Z.Tikuišienė: „Šaltas vanduo tonizuoja organizmą, gerina nuotaiką, degina visceralinius riebalus, jaunina, padeda išlikti darbingam ir sveikam, saugo nuo virusinių infekcijų.“

Šiandien, vasario 9 dieną, keli šimtai ruonių, nepabūgusių šalčio ir ledinių bangų, vėl susirenka į Palangą, kad sau ir kitiems įrodytų – pasinerti į šaltą jūrą visai nebaisu. Atvirkščiai –tai įkvepia, suteikia energijos ir apsaugo nuo ligų – bent jau tuo jie yra įsitikinę. Ar tokios maudynės išties pašalinio poveikio neturintis grūdinimosi būdas?..

Maudynės populiarėja

Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidėsako, kad tradicinės vasario mėnesį vykstančios maudynės „Palangos ruoniai“ kasmet suburia apie porą šimtų žmonių. Šiemet tikimasi, kad jų bus net ir daugiau, mat ruonių maudynės Lietuvoje sparčiai populiarėja.

„Šiemet sukūrėme stiprią maudynių bangą, nes visoje Lietuvoje organizavome 30 dienų ledinės eketės iššūkį – įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose sveikos gyvensenos entuziastai nėrė į ledinį vandenį“, – sako šio iššūkio organizatorius S.Dailidė.

Anot jo, šios maudynės jiems padėjo išvengti gripo bei peršalimo ligų, džiaugtis puikia savijauta ir energija.

Svarbiausia – pozityvus nusiteikimas

Paklaustas, ar ruoniai nesibaimina persišaldyti ir ar jiemsnegresia toks pavojus, S.Dailidė tikina: „Pavojaus nėra,nepastebėjome, kad po maudynių būtų kas nors susirgęs. Jei žmogus nebijo, drąsiai neria į vandenį –pavojaus nėra. Išbandyti gali kiekvienas, kuris nori, kuris tuo labai tiki.“

Sveikuolis perspėja: jei žmogus išsigandęs ar yra verčiamas tai daryti – geriau nesimaudyti, dar palaukti, nes jis tam dar nepasiruošęs psichologiškai. Juk tikėjimas tuo, ką darai, pozityvus nusiteikimas, atvira širdis labai svarbu norint išvengti sveikatos bėdų.

„Mes maudomės kiekvieną dieną jaudaug metų, ir visi sveiki. Tam net nereikia kokio didelio pasiruošimo“, –patikina Sveikuolių sąjungos prezidentas.

Pasveiksta net nuo peršalimo

Ar nerti į šaltas bangas gali ir lėtine liga sergantis žmogus? Abejojantiems, ar jų ligos leidžia „gydytis“ lediniu vandeniu, S.Dailidėpataria stebėti save ir sprendimą gerai pasverti.

„Jei žmogus negaluoja, blogai jaučiasi, šaltis lėtinę ligą gali suaktyvinti ir atrodys: va, išsimaudžiau –ir susirgau. Nors pažįstu žmonių, kurie neria į eketę, kai jiems skauda nugarą, jaučiasi surakinti, ir skausmas dingsta“, – pasakoja jis.

Jaunas vyras teigia pažįstantis ir tokių žmonių, kuriems maudynės – geriausias vaistas nuo peršalimo: organizmas maudynių metu patiria šoką ir mobilizuoja visas jėgas pasveikti.

Maudynės šaltame vandenyje, pasak S.Dailidės, –puikus grūdinimosi būdas. Tokioms maudynėms apšilimas nėra būtinas, bet rekomenduotinas. Paprastai prieš neriant į vandenį padaroma mankštelė.

Puiku įveikti save

Pats S.Dailidė maudytis žiemą pradėjo prieš 7 metus. „Buvau sveikuolių stovykloje, aplink būrys žmonių, ir buvo drąsu, tikėjau tuo, ką darau. Su mase, su žmonių banga daug lengviau įlipti į vandenį, jie padrąsina, ištirpsti minioje“, –ledinių maudynių pradžią prisiminė sveikuolis.

Maudynės, anot jo, įkrauna daug geros energijos, suteikia puikios nuotaikos, pagerina savijautą.

„Jaučiuosi šauniai, kaip nugalėtojas. Puiku įveikti save. Tai labai geras jausmas“, – savijautą po maudynių apibūdina jaunas vyras ir teigia, jog maudynės 12-ai valandų suteikia apsaugą nuo visų ligų. Kad ta apsauga išliktų visą laiką, reikėtų maudytis du kartus per dieną, bet tai esą sunku įgyvendinti.

Jausdavosi pasakiškai

Sveikos gyvensenos principais jau daugelį metų besivadovaujanti gydytoja fitoterapeutėZofija Tikuišienė10 metų dalyvavo Palangos ruonių maudynėse, o kitu metų laiku sveikatingumo semiasi šalia sodybos tekančiame upelyje ar tvenkinyje.

Šalčio ji sako nebijojusi nuo vaikystės, nes gyvendama kaime basa žiemą išbėgdavo į kiemą, „išsimaudydavo“ pusnyse, kai tekdavo kelis kilometrus pėsčiomis bristi į mokyklą. O ir praustis tekdavo šaltu vandeniu, nes šilto paprasčiausiai nebuvo.

