Siūloma nauja melioracijos griovių priežiūros tvarka ūkininkus gali paversti atpirkimo ožiais. Žemės ūkio ministerija juos galės bausti už melioracijos griovių nepriežiūrą, o aplinkosaugininkai galės surašyti pažeidimų protokolus už tai, kad betvarkant griovius iškirsti juose augę saugotini krūmai ir medžiai. Melioracijos įstatymo projekte numatyta, kad visi sureguliuoti upeliai turi būti tvarkomi kaip melioracijos grioviai, tačiau Aplinkos ministerija tam nepritaria.

Užmojai 15 metų

Dėl Žemės ūkio ministerijos parengto Melioracijos įstatymo projekto įsisuka ugningos diskusijos. Žemdirbių auditorijose kalbant apie melioracijos problemas emocijų niekada nestigdavo. Dabar jų dar daugiau, nes siūloma esminė pertvarka. Tikimasi, kad, priėmus šį įstatymą, per 15 metų pavyktų renovuoti senas melioracijos sistemas. Užmojai dideli, tad ir vertinimai nevienareikšmiški.

Įstatymo projekte siūloma apibrėžti subjektų atsakomybę melioracijos srityje, žemės sklypų savininkams perduoti visus drenažo rinktuvus, įpareigoti juos prižiūrėti melioracijos griovių šlaitus su galimybe gauti finansavimą, nustatyti atsakomybę už melioracijos statinių nepriežiūrą ir pažeidimus įrengiant juos.

Valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams finansuoti siūloma įsteigti Melioracijos fondą, į kurį suplauktų lėšos, gautos už valstybinės žemės nuomą, už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir kt.

Žemės savininkams priklausančių melioracijos sistemos įrenginių rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbus (įskaitant ir valstybei priklausančių melioracijos griovių šlaitų priežiūrą) siūloma finansuoti europinės paramos ir privačiomis lėšomis, pasinaudojant Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantuotomis paskolomis (garantija – iki 80 proc.).

Kam teks finansinė našta?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Jonavos rajono ūkininkų sąjungos vadovas Rimantas Kubiliūnas sutinka, kad žūtbūt reikia veikti, nes situacija dėl melioracijos tragiška. Tačiau pagrindinis klausimas – kaip tai daryti ir kokiomis lėšomis?

Rimantas Kubiliūnas

„Gerai, kad yra iniciatyva tvarkyti senas melioracijos sistemas, bet kaip visa tai, kas siūloma, veiks? Čia dar daug nežinomųjų, bet turėsime rasti kompromisą, kitaip nepajudėsime“, – mano ūkininkas.

Pasak jo, rimti žemdirbiai, gaminantys produkciją, atsakingai žiūri į turtą, taip pat – ir į melioracijos sistemas. Stambesni ūkininkai, kurie turi pajamų, ir dabar tvarko drenažą, melioracijos griovius.

„Nematyčiau problemų, jeigu atsirastų prievolė prižiūrėti griovius. Juk įpratome pildyti naudojamų cheminių priemonių žurnalus ir kt. Bet kiek tai kainuos? Sako, kad tai bus žemės savininko prievolė, bet sumokėti turės ūkininkas“, – dėl papildomos finansinės naštos ūkininkams susirūpinęs LŪS vicepirmininkas.

Valstybės problema

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininko Vytauto Buivydo manymu, ūkininkai nesibodėtų ir nebijotų rūpintis melioracijos sistemomis, jeigu jos normaliai funkcionuotų. Tada būtų galima ir reikalauti, kad jos būtų prižiūrimos.

„Jeigu norima melioracijos įrenginius perduoti žemdirbiams, jie turėtų tvarkingai veikti. O dabar siūlomas susidėvėjęs turtas, neveikiantys melioracijos grioviai ir įpareigojama visu tuo rūpintis. Kitu atveju dar galima sulaukti ir sankcijų. Netvarkingą turtą norima permesti ant ūkininkų pečių“, – siūlomoms naujoms prievolėms prieštarauja ŽŪR vicepirmininkas.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovas Vidas Juodsnukis griežtai vertino Melioracijos įstatymo pataisas. Jo manymu, ketinimas žemių savininkams perleisti pasenusius melioracijos įrenginius – amoralus.

