai patogeniškos. Galima daryti prielaidą, kad artimiausioje ateityje antihelmintikai taps labai svarbūs kontroliuojant parazitus visiems ganomiems gyvuliams, ypač tiems, kurie daugiametėse ganyklose ganomi pirmą kartą.

Antihelmintikai

Ateityje bus tobulinama antihelmetikų sudėtis, keičiamas jų vartojimo būdas, kad būtų patiriami kuo mažesni nuostoliai ne tik dėl priesvorio, bet ir ekologiniuose ūkiuose, kur šiuo metu tokių preparatų naudojama labai mažai.

Anksčiau virškinamojo trakto nematodų kontrolė dažniau buvo vykdoma pirmojo ganymo sezono gyvuliams nei suaugusiems, nes pirmieji yra jautriausi klinikinei ligos formai. Tam buvo sukurtos kelios antihelmintikų kontrolės programos. Siekiant apsaugoti veršelius nuo peržiemojusių parazitų sukeliamų pažeidimų organizme, juos pradedama gydyti nuo pat pirmojo ganymosi sezono. Tik visai neseniai gydymas antihelmintikais pradėtas taikyti antrame ir vėlesniuose ganymo sezonuose. Be to, toks gydymas yra vienas iš geriausių metodų valdant ganomas bandas .

Antihelmintikai naudojami tiek Skandinavijos, tiek kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Jie trikdo parazitų vystymosi ciklą, todėl į ganyklas su gyvulių išmatomis patenka mažiau parazitų kiaušinėlių. Antihelmintikai gali būti naudojami gydant gyvulius, kuriems jau pasireiškė klinikiniai simptomai, arba jie gali būti skiriami pirmojo ganymo sezono gyvuliams kaip profilaktinė priemonė. Labai svarbu žinoti parazitų vystymosi ciklą, kaip jie plinta, kada geriausiai atlikti dehelmintizaciją, kad ji būtų veiksminga.

Antihelmintikai gali būti girdomi, sušeriami su pašaru arba injekciniai. Dehelmintizacijai naudojami preparatai privalo būti patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, taip pat turi būti nustatytas išlaukos laikas pienui ir mėsai.

Lietuvoje yra užregistruotas ne vienas preparatas, skirtas galvijų parazitinėms kirmelėms išnaikinti, – Halocur (halofuginonas), Douvistome (oksiklozanidas), Belamisol (levamisolio hidrochloridas), Panacur granulės (fenbendazolas), Dehelman (levamisolio hidrochloridas), Bimectin (ivermektinas), Promectine (ivermektinas), Biomectin (ivermektinas), Intermectin (ivermektinas), Ivomec plus (klorsulonas, ivermektinas).

Antihelmintikai pasirenkami priklausomai nuo gyvuliuose parazituojančios helmintų rūšies, nuo anksčiau buvusių dehelmintizacijų (atsparumą antihelmintikams tam tikros galvijų nematodų rūšys įgyja reguliariai) naudojant tuos pačius preparatus, nuo gyvulio amžiaus bei galimybės prieiti prie gyvūno.

Dehelmintizacija gali būti profilaktinė ir gydomoji. Profilaktinė dehelmintizacija, atsižvelgiant į parazitų epidemiologiją, atliekama pagal planą du kartus per metus, t. y. anksti pavasarį, prieš išvarant gyvulius į ganyklas, ir vėlyvą rudenį, suvarius gyvulius į tvartus. Gydomoji dehelmintizacija atliekama vienam gyvuliui arba visai bandai bet kuriuo metų laiku, kai tik pastebimi pirmieji klinikiniai požymiai. Ji sumažina ekonominius nuostolius, apsaugo gyvulius nuo parazitų daromos žalos.

Atsparumas antihelmintikams

Virškinamojo trakto nematodai sukelia rimtų ekonominių nuostolių, ypač tokiuose ūkiuose, kur galvijai yra intensyviai ganomi. Per pastaruosius 20 metų Europos šalys vykdė veiksmingą, chemiškai patikrintą parazitų kontrolę, naudodamos tiek benzimidazolų klasės preparatus, tiek makrociklinius laktonus.

Parazitų atsparumas antihelmintikams tampa problema daugelyje pasaulio šalių, ypač avių ir ožkų ūkiuose. Keliais tyrimais įrodyta, kad yra plačiai paplitęs vienos ar kelių rūšių parazitų atsparumas naudojant plataus spektro antihelmintikus, priklausomai nuo gyvulių rūšies. Apie galvijų parazitų atsparumą antihelmintikams pranešama rečiau nei apie smulkiųjų atrajotojų, tačiau šiuo metu atvejų daugėja. Apie tai pranešta Naujojoje Zelandijoje, Pietų Amerikoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitur.

Gyvulius, kurie buvo gydomi pirmąjį ganymo sezoną, būtina atidžiai stebėti ir antrąjį ganymo sezoną, nes mažai tikėtina, kad jie įgijo imunitetą virškinamojo trakto nematodams. Susirūpinta, kad dažnas ir neteisingas antihelmintikų naudojimas pirmuoju ganymosi sezono metu gali sulėtinti imuniteto susidarymą vėlesniu augimo laikotarpiu.

Kontrolė, nenaudojant antihelmintikų

Ganyklos valdymo sistema yra svarbi ir turi būti tinkamai vykdoma, kad kuo mažiau veršelių užsikrėstų nuo karvių ir būtų gaunamas kuo didesnis produkcijos kiekis (tiek mėsos, tiek pieno). Panašu, kad virškinamojo trakto nematodų kontrolė, papildomai naudojant antihelmintikus, yra naudinga ganykliniu laikotarpiu ir ganymo sezono pabaigoje, kai gyvuliai parvedami į tvartą arba tada, kai ankstesnis gydymas nebuvo veiksmingas.

