Asociatyvi Roberto Patronaičio nuotr.

Namai, sodo nameliai dabar tapo ne tik poilsio, bet ir darbo, mokyklos, sporto zona, todėl natūralu, kad čia praleidžiame itin daug laiko. Ne be reikalo susirūpinta, kuo kvėpuojame namuose. Paradoksalu, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad oro tarša namuose gali būti net 100 kartų didesnė nei lauke! O ką jau kalbėti apie sodybų namelius, kurių pandemijos laikotarpiu tautiečiai įsigijo itin daug. Deja, dažnas jų susiduria su labai nemalonia problema – pelėsiu, kuris net ir po didelių rekonstrukcijų apie save pirmiausia praneša kvapu, gadina ne tik sveikatą, bet ir nuotaiką. Kas gi norėtų grįžti į savo namus mieste, kartu parsinešdamas kvapelį iš kaimo?

Nesveiko namo sindromas

Toliau tęsiantis karantinui, vis dar esame priversti daug laiko praleisti tarp keturių sienų. Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai neabejoja, kad tai, kuo kvėpuojame namuose, turi tiesioginį poveikį sveikatai. Prastai vėdinamose patalpose ne tik kaupiasi bakterijos, virusai, bet ir vyksta mums įprasti, tačiau kenksmingi procesai: gaminant maistą sklinda kvapai, dujos; kambariuose kaupiasi anglies dvideginis, dulkės; valant langus, veidrodžius ore cirkuliuoja cheminės dalelės; kūrenant židinį ar krosnį į aplinką patenka smalkės ir t. t. Visa tai patenka į mūsų plaučius. Ne be reikalo atsirado terminas „nesveiko pastato sindromas“. Tiksliau sakant, namuose ar darbo vietoje esantys žmonės pastebi sveikatos pakitimus, susijusius su buvimu tose patalpose, tačiau konkrečios ligos nenustatomos.

Nematomi pavojai namuose

NVSPL ekspertų teigimu, jei namuose prastai veikia arba nėra vėdinimo sistemos – apstu nematomų pavojų, pavyzdžiui, formaldehido koncentracija ore. Formaldehido garus gali skleisti nauji baldai, izoliacinės medžiagos, linoleumas, laminuotos grindys, gumos gaminiai, šiukšlių maišai. Skaičiuojama, kad medžio plokštė formaldehidą į orą gali skleisti daugiau kaip 10 metų. Ypač kenksmingos sąlygos susidaro vietose, kur nepakankama ventiliacija, aukšta aplinkos temperatūra ir drėgnas oras. Labai jautriems žmonėms ši medžiaga gali sukelti akių gleivinės ir viršutinių kvėpavimo takų dirginimą.

Dar viena prastos vėdinimo sistemos pasekmė – pelėsis. Į patalpas pelėsiniai grybai dažniausiai patenka iš lauko arba yra įnešami su įvairiais daiktais. NVSPL Mikrobiologinių tyrimų skyriaus vedėja Rūta Jankauskienė sako, kad iš pažiūros nekaltai atrodantys pelėsiniai grybai iš tikrųjų yra daugelio susirgimų sukėlėjai: „Žmogui pavojingi ne patys mikroskopiniai grybai, o jų produkuojami toksinai. Įkvėpdamas grybų sporas, susiliesdamas su jais per odą ar patekus į organizmą su maistu, žmogus, turintis hiperreaktyvią imuninę sistemą, susiduria su stipria alergine reakcija.“

Ieško komforto

Apie tai, kad namų vėdinimo sistema streikuoja, išduoda ne tik pelėsis, bet ir rasojantys langai, riebus nusėdusių dulkių sluoksnis, per sausas arba per drėgnas oras, nepageidaujami kvapai.

Anot UAB „Adma“ projektų vadovo Tomo Gumbelevičius, šiandien individualūs namai neįsivaizduojami be vėdinimo-rekuperacijos sistemos: „Per pastaruosius metus vėdinimo sistemų paklausa išaugo ne procentais, o kartais. Nereikia galvoti, kad tai prabangos reikalas. Apie vėdinimo sistemas kalba tiek individualių namų, nuošalių sodybų, tiek sodų šeimininkai. Visų pirma tai yra komfortas. Gera vėdinimo-rekuperacijos sistema užtikrina, kad namuose cirkuliuotų grynas oras: nebūtų nei per sausa, nei per drėgna, kauptųsi mažiau dulkių, nepageidaujamų kvapų, taip pat būtų taupoma šiluma.“