Vidas Juodsnukis

„Apie 80 proc. melioracijos įrenginių yra pasenę arba neveikiantys. Kaip dabar jų priežiūrą užkrauti ūkininkams? Gal vertėtų pasimokyti iš Olandijos, kur valstybė sutvarkytas sistemas perdavė naudotis ūkininkams. O pas mus norima įpareigoti rūpintis visiškai apleistais įrenginiais. Už kokius pinigus tai darys smulkieji ūkininkai?“ – klausimus bėrė LŠŪS vadovas.

Dar griežčiau V.Juodsnukis kalbėjo apie ketinimą bausti už melioracijos griovių nepriežiūrą. Anot jo, apie kokias baudas galima kalbėti, kai valstybė pati apleido šį turtą, neskyrė tam lėšų, o dabar nori atsikratyti atsakomybės.

„Neprižiūrėtos melioracijos sistemos – ne kaimo ir žemės ūkio ar ūkininkų, o valstybės problema. Valstybė nesudarė sąlygų smulkiesiems ūkiams pasinaudoti parama. Apie 80 proc. ūkininkų neturi jokios technikos. Ar galima iš jų reikalauti, kad jie investuotų į melioraciją? Tai būtų nesąžininga“, – išrėžė LŠŪS vadovas.

Reikėjo perduoti anksčiau

Įstatymo projekte įrašyta, kad visi sureguliuoti upeliai turi būti tvarkomi kaip melioracijos grioviai. Tačiau Aplinkos ministerija nepritaria nuostatai, kad sureguliuotos upės būtų priskirtos melioracijos statinių kategorijai. Nesusitarus ministerijoms, melioracijos griovių priežiūra tampa itin sudėtinga.

Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresnysis inžinierius melioratorius Rimantas Šikšnys siūlo ministerijų atstovams bent dieną pasivažinėti po provinciją ir pasidairyti, kaip atrodo melioracijos grioviai ir kaip verčiasi smulkieji ūkininkai, kuriuos taip pat norima priversti tvarkyti melioracijos sistemas.

„Prieš kurį laiką Aplinkos ministerija melioracijos griovius pavertė upėmis. Norint juos sutvarkyti, reikia prašyti leidimų. Pagyvenęs ūkininkas, dirbantis nedaug žemės, tikrai nevažinės į rajono centrą ir neieškos, kas išduoda tuos leidimus, juos, beje, ne taip lengva ir gauti. Tai utopija“, – žadamą melioracijos pertvarką kritikavo pašnekovas.

Jo manymu, ūkininkams galima būtų perduoti tvarkingų melioracijos griovių priežiūrą. Ir tai, inžinieriaus melioratoriaus teigimu, reikėjo padaryti daug anksčiau, kai tie grioviai nebuvo taip apaugę krūmais ir medžiais. Bet dabar perkelti atsakomybę už apleistus griovius (juolab bausti už jų nepriežiūrą) būtų neteisinga.

Melioracijos grioviai ar upės?

R.Šikšnį stebina, kad aplinkosaugininkai melioracijos griovius vadina upeliais ir kad dvi ministerijos niekaip negali susitarti dėl melioracijos griovių traktavimo. „Didesnė dalis melioracijos griovių yra pavadinti sureguliuotais upeliais. Kažkada buvo senvagės, jų ilgis gal tesiekė 1 kilometrą, o melioracija pailgino iki 15 ir daugiau kilometrų, ir dabar tuos griovius vadina upėmis. Ir nesvarbu, kad ta vadinamoji upė, kurios dugno plotis – vos 40 centimetrų, vidurvasary išdžiūsta“, – pečiais gūžčiojo Biržų rajono savivaldybės administracijos specialistas.