Tinkamai valdant ganyklas, siekiama užkirsti kelią parazitams plisti ganyklose, sumažinti gyvulių užsikrėtimą parazitų kiaušinėliais, o užsikrėtusiems – sunaudoti mažesnes dozes antihelmintikų, gydant nuo virškinamojo trakto nematodų.

Trichostrongilidais gyvuliai greičiau užsikrečia ganomi didesnėse bandose: kuo daugiau gyvulių vienoje ganykloje, tuo joje daugiau išmatų, taigi žolės greičiau ir daugiau užteršiama parazitų lervomis. Ganyti reikėtų parazitų kiaušinėliais neužkrėstose ganyklose, kuriose ankstesnį ganymo sezoną gyvuliai nebuvo užsikrėtę arba ten anksčiau buvo šienaujama. Jei tokios ganyklos nėra, naudojami antihelmintikai, kurie sumažina ganyklos užterštumą lervomis iki minimalaus lygio.

Avių ganymas kartu su galvijais yra naudingas abiems gyvulių rūšims, tačiau pervarant gyvulius būtina atsižvelgti į parazitų vystymosi ciklus. Nustatyta, kad 12 savaičių ganant galvijus kartu su avimis ganyklose žymiai sumažėjo O. ostertagi lervų. Mokslininkai 4 metus analizavo pakaitinio ganymo poveikį galvijams, ganomiems su avimis. Tyrimai parodė, kad teigiamas poveikis (neleidžiama ganyklose parazitams plisti) būna tik pirmuosius 2 metus, ganant šias gyvulių rūšis kartu.

Rotacinis ganymas (gyvuliai reguliariai pervedami iš vienos ganyklos į kitą) naudojamas, kai siekiama išvengti gyvulių užsikrėtimo parazitų kiaušinėliais arba kad greičiau ataugtų žolė ganyklose. Puikūs rezultatai  pasiekti vykdant parazitų sukeliamo gastroenterito kontrolę – veršeliai per ganymosi sezoną kas mėnesį buvo tris kartus perkelti į neužkrėstas ganyklas.

Kita veiksminga ganymo valdymo strategija – jaunų gyvulių ganymas su vyresniais imunitetą turinčiais gyvuliais. Suaugusių gyvulių išmatose yra mažiau parazitų kiaušinėlių nei jaunų gyvulių. Bürger ir kiti (1976) atliko tyrimus ir nustatė, kad daug didesnis Ostertagia spp., Cooperia spp., Nematodirus spp. lervų skaičius aptiktas veršelių ganyklose nei suaugusių karvių. Ganant veršelius kartu su suaugusiomis karvėmis ne tik kontroliuojamas jaunų gyvulių užsikrėtimas nematodais, bet ir nėra neigiamo poveikio suaugusioms karvėms.

Šiek tiek vėlesnis jaunų gyvulių išginimas į ganyklą – kitas paprastas būdas norint apsaugoti jaunus gyvulius nuo parazitų per pirmąjį jų ganymosi sezoną. Didžiausias lervų skaičius žolėje būna gegužės–birželio mėnesiais, liepą jis labai sumažėja. Taigi veršelių išginimo į ganyklas laikas yra labai svarbus, norint išvengti didesnių parazitų sukeliamų nuostolių vėlesniais ganymosi sezonais. Mokslininkai savo tyrimais įrodė, kad, atidėjus žiemą gimusių veršelių išginimą į ganyklas, sumažėjo virškinamojo trakto parazitų sukeliamų nuostolių.

Kanadoje nustatyta, kad karvės ar telyčios greičiau užsikrėsdavo virškinamojo trakto nematodais tose ganyklose, kur buvo išbarstomas mėšlas, kurios buvo nešienaujamos, kur telyčios ganėsi kartu su nelaktuojančiomis karvėmis ar ganyklos buvo intensyviai keičiamos.

Aplinkos įtaka parazitų plitimui

Klimato sąlygos yra labai svarbus veiksnys parazitams plisti ten, kur gyvuliai ganomi natūraliose ganyklose. Kylant aplinkos temperatūrai, spartėja parazitų kiaušinėlių bei ankstyvųjų lervų stadijų vystymasis. Vidutinio klimato juostoje lervų mirtingumas padidėja dėl nešaltų žiemų, todėl dalis jų žūsta neperėjusios į hipobiozės būseną. Jei yra sniego, lervos gali išlikti ir po juo, todėl pavasarį jos gali užkrėsti jaunus veršelius, išgintus į ganyklą pirmuoju ganymosi sezono metu.

Mokslininkai nustatė, kad imuniteto susidarymas priklauso ne tik nuo to, kaip gausiai užsikrėtė pirmąjį sezoną ganomi gyvuliai, bet ir nuo oro sąlygų vasarą. Jei aplinkos temperatūra yra apie 25 laipsnius, nuo kiaušinėlio iki L3 stadijos lervos išsivystymo gali praeiti mažiau nei 10 dienų. Jei temperatūra žemesnė nei 6 laipsniai, lervų vystymasis užtrunka ilgiau, o jei aplinkos temperatūra aukštesnė nei 32 laipsniai, lervos žūsta daug greičiau.

 

agroakademija.lt

 

Remigijus Lapinskas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas