Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą, Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją ir Konkurencijos tarybą dėl supirkėjų neteisėtai mažinamos žalio pieno supirkimo kainos.

ŽŪR prašo inicijuoti tyrimą ir išsiaiškinti, ar Lietuvos pieno gamintojai nėra diskriminuojami Latvijos ir Estijos pieno gamintojų atžvilgiu ir ar teisėtai kooperatyvams mokama mažesnė kaina.

Ragina pradėti intervencinius pirkimus

ŽŪR ragina valdžios institucijas nedelsiant pradėti sviesto ir lieso pieno miltų intervencinius pirkimus, kad rinkoje neliktų perprodukcijos. Taip pat ŽŪR ragina operatyviai pradėti derybas su Latvijos ir Estijos vyriausybėmis, kad šios taip pat pradėtų pieno produktų intervencinius pirkimus.

Kaip pažymi ŽŪR nariai – Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija (LVPŪA) ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija (LŽŪKA) „Kooperacijos kelias“, Lietuvos pieno perdirbėjai mažina ir taip mažas žalio pieno supirkimo kainas net 4–5 euro centais.

Paradoksalu, tačiau pieno kooperatyvams, parduodantiems per 20 tūkst. kg žalio pieno per dieną, nuo šių metų balandžio 1 d. mokami tik 23 euro centai už kg. Ir visai nesvarbu, kad perdirbėjams pieną pristato pats pieno kooperatyvas. Taigi, nors perdirbėjas nepatiria pieno transportavimo kaštų, kooperuotiems moka mažiau. Negana to, kai kurios pieno perdirbimo įmonės išvis atsisako priimti pieną iš kooperatyvų, motyvuodamos tuo, kad neturi kur dėti produkcijos dėl karantino metu sumažėjusio vartojimo.

Lietuvoje kasdien superkama apie 4 tūkst. tonų pieno, o dar papildomai iš Latvijos ir Estijos jo atsigabenama per 1,5 tūkst. tonų, nes, kaip sako perdirbėjai, jiems neužtenka vietinio pieno. Įdomu, kaip čia su tuo vartojimo mažėjimu?

Pavieniams ūkininkams, parduodantiems nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. kg žalio pieno per dieną, perdirbėjai „prideda“ visą euro centą ir iš smulkių pieno gamintojų (pavienių ūkių) superka pieną po 24 euro centus už kg.

Regis verslininkai – pieno gamintojai – turėtų mokėti skaičiuoti, tačiau pieno supirkimo kainos Lietuvoje tarsi Gordijaus mazgas. Kyla klausimas, ar koronaviruso akivaizdoje vykdomas Lietuvos ūkininkų ir kooperatyvų – pieno gamintojų – genocidas? Kam jis naudingas, ko siekiama?

Kaltina žlugdymu

LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas įsitikinęs, kad pieno sektorius Lietuvoje yra žlugdomas. „Daug metų negalime pajudėti iš vietos ir išspręsti šios problemos. Valdžios institucijose prikurta įstatymų, darbo grupių, daug kalbama apie kooperaciją, jos svarbą, net Vyriausybės programoje įrašyta, kad valstybė rems ūkininkų kooperaciją, bet nėra jokių rezultatų. Priimti įstatymai neveikia, nes atsakingos valdžios institucijos neatlieka savo darbo. Apgailėtina, kad valdžioje esantys asmenys nesugeba ar nenori spręsti problemos iš esmės, o mes, ūkininkai ir kooperatyvai, turime ne tik darbus nudirbti, bet ir pasirūpinti, kad ateityje netektų primokėti pieno supirkėjui už tai, kad jis priima pieną. Dar gerai, kad ŽŪR nenuleidžia rankų ir kovoja dėl pieno ūkių išlikimo Lietuvoje. ŽŪR Kooperacijos komitete priimti ir ŽŪR tarybos patvirtinti sprendimai siunčiami į valdžios institucijas, bet, matyt, mūsų valdžia nesiekia kurti Gerovės valstybės“, – piktinosi J.Kuzminskas.