Įsirengė be remonto

Anykštėnas Gintaras Šliažas VL pasakoja rimtai apie vėdinimo sistemą pradėjęs galvoti tik sūnui diagnozavus pavasarinę alergiją. Be kita ko, vyriškis pasakoja turėjęs ir daugiau paskatų, tačiau jos vis buvo nustumtos į paraštes: pusės amžiaus name buvo gana drėgna, pasieniuose kaupėsi pelėsis, pastoviai rasojo langai, drėgmė gadino medines palanges. „Iš namų dirba žmona ir mokosi vaikai. Kol nepradėjome čia gyventi, ne tik pernakvoti, į tai nekreipdavome tiek dėmesio, – juokiasi jis. – Vėliau išsikvietėme inžinierių, kuris pažiūrėjo, suskaičiavo, parinko rekuperatorių. Aišku, nebuvo labai pigu, bet kai pagalvoji, kad augini mažus vaikus ir tuose namuose dar ilgai gyvensi, norisi ne tik patogumo, bet ir normalios, sveikos aplinkos. Rekuperatorių turime jau pusę metų. Kadangi neatlikome kapitalinio remonto, norėjome, kad sistema būtų įrengta be didelių griovimų“, – sako patenkintas pašnekovas, pridūręs, kad namuose atsiradus normaliai oro cirkuliacijai pelėsis išnyko.

Dažniausios klaidos

Ilgametę patirtį projektuojant, keičiant, vertinant ir montuojant vėdinimo sistemas sukaupęs UAB „Adma“ projektų vadovas įvardija pagrindinę klaidą renkantis rekuparecijos sistemą – neteisingai vertinami parametrai, nustatantys vėdinimo sistemos pajėgumą. Pavyzdžiui, vertinami tik būsto kubatūros rodikliai, neatsižvelgiant į gyventojų skaičių ir būsto kvadratūrą. „Duosiu paprastą pavyzdį. Daugiau kaip 100 kv. m name dėl aukštų lubų kubatūra siekia, tarkime, 350 kub. m. Visiškai suprantu logiką ir norą vadovaujantis normomis per valandą visose patalpose pakeisti orą, bet, iš kitos pusės, tai nereikalingas energijos švaistymas, nes tokio kiekio tikrai nereikia. Įprastomis sąlygomis komfortui užtikrinti pilnai užtenka 120–160 kub. m“, – įsitikinęs T.Gumbelevičius.

Pašnekovas pasakoja, kad žmonės gana dažnai kreipiasi į „Adma“ specialistus tam, kad būtų įvertintas jau turimos sistemos našumas. Anot jo, atvykus į vietą, dažniausiai aptinkami seni, atgyvenę arba šeimos ir namo specifikacijos netinkantys įrenginiai, neretos ir sistemos spragos, nesubalansuota sistema (kai kuriose patalpose paduodamas arba ištraukiamas per mažas arba per didelis oro srautas). „Pastebime, kad net ir išsirinkus gerą sistemą pritrūksta paskutinio akcento – gero specialisto, kuris mokėtų ją tinkamai sujungti, todėl į mus kreipiasi išties nemažai žmonių, kad jiems pagelbėtume. Jei kyla abejonių dėl sistemos efektyvumo, mūsų specialistai atvyksta į vietą, įvertina sistemą, apskaičiuoja įrenginio našumą, pateikia projektą“, – tvirtina T.Gumbelevičius.

Derina prie šeimos poreikių

Vienos vėdinimo sistemos, tinkančios visiems namams nėra. Tad koks kelias iki jos paleidimo namuose? Pirmasis darbas – projektas. Eksperto teigimu, kiekviena vėdinimo sistema taikoma ne tik prie būsto specifikacijos, bet ir prie šeimos poreikių: „Pirmiausia reikia žinoti namo kvadratūrą, kubatūrą, išdėstymą, įvertinti, kiek namuose gyvena žmonių. Pagal tai apskaičiuojama, kokia sistema namuose veiktų efektyviausiai. Kiekvienas namas unikalus, galbūt lubose yra sijų ar kitų kliūčių, trukdančių pravesti ortakius, galbūt senos statybos namuose verta įrengti sieninį rekuperatorių. Tam, kad būtų galima tiksliai pasakyti, kas kokiam namui tinka geriausiai, mūsų konsultantai atvyksta į bet kurią Lietuvos vietą ir tokį vertinimą atlieka nemokamai. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, tai galima padaryti ir nuotoliniu būdu – užtenka atsiųsti namo planą. Pasikalbame individualiai ir atsiunčiame brėžinį, nurodome, kur ir kokie vamzdynai būtų pravesti, kokio diametro, pralaidumo difuzoriai, kur oro padavimas, ištraukimas ir t. t.“

Atviras langas – brangus malonumas

Anot pašnekovo, rekuperacijos sistema sukurta taip, kad vėdinimo metu keičiantis oro srautams patalpose būtų maksimaliai išsaugoma šiluma ir taupoma šilumos energija. Tokiu būdu, pasitelkiant rekuperatoriaus šilumokaitį, šalinamo šilto oro energija perduodama tiekiamam lauko orui sušildyti. Taip atgal sugrąžinama net iki 95 proc. šilumos, o tai leidžia sutaupyti iki 80 proc. būsto šildymo išlaidų. Pati primityviausia vėdinimo sistema – pravertas langas, tačiau taip vėdinant patalpas šiluma prarandama negrįžtamai. Kartu su šviežiu oru į namus patenka dulkės, žiedadulkės, vabzdžiai.

