Kai kurių Lietuvoje mėgstamų automobilių modelių kaina su vairu dešinėje ir kairėje pusėje skiriasi daugiau nei dvigubai.

Valstiečių laikraštis“ jau rašė, kad iki pat metų sandūros dar buvo neaišku, kokius pakeitimus reikėtų atlikti norint dešiniavairius automobilius pritaikyti eismui mūsų šalyje ir juos įregistruoti. Techninių ekspertizių specialistai atsibudo tik prieš pat Naujuosius metus ir gruodžio 28 dieną paskelbė tikslių reikalavimų sąrašą. Tad kiek pinigų reikia skirti ekspertizei, kuri yra privaloma prieš įregistruojant dešiniavairius, ar pastaruoju metu mūsų šalyje išaugo susidomėjimas tokiais automobiliais?

Technika darbui

Utenoje įsikūrusios bendrovės „Britauto“, užsiimančios automobilių iš Didžiosios Britanijos gabenimu į Lietuvą, savininkas Audrius Tamošiūnas „Valstiečių laikraščiui“ sakė didesnio susidomėjimo dešiniavairiais automobiliais nepajutęs. „Lietuviai automobilius iš Anglijos vežė detalėms, į sąvartynus ardyti, ir toliau juos veža tokiam tikslui“, – teigė jis.

Pašnekovo manymu, nereikėtų susižavėti gerokai žemesne dešiniavairių automobilių kaina. Juos gali būti ne tik nepatogu eksploatuoti, bet ir sunku parduoti. „Tarkime, pigiai įsigijote dešiniavairį automobilį, jį įregistravote ir džiaugiatės. Tačiau kam tokį automobilį parduosite po kelerių metų, kai jis atsibos ar pradės gesti?“ – sakė A.Tamošiūnas.

Anot jo, daugiausia laimės tie, kurie Didžiojoje Britanijoje nuspręs įsigyti specialios paskirties technikos. „Specializuota technika – įvairūs keltuvai ant ratų, šiukšlių rinktuvai, savaeigė statybinė technika – Anglijoje kainuoja beveik perpus mažiau. Tokias transporto priemones tikrai verta čia vežti, registruoti ir eksploatuoti“, – teigė bendrovės vadovas.

Štai labai mažos ridos šiukšliavežis DAF85 Anglijoje kainuoja tiek, kiek Lietuvoje reikėtų sumokėti tik už jo variklį. Kaina skiriasi maždaug tris kartus.

 

Dešimtys skambučių

33 metų kaunietis Edgaras M. mano užčiuopęs gerą verslo nišą – vos sužinojęs apie leidimą registruoti dešiniavarius Lietuvoje, ėmė siūlyti savo paslaugas pritaikant, atliekant ekspertizę ir registruojant tokius automobilius mūsų šalyje. Pirmieji pagal naujus reikalavimus paruošti dešiniavairiai „Kia Sorento“ ir „Volkswagen Golf V“ turėtų būti įregistruoti sausio 11 d.

Kažkas turi būti pirmasis tai ėmęsis daryti. Panašiai buvo su amerikietiškais automobiliais. Iš pradžių niekas nieko nežinojo, viskas atrodė baisu ir sudėtinga, o dabar nusistovėjusi aiški ir suprantama tvarka“, – sakė pašnekovas. Prieš pat 2018-ųjų pradžią įkūręs specialiai dešiniavairiams automobiliams skirtą puslapį, Edgaras M. tikina per dieną sulaukiantis daugiau nei dešimties susidomėjusių klientų skambučių.

Tačiau tol, kol visos procedūros neatliktos ir automobiliai neįregistruoti, jis dar negalėjo pasakyti, kiek tiksliai kainuoja automobilių paruošimas, ekspertizė ir registravimas. Ekspertizės valanda kainuoja 48 eurus, patys ekspertai patikino, kad ji paprastai trunka 2, daugiausia – 3 valandas (96–144 eurai).

Gali tekti dar kai ką patobulinti ar perdaryti, todėl galutinę kainą žinosiu tuomet, kai automobiliai bus įregistruoti“, – teigė kaunietis. Kitos įregistravimui reikalingos priemonės – periskopinių veidrodžių sistema, kamera su monitoriumi ir žibintai – kainuoja santykinai nedaug (apie 250 eurų).

Draudikai tyli

Edgaras M. tikina, kad automobilius pritaiko registruoti atsižvelgdamas į visus 2017 m. gruodžio 28 d. paskelbtus reikalavimus. Įrengia sertifikuotą ir visus reikalavimus atitinkantį periskopinį priekinio vaizdo veidrodį (jis montuojamas kairėje transporto priemonės pusėje taip, kad vaizdas būtų perduodamas pro šoninį langą arba pro tą priekinio lango dalį, kurią nuvalo priekinio stiklo valytuvai).

Įmontuoja kamerą su monitoriumi, kuri atitinka Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos komisijos reikalavimus (kamera montuojama kairėje dešiniavairio automobilio pusėje ir nukreipiama transporto priemonės judėjimo kryptimi). Monitorius montuojamas priekiniame dešniavairio automobilio prietaisų skyde arba šias funkcijas gali atlikti transporto priemonės gamintojo įmontuotas monitorius.

Įmontuoja galinį rūko žibintą kairėje automobilio pusėje (jei transporto priemonės gamintojas įrengia ne vieną galinį rūko žibintą, tuomet perdaryti nereikia). Sureguliuoja arba pakeičia priekinius automobilio žibintus, kurie atitinka visus reikalavimus eismui dešiniąja kelio puse.