Baigusi medicinos studijas gydytoja susidomėjo sveika gyvensena, įsitraukė į sveikuolių veiklą ir ryžosi ledinėms maudynėms.

„Svarbiausia yra apšilti – tuomet maudynės su draugija bus malonumas ir nauda sveikatai. Kartu su būriu kitų sveikuolių bėgdavom per Palangą apie 6 kmkrosą. Sušilus kristi nugara į šaltą jūrą būdavo malonumas. Po maudynių jaučiausi pasakiškai, sveikata pagerėdavo, jei prieš tai sloguodavau – sloga išnykdavo“, – pasakoja Z.Tikuišienė.

Z.Tikuišienė

Z.Tikuišienė

Ji pasakojo, kad šaltas vanduo turi labai gerą poveikį. „Jis tonizuoja visą organizmą, gerina nuotaiką, degina visceralinius riebalus, jaunina, padeda išlikti darbingam ir sveikam, saugo nuo virusinių infekcijų“, –tokių maudynių naudą vardijogydytoja, iki šiol stebinanti savo jaunatviškumu.

Tačiau ji perspėja, kad maudynėms gali ryžtis tik tas žmogus, kurio organizmas toleruoja šaltą vandenį, antraip gali paūmėti lėtinės ligos, atsirasti šalčio alergija, sloga, sąnarių, raumenų skausmai, nukentėti reprodukcinė funkcija, prasidėti uždegimai. Tad gydytoja pataria nerizikuoti sveikata vien dėl to, kad kiti taip daro, reikia žinoti savo organizmo galimybes.

Be to, maudynėsturi būti tik vienas iš sveikatinimosi elementų. Svarbu laikytis ir kitų principų –daugiau vaikščioti, sveikai maitintis, gerai išsimiegoti, gerti žolelių arbatas. O norint užsigrūdinti, su šalčiu pradėti draugauti pamažu – maudantis po dušu visada užbaigti apsipylimu šaltu vandeniu, rytais ir vakarais praustis natūralaus vandens telkinyje, apsitrinti šaltame vandenyje sudrėkintu rankšluosčiu. Geros energijos pakraus ir sveikatos suteiks vaikščiojimas basomis per žolę ar akmenukus, pirtis, mankšta gryname ore.

Užgrūdintam organizmui – sveika

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos direktorius gydytojas akušeris ginekologas prof. dr. Linas Rovassako, jog konsultuoti moterų, kurios susirgo ar sunegalavo būtent po ruonių maudynių, jam neteko.

„Bet yralabai daug moterų, kurios mano, kad gimdos priklausinių uždegimu susirgo dėl to, kad sušalo kojas Baltijos jūroje“, – šypsosi jis.

„Manau, kad ruonių ar kitų maudynės šaltame vandenyje nėra pavojingos sveikatai, jeigu tai daro žmonės, kurie palaipsniui einalink to, t.y. pratinasi prie žemos temperatūros ir šalto vandens, grūdina save. Užgrūdintam organizmui, jeigu šie veiksmai atliekami nuolat, tikrai nekenkia ir, tikėtina, yra sveika. Bet negerai, jeigu žmogusruonių maudynėse dalyvauja tik vieną kartą per metus. Jeigu tik dėl „šou“ jis vieną kartąper metus įbrendaįšaltą vandenį, tai sveikatos tikraineprideda irgali baigtis liūdnai. Mano patarimas: grūdintis, pratintis prie ekstremalių sąlygų reikia visus metus,po to ir ruonių maudynės nesukels problemų“, – patarimais pasidalijo dr. L.Rovas.

Rizika – lėtinio prostatito paūmėjimas

Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus gydytojas urologas dr. Mindaugas Danilevičius ruonių maudynėmis susidomėjusius vyrus perspėja: atsargiai, neužsigrūdinus maudytis šaltame vandenyjenerekomenduojama, nesšaltas vanduo gali išprovokuoti lėtinio prostatito paūmėjimą.

Tai gydytojas tvirtina remdamasis savo darbo su pacientais patirtimi – po maudynių žiemą šaltoje jūroje nemažai vyrų kreipiasi į urologus dėl prostatito. Anot urologo, susergane visi išsimaudžiusieji, o tik tie, kurių silpnesnis imunitetas.

„Prostatitas – tai dažniausiai jaunų vyrų liga, dėl kurios tenka labai ilgai gerti vaistus, ilgai ir kruopščiai gydytis. Susirgti gali ir garbaus amžiaus vyrai, jeigu nesisaugo ir sušąla. Tarkim, žvejodami ar medžiodami žiemą sėdi ant šaltų daiktų – suoliuko ar metalinės dėžės, kelmo, vasarą –guminėse valtyse ir pan. Kaitinimasis pirtyje pagirtinas, bet po to nevisai išsikaitinus šokti į ledinį vandenį nėra labai gerai, nes net nepajunti, kaip peršąli“, – sako gydytojas.

Jis primena, jog prostatos ligos persekioja vyrus visą gyvenimą–kartą susirgę, ilgai gydosi ir sunkiai sveiksta, kartais liga pereina į lėtinę formą – lėtinį prostatitą.Liga labai klastinga, nes gali pasikartoti pacientui peršalus.

 

Birutė Litvinaitė