Senų namų ydos

Be abejo, energijos taupymas nėra vienintelė priežastis, kodėl name turėtų veikti rekuperatorius. Tai ypač aktualu renovuojant senos statybos namus, kurie po remonto darbų susiduria su didelėmis drėgmės problemomis.

Auga ir paprastesnių vėdinimo sistemų rečiau lankomuose sodo nameliuose, poilsinėse sodybose poreikis. Pasak T.Gumbelevičius, šiuo atveju įrengiamos paprastesnės sistemos, kurios gali veikti ir be papildomos elektros energijos.

„Kalbant apie pastoviai gyvenamas sodybas, kad ir kokios jos būtų nesandarios, vėdinimo sistema vis tiek reikalinga. Kokių bėdų ten dažniausiai randame? Sausas arba per drėgnas oras. Žmonės skundžiasi rytiniu galvos skausmu, sutrikusiu miegu ir kitomis problemomis. Deguonies trūkumas lemia prastą savijautą. Esant per didelei drėgmei, perdėm rasoja langai, kaupiasi pelėsis ir kt. Dar vienas požymis – per didelė CO2 koncentracija. Dėl to namuose gali tvyroti nemalonus kvapas“, – nevėdinamų individualių namų trūkumus vardija ekspertas.

Kas atsiperka greičiau?

Šiuo metu vėdinimo sistemą išvedžioti galima dviem būdais: naudojant lanksčią plastikinę sistemą ir skardinius ortakius. Pirmuoju atveju sumokėtume brangiau, tačiau ji patogesnė, užima mažiau vietos, yra antibakterinė bei antistatinė. Paprastai sakant, ortakiuose nesikaupia dulkės, mikrobai. Skardiniai ortakiai užima daugiau vietos, juos sunkiau paslėpti konstrukcijoje, be to, dažniausiai jie gaminami iš cinkuoto plieno, todėl negali būti antibakteriniai, antistatiniai. Kitaip tariant, skardiniuose ortakiuose kaupiasi dulkės. Taigi, pradiniame etape investavus mažiau, su laiku priežiūrai skirtos išlaidos gali smarkiai išaugti – skardiniai ortakiai gali atsieiti brangiau už lanksčią plastikinę sistemą.

T.Gumbelevičius pastebi klaidingą įsitikinimą, kad rekuperatorius namui daug kainuoja. Jo nuomone, iš tiesų reikėtų įvertinti, kiek kainuoja būsto šildymas. Rekuperatorių kaina priklauso nuo gamintojo, techninių charakteristikų, įrenginio valdymo, šilumokaičio efektyvumo. Svarbu rinktis patikimų gamintojų sertifikuotus gaminius, lemiančius mažesnį energijos suvartojimą ir mažesnius šildymo kaštus.

Suskaičiuotos išlaikymo sąnaudos

Kaip ir bet kuriam įrenginiui, rekuperatoriui taip pat reikalingas aptarnavimas. Priklausomai nuo namo specifikacijos, filtrą gali prireikti keisti iki keturių kartų per metus. Užsikišus šilumokaičiui ar filtrams, automatiškai sumažėja oro pralaidumas ir įrenginio efektyvumas.

„Gerai, kai viskas veikia nepriekaištingai, bet atsitinka taip, kad įrenginys sugenda arba atsiranda įtartinų garsų. Jeigu filtrus apie 90 proc. klientų moka pasikeisti patys, į minėtus gedimus reaguojama rimtai ir siunčiami serviso meistrai. Dažniausiai žmonės kreipiasi ten, kur pirkta įranga. Dėl to sudarius sutartį aptarnaujame tiek garantiniu, tiek pogarantiniu periodu.

Kalbant apie eksploatavimo išlaidas, mes turime serviso partnerius, kurie aptarnauja visoje Lietuvoje. Įprastai filtrų keitimas sudaro 20–60 Eur per metus, o elektros sąnaudos siekia 4–6 Eur per mėnesį. Įvertinant gaunamą komfortą, sąnaudos tikrai mažos. Jos atsiperka vertinant gyvenimo kokybe ir šypsena artimųjų veiduose“, – neabejoja T.Gumbelevičius.