Rokiškio rajono ūkininko-bitininko Rimanto Petro Rušėno šeima, susikooperavusi su Šalčininkų rajono ūkininkės-bitininkės Marytės Pupkevičienės šeima, įgyvendina projektą „Ūkių konkurencingumo didinimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 m.priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Jų projekto įgyvendinimui skirta 41,52 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) parama.

Kooperuojasi du ūkiai

Juodupės miestelyje, prie pat valstybinės Lietuvos-Latvijos sienos, sutuoktiniai Rimantas Petras ir Zita Rušėnai bitininkauja jau tris dešimtmečius. Dabar jų ūkyje – 65 bičių aviliai, o ūkio medus turi Nacionalinės kokybės ženklą.

Šią žiemą Rušėnų šeimos bityno aviliuose medaus nešėjos žiemoja gerai, visos bitės gyvos, maisto trūkumo nejaučia. Daug metų tvarkytis bityne jiems padeda dukra Diana ir sūnus Deividas, bitininkystę populiarinantis dar ir internete jo įkurtame bitininkų forume „Mano bitės“. Jo iniciatyva bitininkai ne tik diskutuoja, bet ir yra šviečiami, išvyksta į užsienį praplėsti akiratį. Pernai rudenį pabuvojo Norvegijoje ir Švedijoje. Ten lankėsi bitininkystės ūkiuose, medaus perdirbimo įmonėse, kuriose pamatė, kaip jie pritaiko įrangą, kokią produkciją gamina. Ten pasisėmė ir idėjų.

Projekto „Ūkių konkurencingumo didinimas“ sumanytojai Rušėnai sakė daug metų stebintys, kad lietuviško medaus tiekimas į rinką yra vangus. Daugumai Lietuvos bičių laikytojų parduoti medų yra sunku. Kiekvienas pardavinėja savo bityno produktus, o kooperuotis, susivienyti, kad turėtų platesnes galimybes, dar nesiryžta.

„Bitininkas prisuka daug medaus, juo aprūpina giminaičius, kaimynus ir, jeigu dar lieka, parduoda turguje. Mes jau einame link profesionalios bitininkystės, šiemet turime daugiau nei 6 tonas medaus. Tokio kiekio nei draugams, nei kaimynams neišdalinsi, nei parduosi. Tenka galvoti, kaip jį realizuoti“, – pasakojo tėčiui talkinanti dukra Diana.

Anot ūkio šeimininko R.P.Rušėno, šis projektas yra visos šeimos bendras reikalas. Už gautą paramą jie pirks medaus paruošimo įrenginius, kad galėtų rinkai pasiūlyti kokybiškesnius produktus ir padarytų tai greičiau. Įsigijęs šią įrangą bitininkystės ūkis įgis ir pranašumą. Bendra projekto vertė siekia 82 tūkst. eurų (su PVM), iš jų per 60 proc. padengs ES parama. Rušėnai dėl projekto naudos jaučia didelę atsakomybę, nes šiam sumanymui pritraukė ir dar vieną bitininkų šeimą iš Šalčininkų rajono.

Rimantas Petras ir Zita Juršėnai turi išbandytą receptūrą, pagal kurią gamina medaus šokoladą. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasiūlys naujų produktų

Pakeliavę po užsienio šalis, bitininkai suprato, kad ir Lietuvoje metas jungtis, rinkoje turėti platesnes galimybes. Suvokė, kad niekas kitas už juos to nepadarys, tik jie patys.

Rokiškėnų Rušėnų verslo partneris – Marytės ir Aleksandro Pupkevičių bitininkystės ūkis yra kur kas didesnis – jie turi 800 avilių. Nusprendusios vienytis bitininkų šeimos susitarė, kad Rušėnai teiks idėjas, o Pupkevičiai – daug medaus. Bendromis jėgomis ir naudojantis nauja įranga jie tikisi įdomiau paruošti, išpilstyti ir rinkai tiekti aukštos kokybės medaus produktus.

„Būtent įrenginiai ir yra numatyti įsigyti gavus ES paramą. Mes patys tokių įrengimų negalėtume įsigyti, nes jie iš tiesų yra brangūs. Tam prireiktų daugybės metų. Todėl parašėme projektą, Nacionalinė mokėjimo agentūra įvertino ir jam buvo skirta parama. Dabar beliko toliau įgyvendinti savo planus“, – pasakojo Diana.

Bitininkas R.P.Rušėnas sakė, kad jiems reikalingi tokie įrenginiai, kurie sausintų medų, dar reikia, kad ir jį sumaišytų su priedais bei išpilstytų. Mat ūkininko planuose – gaminti vadinamuosius medaus desertus. Tad ir jų pateikimas rinkai turi būti patrauklus.

Jie jau turi išbandytą receptūrą, pagal kurią gamina medaus šokoladą. Jame vietoj cukraus naudojamas medus, o visa kita – kaip tikrame šokolade. Pasak jos, tai sveikas, natūralus produktas, kuriuo gali gardžiuotis ir nejausti sąžinės graužaties. Produktas neturi jokių „E“. „Būtent su naujais įrengimais ruošime ir tieksime rinkai medaus šokoladą. Tai naujiena. Šią medaus šokolado receptūrą jau esame išbandę. Šiemet ją daugiau siūlėme turguje ir mugėse, bet ateityje bandysime tiekti ir į prekybos centrus“, – planais dalijosi Diana, džiaugdamasi, kad įrenginys paspartins procesą – ne tik sumaišys, bet ir steriliai išpilstys į indelius.