Ūkininkas R.Kubiliūnas pritarė inžinieriui melioratoriui, kad daugelio melioracijos griovių neverta prilyginti upėms. „Pavyzdžiui, pas mus yra Kulvės upelis, bet jis vasarą išdžiūsta, tai kas čia per upė? Reikia realiai vertinti ir atskirti, kur upė, o kur – tik melioracijos griovys“, – teigė jis.

V.Buivydas neabejoja, kad jeigu dvi ministerijos nesusitars, ūkininkai paklius į spąstus. „Žinome, kad jau yra nukentėjusių ūkininkų, kurie dalyvavo melioracijos griovių tvarkymo programoje, derino projektus ir gavo leidimus. Vėliau paaiškėjo, kad tvarkytis jie negalėjo, nes ten buvo ne melioracijos griovys, o upelis“, – karčias patirtis priminė ŽŪR vicepirmininkas.

80 proc. upių ilgių yra sureguliuota

Laura Stumbrienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė

Nepritariame nuostatai, kad sureguliuotos upės būtų priskirtos melioracijos statinių kategorijai, nes pagal Vandens įstatymą upės priskiriamos paviršiniams vandens telkiniams. Tokia nuostata neatitinka Bendrosios vandens politikos direktyvos (2000/60/EB) reikalavimų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „upelis“ teisės aktuose nėra apibrėžta, siūlome Melioracijos įstatyme šios sąvokos nevartoti, o vartoti „upė“.

Melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo reikalavimai įtvirtinti aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-1015 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, taip pat melioracijos techniniame reglamente MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“.

Supaprastinti melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymo reikalavimai, palyginti su natūraliomis upėmis (pvz., tvarkant sureguliuotą upę (ar jos ruožus) iki 1,2 km jokio projekto rengti nereikia, apie planuojamus tvarkymo darbus informuojamas Aplinkos apsaugos departamentas ir pan.).

Atliekant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo darbus, laikomasi šių reikalavimų – šienavimo ir nesaugotinų medžių ir krūmų šalinimo darbai sureguliuotų upių šlaituose ir pakrančių apsaugos juostose gali būti vykdomi be aplinkosauginių apribojimų, išskyrus saugomų teritorijų tvarkymo ar gamtotvarkos planuose, arba saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planuose numatytus apribojimus ir pan.

Jei planuojama pašalinti dugno nuosėdas ar atkurti upės vagos ar atskirų jos ruožų projektinį gylį, kurių bendras ilgis yra daugiau kaip 2,5 km, turės būti rengiama melioracijos statinio projekto aplinkosauginė dalis.

Minėtu Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo pakeitimu nustatytas šios dalies derinimas atsakingoms institucijoms (Aplinkos apsaugos agentūrai, kai tvarkomas sureguliuotos upės ruožas nėra Saugomoje teritorijoje; Saugomos teritorijos direkcijai, kai tvarkomas sureguliuotas upės ruožas yra Saugomoje teritorijoje).

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, apie 80 proc. upių ilgių Lietuvoje yra sureguliuota.

Darbai – pagal nustatytą tvarką

Paulius Kranauskas, ŽŪM Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vyriausiasis specialistas

Melioracijos įstatymo projektui gavome pastabas iš AM, kad jie iš dalies nepritaria sureguliuotų upelių tvarkymui pagal melioracijos techninius reikalavimus.

Pagal Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklių (2008 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. 3D-186) IV skyrių, melioruotos žemės savininkas kasmet privalo melioracijos grioviuose iš dugno šalinti vandens augaliją, šienauti šlaitus, dugną ir pakrančių apsaugos juostas, kad nepriaugtų krūmų, medžių bei stambiastiebių žolių, atlikti kitus priežiūros darbus.

Atkreipiame dėmesį, kad griovio valymą gali atlikti tik ŽŪM atestuotos įmonės ir specialistai, patys ūkininkai griovio valymo, neįskaitant priežiūros darbų, vykdyti negali. Sureguliuotuose upeliuose darbus galima atlikti vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Pagal 2019 m. melioracijos statinių apskaitą melioracijos griovių Lietuvoje yra 62 733,26 km.