Kol kas lieka vienas neatsakytas klausimas – kiek atsieis tokio automobilio draudimas. „Nors kreipiausi net į kelis draudimo brokerius, iki šiol negavau atsakymo, kiek kainuos dešiniavairiu automobiliu važinėjančio asmens civilinės atsakomybės draudimas“, – teigė pašnekovas.

Svarbiausia – saugumas

Ką derėtų padaryti, siekiant gauti leidimą eksploatuoti tokias transporto priemones mūsų keliais? Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ specialistų, išnagrinėjusių dešiniavairėms transporto priemonėms nustatytus modifikavimo reikalavimus, manymu, perdirbti tokius automobilius atsieis tikrai nemažai.

Svarbiausias uždavinys, kurį norima išspręsti prieš išleidžiant į Lietuvos kelius dešiniavairius automobilius, – užtikrinti, kad lenkimo kelyje manevras, kai iš už kliūties reikia išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, būtų saugus. Tai padaryti tikimasi naudojant papildomą netiesioginio matymo sistemą, kuria išplečia vairuotojo matymo į priekį zoną. Šią sistemą turėtų sudaryti periskopinė veidrodžių sistema iš dviejų veidrodžių, kuriais vaizdas iš priekio vairuotojui turėtų būti perduodamas per valytuvais valomą priekinio lango zoną, bei vaizdo kameros ir monitoriaus įtaisas“, – atkreipė dėmesį „Transporto studijų“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.

Vienos konkrečios schemos, kaip turi būti išdėstyti veidrodžiai, nėra, tačiau teisės aktuose nustatyta, kad veidrodžiai turi būti pritvirtinti stacionariai, pvz., priklijuoti prie paties stiklo, prisukti prie statramsčio ar kitos kėbulo konstrukcijos dalies – tvirtinimas vakuuminiais laikikliais nebūtų laikomas priimtinu tvirtinimo būdu. Paminėtina ir tai, kad veidrodžiai turėtų būti pagaminti iš beskeveldrio stiklo (arba dūžio atveju likti ant veidrodžio pagrindo) bei užtikrinti apsaugą nuo akinimo.

Kitas svarbus „saugiklis“, mažinantis incidentų riziką lenkimo metu, – vaizdo kameros tvirtinimas vadinamojoje II nuvalyto priekinio lango zonoje (žr. pridedamą schemą). Šios kameros techniniai parametrai turėtų leisti fiksuoti ir įrašyti į atmintį vaizdus esant prastam apšvietimui, o monitoriaus ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 17 cm.

Beje, monitoriaus funkcijos negali atlikti mobilusis telefonas, kompiuteris, navigacinis ar kitas panašus įrenginys. Vaizdo kamera (techninės charakteristikos pridedamos) drauge su periskopiniais veidrodžiais negali užstoti daugiau kaip 10 proc. ploto minėtoje II nuvalyto priekinio lango zonoje, tai greičiausiai nebus itin paprasta užtikrinti.

Ekspertų manymu, visa nurodyta įranga neišvengiamai taps vairuotojo dėmesio vagimi – vertinant situaciją kairėje dešiniavairio automobilio pusėje, todėl, renkantis įrangą bei jos išdėstymo transporto priemonėje schemą, šiuos dalykus reikėtų vertinti itin atidžiai ir pasistengti nesukurti naujų problemų.

Dar yra galvosūkių

Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į reikalavimus, keliamus dešiniavairių automobilių priekiniams artimosios šviesos žibintams: pritaikant „anglišką“ automobilį, jie turės būti pakeisti į žibintus, skirtus įprastiniams mūsų rinkoje naudojamiems automobiliams. Žibintai turės būti atitinkamai paženklinti, o jų skleidžiama asimetrinė šviesa turės užtikrinti tinkamą kelkraščio apšvietimą.

Dar vienas galvosūkis, su kuriuo susidurs perdirbėjai,kaip periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius ir kamerą su monitoriumi sumontuoti taip, kad jie neturėtų įtakos saugos oro pagalvei, t. y., kad avarijos atveju besiskleidžianti keleivio saugos oro pagalvė „nenušluotų“ nuo stiklo čia esančių netiesioginio matymo priemonių ir nesužalotų automobilio salone esančių keleivių.

Panagrinėjus viešojoje erdvėje pateikiamą „EuroNCAP“ filmuotą medžiagą iš naujų automobilių bandymų laboratorijos, darosi akivaizdu, kad kai kuriais atvejais ši apsaugos sistema su ant priekinio stiklo pritvirtintais pašaliniais daiktais „nedraugautų“. Kadangi praktiškai dar neteko matyti nė vieno dešiniavairio automobilio, kuriame būtų sumontuotos visos teisės aktuose minimos netiesioginio matymo priemonės, kol kas galima tik spėlioti, kaip šie reikalavimai bus įgyvendinti ir ar jų įgyvendinimas nepasirodys pernelyg brangus“, – samprotavo R.Vėlavičius.

Bet kuriuo atveju ruošiantis tokią transporto priemonę pritaikyti prie absoliučios daugumos Europos šalių įprastos eismo tvarkos, patartina ne tik itin atidžiai išnagrinėti oficialius reikalavimus, bet ir pasikonsultuoti su juos rengusių institucijų specialistais.