Asmeninio archyvo nuotr.

Iki vartotojo – trumpąja grandine

Rušėnai jau ieško įrenginių užsienyje, nes Lietuvoje jų nėra pirkti. Savo lėšomis išplės ir pritaikys patalpas šiems įrenginiams sumontuoti.

Bitininko dukra pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonės pripratę prie tradicinio medaus, o jaunesniems jau reikia kitokio, naujoviškai pateikto medaus. Šeimininkėms itin patogu naudoti skystą medų. Galima padaryti ir taip, kad jis nesikristalizuotų, yra specialios medaus paruošimo technologijos, kurios neleidžia medui sukietėti. Tad bitininkai stengiasi atsižvelgti į žmonių poreikius ir rinkai tiekti atitinkamą produkciją.

„Mes bandysime rinkai tiekti tai, ko žmogus nori. Ieškome dar ir kitų variantų, kad su nauja įranga galėtume pasiūlyti didesnę medaus produktų įvairovę“, – sakė ji.

Iš pradžių R.P.Rušėno ir M.Pupkevičienės bitininkystės ūkiai numatę dirbti dviese, o ateityje, jeigu seksis, priimti ir daugiau verslo bendraminčių.

Šie du susikooperavę ūkiai nėra kaimynai, jie įsikūrę skirtinguose rajonuose. M.Pupkevičienės ūkis – didelis medaus gamintojas Lietuvoje, jau taikantis naujausias bitininkavimo technologijas. Jų medus kokybiškas ir jo kiekiai dideli. R.P.Rušėno ūkis – vidutinis šeimos bičių ūkis. Ūkiai tarpusavyje dalinsis bitininkavimo, tolesnėmis medaus paruošimo bei realizavimo technologijomis.

„Tai tokia simbiozė tarp mūsų. Kartais kyla geros idėjos, norisi jomis pasidalinti“, – aiškino Diana, pastebinti, kad bitės dar ir labai suvienija žmones.

Rušėnai savame ūkyje patys pradėjo auginti bičių motinas, patys veisia bites. Jie iš įvairių užsienio šalių neseniai parsisiuntė 10 bičių motinėlių, stebės, kurios labiausiai tinka Lietuvos klimatui. „Kaip ūkininkai laiko karves, renkasi veisles, kurios duoda daugiau pieno, taip lygiai ir mes bites atsirenkame. Laikome tas rases, kurios prineša daugiausiai medaus“, – bitininkystės niuansus dėstė Diana.

Dar vienas pasiekimas – savo ūkyje jie pradėjo rinkti bičių pienelį. Technologiškai tai yra pakankamai sudėtingas dalykas.

„Naudos yra jau vien dėl to, kad savais pinigais mes to siektume ilgus metus, o dabar egzistuoja vienkartinė injekcija, kuri leis viską padaryti iš karto, nes bandant ką nors pasiūlyti rinkai, prekybos centrams, reikalingi didesni kiekiai. O kiekvienas įrenginys yra pakankamai brangus. O jų reikia ne vieno“, – teigiamai ES paramą vertina Rušėnai. Viską, ką savo ūkiuose turi geriausio, jie stengsis tiekti rinkai per trumpąsias tiekimo grandines.

Medaus perteklius

Petras Adamonis, Rokiškio bitininkų draugijos vadovas

Aš pritariu tokiai Rušėnų šeimos iniciatyvai. Būtinai reikia naudotis teikiamos paramos galimybėmis, nes medaus yra labai daug – Lietuvoje jo perteklius, kurio nėra kur dėti. Visi bitininkai dėl to dejuoja. Manau, turime eiti į priekį, negyventi senoviškai. Kaip auginti bites, tai visi žinome, bet kaip realizuoti medų? To vis dar mokomės. Realizacijos visoje Lietuvoje, ne tik mūsų rajone, nėra. Visi bičių laikytojai susirenkame ir bėdavojame. Nėra sistemos, kiekvienas rasti rinką turi pats. Yra vienas kitas medaus supirkėjas, bet ir kainos labai mažinamos. Tačiau šiuo momentu ir tie supirkėjai medaus neperka.

Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu (2019 m.)

Paraiškos priimamos nuo 2019 m kovo 4 d. iki balandžio 5 d.

Prioritetai – skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje, taip pat žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose ir kaimo vietovėse; visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą.

Remiama veikla: Pagal priemonės veiklos sritį remiamas ūkio subjektų bendradarbiavimas, skatinant ir vykdant trumposios tiekimo grandinės veiklą.

Paramos gali kreiptis: fiziniai asmenys (ūkininkai), privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba ir perdirbimu ir (arba) rinkodara, privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų realizavimu (prekyba),viešieji juridiniai asmenys, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą. Paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Paramos paraišką pareiškėjas privalo teikti su partneriais.

Paramos suma – iki 120 000 Eur vienam projektui.