Automobilizmo istorija kupina netikėtų sutapimų ir atsitiktinumų. Jie kartu su kūrėjų užsispyrimu ir inžineriniu talentu sukūrė tai, kas sudaro automobilizmo aukso fondą.

Šįkart pasakojame apie legendinį vokiečių automobilį „Mercedes-Benz“ 300 SEL 6.3.

Lemtingas atsitiktinumas

Istorija prasidėjo 1966-aisiais visai atsitiktinai. Vieną vakarą Rudolfas Uhlenhautas, garsus dizaineris, lenktynių „Mercedes-Benz“ inžinierius konstruktorius, sukūręs legendinį „Mercedes-Benz“ W194 su žuvėdros sparno tipo durimis, baigęs darbą ruošėsi vykti namo. Staiga jo dėmesį patraukė keistas ir kartu labai malonus garsas. Ausys neapgavo patyrusio inžinieriaus. Iš po nesuprantamu būdu Specialių projektų departamento ceche atsiradusio standartinio sedano 300 SEL varik-

lio gaubto kažkas tyliai, bet grėsmingai burzgė, ir tas kažkas buvo tikrai daug galingesnis, nei turėjęs ten būti standartinis 2,9 litro šešių cilindrų variklis.

„Vaikinai, kas čia po velnių vyksta?“ – R.Uhlenhautas paklausė jauno inžinieriaus Ericho Waxenbergerio, kuris kartu su pora mechanikų krapštėsi prie automobilio. „Bose, ateikit rytoj, aš jums viską parodysiu“, – nesutrikęs atsakė E.Waxenbergeris.

R.Uhlenhautas grįžo namo ramiai miegoti, o E.Waxenbergeris tą naktį net nesudėjo bluosto. Visą naktį jis su mechanikais „būrė“ po 300 SEL variklio gaubtu, kur buvo įdėtas... galingas 6,3 litro V8 varik-lis (M100), pasiskolintas iš limuzino „Mercedes-Benz 600“.

Tai buvo labai drąsu, galbūt netgi per drąsu. E.Waxenbergeris pačiu akiplėšiškiausiu būdu pažeidė bend-

rovės politiką. Po 1955 m. tragedijos Le Mano lenktynėse „Mercedes Benz“ nusprendė visam laikui pasitraukti iš automobilių sporto. Primename, kad 1955 m. liepos 11 d. per avariją garsiosiose 24 valandų lenktynėse Le Mane žuvo 85 žmonės, o daugiau nei 120 buvo sužeista. Tarp žuvusiųjų – „Mercedes“ pilotas Pierre‘as Leveghas. Jis nebuvo tiesioginis avarijos kaltininkas, į žiūrovių minią išsilakstę P.Levegho automobilio detalės mirtinai traumavo dešimtis žmonių. Po tragedijos Le Mane „Mercedes-Benz“ ne tik oficialiai atsisakė dalyvauti automobilių lenktynėse, bet ir sustabdė sportinių modelių gamybos programą.

E.Waxenbergeris, dievinantis lenktynes ir greitį, nusprendė pakeisti įsigaliojantį mersedeso, kaip pensininkų automobilio, įvaizdį. Savo rizika jis paprašė, kad Specialių projektų departamentas, užsiimantis išskirtinių „Mercedes-Benz“ kūrimu VIP klientams, skirtų brokuotą sedano 300 SEL kėbulą ir patį galingiausią turimą mersedeso variklį – 8 cilindrų 6,3 litro darbinio tūrio monstrą, pasiekiantį 250 AG. Departamento vadovybė jaunojo inžinieriaus prašymą išpildė.

E.Waxenbergerio iniciatyva galėjo liūdnai baigtis, mat visiškai neaišku, kaip jaunuolis vėliau vadovybei būtų paaiškinęs savo projekto tikslus ir siekius. Tačiau – daryk, kaip reikia, ir bus taip, kaip turi būti. Likimas lėmė, kad galingą „aštuoniukės“ riaumojimą tą vakarą išgirdo tinkamas žmogus.

E.Waxenbergeris po penkiasdešimties metų prie savo „kūdikio“ vairo. Scanpix nuotr.

Nugalėti biurokratus

R.Uhlenhautui tuometė „bedančių“ automobilių gamyba buvo tarsi ašaka gerklėje. Užteko jam kartą pavažiuoti šiuo eksperimentiniu sedanu ir jis įsimylėjo šį automobilį. R.Uhlenhauto autoritetas ir E.Waxenbergerio entuziazmas atvėrė vartus mažai sportinio sedano serijai.

Buvo ir prieštaraujančiųjų. Par-davimų departamento „knyga-graužiai“ priešinosi pateikdami argumentus ir apklausų rezultatus, kad naujojo automobilių užsakymų skaičius nesieks ir penkiasdešimties vienetų. „Kas pirks didelį, prestižinį ketverių durų sedaną su galingu aštuonių cilindrų varikliu?“ – klausė Strateginio planavimo skyriaus ekspertai.

