Kartu su prekių bei paslaugų gausa į mūsų gyvenimą įsiveržė ir reklama. Internetas, televizija, laikraščiai, miestų reklaminiai stendai nuolat gundo pirkti gausybę daiktų. Įtaigiai, spalvingai pateiktų pasiūlymų neįmanoma išvengti – juk neužsimerksi ir neužsikimši ausų. Psichoterapeutė Rūta Bačiulytė teigia, kad reklama dažnai formuoja neteisingą požiūrį į gyvenimą ir pagrindines vertybes, o neretai klaidina ir apgauna patiklų vartotoją.

Paveikiausias – jaunimas

Gyvename laisvosios rinkos sąlygomis, o reklama – viena svarbiausių rinkos sričių. Nori parduoti prekę – turi ją reklamuoti. Reklama kuriama taip, kad kuo stipriau veiktų vartotojo sąmonę: tekstas, vaizdas ir muzika yra įtaigūs, trumpi ir dažnai kartojami.

„Tokia pat metodika mokomi ir maži vaikai – per trumpus pakartojimus. Todėl reklamos labiausiai veikia vaikus ir paauglius. Reklamos kūrėjai tai puikiai suvokia, nes jų tikslas – auginti būsimą vartotoją,“ – įsitikinusi R.Bačiulytė.

Reklama siūlo ne tik plataus vartojimo prekes – ji perša vertybes, tikslus, supratimą. Jaunus žmones neigiamai veikia reklamos, susijusius su gerove, mada, įvaizdžiu. Formuojamas stereotipas, kad reikia pirkti, dėvėti tik brangiausius prestižinių firmų rūbus, batus, baldus, automobilius, nes tokių daiktų savininkas tarsi tampa „aukščiausios rūšies“ žmogumi. Sudaroma nuomonė, kad tokie patys kitų firmų daiktai yra neva prastesni, antrarūšiai. Prekė tampa tam tikros žmonių grupės gero tono, statuso požymiu, kokybės ženklu.

Perša materializmą

Suaugę, brandūs žmonės mąsto kritiškai, sugeba atsirinkti. Jie suvokia, kad garsios firmos ženklas nenulemia žmogaus vertės, jis parodo tik jo piniginės storį. Tačiau vaikai, paaugliai ir jaunimas dar nėra kritiški, nesugeba atsirinkti, todėl reklamą priima už gryną pinigą. Reklama tendencingą formuoja jų mąstymą. Jaunam žmogui susidaro įspūdis, kad gyvenime svarbiausia yra materialinės vertybės – daiktai, kuriuos galima nusipirkti. Tobuli, dailūs reklamos vaizdeliai paaugliui atrodo kaip realybė. Ne vienas jaunas žmogus yra šventai įsitikinęs, kas visavertiškumo, tobulumo požymiai susiję su išorinėmis savybėmis – turi būti lieknas ir žavus kaip manekenas, dėvėti firminius drabužius, naudoja brangią kosmetiką ir tūkstančius kitų prabangos daiktų, kuriuos perša reklama. O tie, kurie negali tokie būti negali sau to leisti, yra nevykėliai. Toks požiūris kelia vidinę sumaištį tiems, kurie neatrodo tarsi nužengę nuo žurnalo viršelio ir neturi brangių daiktų. Dėl per aukštai keliamos tariamų vertybių kartelės pirmiausia palūžta paaugliai. Negalėdami atitikti reklamos įvaizdžio standartų, jie jaučiasi nepilnaverčiai, nelaimingi, atstumti, pažeminti, todėl nuolat patiria stresą ir gali susirgti neuroze ar depresija.

Iškreipia vertybes

Beveik visos reklamos, kai šalia prekės rodomas patrauklus žmogaus kūnas, apeliuoja į seksualumą. Dailų, jauną pusnuogį moters ar vyro kūną paaugliai, jaunimas suvokia tiesmukai. Mergaitė, kurios kūnas dar tik formuojasi, o moteriškumas neprabudęs, pradeda manyti, kad tikrasis patrauklumas – tai „pripūstos“ lūpos ir krūtinė, treniruotas kūnas, įžūlus elgesys. Išvaizdai teikiama pirmenybė, o asmenybės tobulumas, geros charakterio savybės, gabumai ir talentai atrodo visai nesvarbūs. Vertę praranda ir natūralumas, nuoširdumas, dvasiniai ryšiai, sielos grožis. Dėmesio nevertos ir nesvarbios atrodo ir žinios, išmintis, sąžiningumas, tiesa, kitos žmogiškosios vertybės.

Reklama niveliuoja jauno žmogaus individualumą ir asmenybę. Pavyzdžiui, Vokietijos bendro lavinimo mokyklose dėstomas kursas, kur vaikai mokomi kritiškai vertinti ir žiniasklaidą bei reklamos „gundymus“. Kol pas mus toks kursas nedėstomas, mokytojai ir tėvai turėtų kiek įmanoma apsaugoti jaunus žmones nuo reklamos poveikio. Jiems reikia aiškinti, kad reklama – tai dirbtinai pagražinti, „nulakuoti“ vaizdeliai, kad realiame gyvenime viskas yra kitaip. Laimė, gerovė, karjera pasiekiama ne puikiai atrodant ar kažką turint, bet siekiant savo tikslo, kuriant, veikiant, mokantis. Kitaip išauginsime zombių, mankurtų kartą, orientuotų tik į materialistinę pasaulėžiūrą, savanaudišką vartojimą.