Šiandien tokie argumentai atrodo visiška nesąmonė. Ką reiškia: kas pirks prabangų sedaną su V8 varikliu? Žinoma, kad visi! Jei ne pirks, tai bent jau norės. Tačiau tuo metu viskas buvo kitaip. Ir mersedesų konservatorių abejonės buvo ne be priežasties. Tos priežastys vadinosi „Facel Vega“ ir „Lagonda Rapide“ – galbūt du sėkmingiausi ir geriausiai žinomi prabangūs sportiniai sedanai su didelio litražo varikliais. Brangūs (tiksliau – labai brangūs), galingi, gražūs ir stulbinamai populiarūs – bendras šių dviejų modelių tiražas viršijo du šimtus automobilių per metus.

Žinoma, buvo ir šiek tiek populiaresnis „Maserati Quattroporte“, bet nugalėti buhalterių ir finansininkų skepticizmą buvo labai sunku. Žvelgiant iš dabarties perspektyvos, R.Uhlenhautas ir E.Waxenbergeris stengėsi ne veltui – buvo parduoti 6 526 „Mercedes-Benz“ SEL 300 su 6,3 litro darbinio tūrio varikliu.

Tačiau šio automobilio vertė – ne tik komercinė sėkmė. Jis tapo ne tik laikmečio legenda, bet svarbiausia – sektinu pavyzdžiu ateities kartų inžinieriams, vėliau sukūrusiems prabangius galingus sedanus „Mercedes AMG“ S63, „Audi“ S8, „Volkswagen Phaeton“ W12, „Porsche Panamera“ 4S ir dar daug kitų.

Solidžios išvaizdos, su komfortiška pneumatine pakaba, prabangiu salonu „Mercedes-Benz“ 300 SEL 6.3 buvo daug greitesnis už didžiąją dalį tuomečių sportinių automobilių („Porsche“ 911, „Aston Martin“, „Maserati“ ir kitus). Žinoma, 1960- ųjų pabaigos „Porsche“ 911 buvo ne toks pats, koks dabar – 100 km/val. greitį pasiekdavo ne per 5 sekundes, o per 9, tačiau tada beveik dviejų tonų monstras, iki 100 km/val. įsibėgėjantis vos per 6,5 sekundės, buvo kažkas nerealaus. Kelyje šis sunkiasvoris sedanas lengvai pasiekdavo 220 km/val. greitį.

250 AG netgi tais laikais nebuvo stebuklas. Savo įspūdingą dinamiką 300 SEL 6.3 pasiekė ne dėl savo galios, o dėl milžiniško sukimo momento, siekiančio 500 Nm prie 2800 aps./min. Nepamirškime, kad originalus M100 variklis buvo sukurtas beveik tris tonas sveriančiam „Mercedes-Benz 600“ (W100), taigi, numetęs trečdalį varikliui konstruktorių apskaičiuoto svorio, 300 SEL 6.3 tapo greičiausiu ketverių durų sedanu pasaulyje. Amerikiečių žurnalo „Motor Trend“ žurnalistai šį vokiečių inžinierių šedevrą pavadino „tiesiog geriausiu sedanu pasaulyje“.

Galingas automobilis tiko ne tik lenktynių trasoms. Scanpix nuotr.

Tikslas – lenktynės

E.Waxenbergeriui komercinė 300 SEL sėkmė buvo tik pusė darbo. Jis troško grąžinti „Mercedes-Benz“ į didžiąsias lenktynes! O tam reikėjo daug daugiau drąsos, gud-rumo ir sėkmės. Jaunasis inžinierius dirbo kryptingai ir nuosekliai – 1969-ųjų gegužę su lenktynine 300 SEL 6.3 versija jis lengvai laimėjo 6 valandų lenktynėse Makao (Pietryčių Azija). Varžovams jis per kiekvieną ratą „atveždavo“ daugiau nei penkias sekundes! Sėsdamas prie lenktyninio automobilio vairo E.Waxenbergeris dar kartą nepaisė įmonės taisyklių, kurios draudžia etatiniams „Mercedes-Benz“ inžinieriams dalyvauti lenktynėse. Tačiau kas teis nugalėtoją?

Šį kartą taip ir buvo. Kai E.Waxen-bergeris „Mercedes-Benz“ valdybai pateikė 300 SEL 6.3 dalyvavimo Europos kėbulinių automobilių čempionate (Touring Car Championship) projektą, jis išgirdo kategorišką „Ne!“. Ir dėl visa ko „Mercedes-Benz“ sustabdė visą E.Waxenbergerio sporto programą, kad būtų toliau nuo pagundų. Tai turėjo reikšti liūdną istorijos pabaigą, bet tapo kitos istorijos pradžia.