„Reikia pasakyti, kad atsiranda vis daugiau vykusių jaunimui skirtų socialinių reklamų, propaguojančių sveiką gyvenimo būdą be cigarečių, narkotikų, alkoholio. Gerai, kad jose vaizduojami populiarūs muzikos atlikėjai – tokia reklama labai paveiki“, – pažymėjo R.Bačiulytė.

Mokame ir už reklamą

Reklama labiausiai erzina tais atvejais, kai trukdo žiūrėti gerą, rimtą filmą – nutraukia mintį, išblaško. Nemalonu, kai jos būna per daug – keliolika minučių filmo ar laidos ir 5 minutės reklamos. Tai atstumia, žiūrovas pasijunta negerbiamas.

Reklama gali būti ir gera, ir bloga, Yra skoningų, įdomių, su humoru. Smagu, jei reklama išsamiai informuoja, jei iš jos sužinome apie gerąsias prekių savybes, galime jas palyginti su kitomis ir rinktis pagal kainą ar kokybę. Tik reikia žinoti, kad itin dažnai reklamuojamos prekės yra brangesnės nei nereklamuojamos, nes į kiekvieno produkto kainą įkalkuliuojamos reklamos išlaidos. Tad atminkime, kad pirkdami dažnai siūlomas prekes, sumokame ir už… jų reklamą.

Kadangi žmonės lengvai pasiduoda reklamos įtaigai, reklamuojamų prekių pardavimas žymiai padidėja. Prekių gamintojai ir pardavėjai reklamos gausą teisina klasika tapusiu posakiu: „jūsų teisė rinktis“.

Tačiau niekas negina mūsų teisės ramiai pažiūrėti filmą, įdomią laidą ar koncertą, niekas mūsų nesaugo nuo erzinančios, agresyvios, reklamos gatvėse, lankstinukų, brukamų į pašto dėžutes. Visais tais atvejais reklama daro atvirkštinį poveikį – labai įkyriai reklamuojama prekė tampa nepatraukli.

Maisto papildai negydo

Blogiausia, kai reklama būna melaginga ir klaidinanti.

„Deja, ne visuomet reklamuojama prekė yra kokybiška, reklama ne visada atitinka giriamo daikto savybes, taigi žmonės yra paprasčiausiai apgaunami. Arba nusiperka ne tai, ko jiems reikia iš tikrųjų, o tai, kas geriau, įtaigiau išreklamuota. Tokiais atvejais pažeidžiama pirkėjo laisvė rinktis, jis klaidinamas“, – įsitikinusi psichoterapeutė.

Tai ypač pasakytina apie maisto papildus. Tai nesąžiningas žaidimas vienu svarbiausių, kertinių vertybių – žmogaus sveikata. Visomis įmanomomis priemonėmis propaguojamas gražaus kūno, amžinos jaunystės ir geros savijautos kultas sudaro puikias sąlygas klestėti įvairiausių priemonių gamybai, reklamai ir pirkimui. Daugelį žmonių sugundo antsvorį mažinantys, lieknėjimą skatinantys, virškinimą gerinantys, atmintį sugrąžinantys, sąnarius atkuriantys, nuovargį šalinantys, žvalumo suteikiantys preparatai, vitaminai ir maisto papildai, žolelių rinkiniai, kurių spalvingos pakuotės traukia akį vaistinėse ir parduotuvėse. Juos gausiai ir išradingai reklamuoja televizijų sveikatos laidos, žurnalai, nemokami bukletai ir brošiūros, tad nemaža pirkėjų jais susigundo ir solidžiai papildo gamintojų ir pardavėjų kišenes. Sveikatą gerinančias priemones neretai reklamuoja profesionalūs gydytojai ar visuomenėje gerai žinomi, populiarūs žmonės – aktoriai, TV laidų vedėjai, kuriems sumoka juos gaminančios firmos ar vaistų kompanijos. Tokia reklama labai įtaigi. Deja, neretai pirkėjas negauna reklamuotų ir žadėtų sveikatos pagerėjimų, tik praranda savo pinigus, kartais – nemažus.

Placebo aukos

Per internetą, socialinius tinklus vartotojus vis dažniau pasiekia ir nelegalūs, niekur neregistruoti, pardavinėjami per privačius platintojus ar prekybos agentus maisto papildai, kosmetikos priemonės ar vaistai, kurie ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti. Naivus, patiklus vartotojas yra tiesiog apgaunamas, patikėjęs, kad „stebuklingas“ kremas panaikins raukšles ar celiulitą, lieknėjimo preparatas sumažins pilvuką, neįtikėtino poveikio vitaminai grąžins jaunystės jėgas, naujai atrastas vaistas išgydys įsisenėjusią ligą.

„Nereiktų pamiršti ir placebo efekto – įrodyta, kad apie 30 proc. žmonių, kuriems sakoma, kad geria vieną ar kitą vaistą, nors iš tiesų jiems duodama neveikli medžiaga, pavyzdžiui, krakmolas, pasiduoda įtaigai – jiems atrodo, kad realiai jaučia to vaisto poveikį, o jų savijauta pagerėja. Taigi pavartoję vienų ar kitų sveikatą gerinančių preparatų, dalis žmonių tikrai pasijunta žvalesni ar sveikesni“, – aiškina R.Bačiulytė.

Taigi verteivos, gaminantys įvairius „stebuklingus“ preparatus ir platinantys juos internete bei socialiniuose tinkuose, tik mulkina žmones ir vilioja jų pinigus.

„Kiekvienam iš mūsų reikėtų turėti vidinį išminčių, patarėją ir gerai įsiklausyti į savo organizmą – tik taip sužinosime, ko mums iš tiesų reikia. Nepasiduokime aklai reklamų vilionėms ir nepulkime pirkti reklamuojamų gėrybių,“ – pataria psichoterapeutė.