Skirtingi šaltiniai įvairiai pasakoja lenktyninio „Mercedes-Benz“ 300 SEL 6.3 atsiradimo nedidelėse automobilių sureguliavimo dirbtuvėse AMG istoriją. Dirbtuves įkūrė buvę „Mercedes“ darbuotojai Hansas Werneris Aufrechtas ir Erhardas Melcheris, o AMG reiškė jų pavardžių Aufrechtas, Melcheris ir miesto, kuriame įsikūrė – Grospacho, trumpinį.

Vieni šaltiniai rašo, kad automobilį kompanionai nupirko iš „Mercedes“, kiti teigia, kad kėbulą ir eksperimentinį variklį, kurį pats E.Waxenbergeris išfrezavo iki 6,9 litro darbinio tūrio, nupirko atskirai, žinoma, ne be senų ryšių ir pažįstamų „Mercedes“ pasaulyje. Kaip sakoma: nesvarbu kaip, svarbu – kam. AMG auksarankiai su įsigytu automobiliu nusprendė dalyvauti pačiose sunkiausiose to meto 24 valandų lenktynėse „Spa-Francorchamps“ žiede, esančiame prie Spa miestelio Belgijoje.

„Mercedes-Benz“ 300 SEL 6.3 – galia ir elegancija. Scanpix nuotr.

Istorinės lenktynės

Iki 428 AG „išsuktas“ sedanas buvo paruoštas likus dviem savaitėms iki starto. Išbandyti 6,9 litro variklio grupė nuvyko į Hokenheimo žiedą Vokietijoje. Deja, bandymų rezultatas buvo liūdnas – patyręs pilotas Helmutas Kellenersas, iki tol dukart laimėjęs ir 24 valandų lenktynes Spa, nesugebėjo suvaldyti 265 km/val. pasiekiančio žvėries – klastingame posukyje „Mercedes-Benz“ nuslydo nuo kelio, rėžėsi į apsauginį barjerą. Automobilis buvo visiškai sumaitotas.

Viskas baigta? Nieko panašaus! Per kelias bemieges naktis H.WAufrechto vadovaujama mechanikų komanda iš duženų surinko, atgaivino kovinį sedaną ir 1971-ųjų birželio 24 dieną AMG komanda atvyko į Spa.

Tai, kas nutiko vėliau, vyresni automobilių sporto mėgėjai gerai prisimena. Pirmą kartą pamatę raudonąjį mersedesą žiūrovai pratrūko riebiais juokeliais, lygino jį su vokiška paršavede. Ką ten žiūrovai! Netgi autoritetingo automobilinio žurnalo „Auto, Moto und Sport“ žurnalistai AMG specialistų kūrinį vadino „švabų anekdotu“ ir „raudonąją kiaule“ (dėl automobilio spalvos). Visi sutiko, kad šalia lengvų ir manevringų „BMW“ 3,0 CSL, „Porsche“ 911 ir „Ford Capri“ didžiulis „Mercedes-Benz“ 300 SEL, sveriantis beveik 2 tonas, atrodė nesuvokiamai gremėzdiškas ir nerangus.

O vėliau atsitiko tai, kas tapo legenda: iš pradžių penktoji vieta lenktynių kvalifikacijoje, o po 24 valandų dar daugiau – įspūdinga antroji vieta lenktynėse. Antroji, bet brangesnė už bet kurią pirmąją. Juk dabar beveik niekas prisimena, koks automobilis 1971-aisiais laimėjo Spa lenktynes. Tai buvo „Ford Capri“ RS, bet kam tai šiandien įdomu? Visi kalbėjo tik apie „raudonosios kiaulės“ žygdarbį.

Epilogas

Apmaudu, kad šio neįprasto automobilio žygdarbiai lenktynių trasose iš esmės baigėsi vienintelėmis lenktynėmis. Netrukus Tarptautinė automobilių federacija (FIA) uždraudė kėbulinių automobilių lenktynėse naudoti variklius, kurių darbo tūris didesnis nei 5 litrai, ir „raudonoji kiaulė“ buvo pasmerkta. Vokiečiai Spa trasoje triumfavusį automobilį pardavė prancūzų koncernui MATRA, mat jo reikėjo bandant lėktuvų padangas. Tolesnis legendinio automobilio likimas nežinomas – Prancūzijoje jis dingo be pėdsakų. O Vokietijoje „Mercedes-Benz“ muziejuje saugomas 350 SEL 6.3 yra tik meistriškai atkurta gamyklinė kopija.

Iš viso AMG parengė penkis 6,9 litro darbinio tūrio „Mercedes-Benz“ 300 SEL – tris lenktyninius ir du bandomuosius. Vienintelė išlikusi originali R.Waxenbergerio ir AMG sukurta 300 SEL 6.3 „raudonoji kiaulė“ saugoma automobilių ir kelių muziejuje „Mobilia“ Kangasaloje, Suomijoje.

Parengė Gintautas Misiukevičius