Saldumynų kontrabanda – itin viliojantis nusikalstamas verslas Danijoje.

Organizuotas nusikalstamumas Skandinavijos šalyse aptiko naują aukso gyslą, pelningumu imančią konkuruoti su prekyba narkotikais, ginklais ir žmonėmis. Naujasis nusikalstamas verslas – saldumynų kontrabanda.

Geri norai ir trinkelės

Kaip paprastai ir būna, gyvenimo praktika dažniausiai patvirtina šimtmečius kauptą liaudies išmintį. Ir finansiniu, ir tiesioginiu požiūriais saldaus šešėlinio verslo suklestėjimas Danijoje galėtų būti puiki posakio „Gerais norais pragaras grįstas“ patvirtinimas.

Jokioje kitoje pasaulio šalyje nėra suvalgoma tiek daug saldumynų, kaip Danijoje, teigia Vokietijos dienraštis „Süddeutsche Zeitung“. Rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitor“ tyrimas atskleidė, kad vienas Danijos gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja 6,6 kg saldainių, dražė, marmeladinių skanėstų, tortų ir kitų saldumynų. Statistikos duomenys liudija, kad smaližiai danai lenkia daugelį kaimyninių ir tolimesnių tautų. Pavyzdžiui, vienas vokietis per metus vidutiniškai suvalgo 5,3 kg saldumynų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad į šį „Euromonitor“ tyrimą nebuvo įtraukti kiti konditerijos gaminiai, tarp jų šokoladas ir kepiniai. Neverta abejoti, kad, suskaičiavus visus skanumynus, Danijos gyventojai dar labiau išsiveržtų į priekį, pastebi dienraštis.

Sunerimusi dėl tokio didelio polinkio smaližiauti, Danijos valdžia dar praėjusio amžiaus 4-ąjį dešimtmetį papildomai apmokestino saldžiuosius gėrimus. Tai buvo padaryta sveikatos sumetimais: manyta, kad vadinamasis „cukraus mokestis“ sumažins jų vartojimą. Pasak „Süddeutsche Zeitung“, dėl tokio mokesčio visi saldumynai Danijoje gerokai pabrango – pavyzdžiui, jie yra beveik dvigubai brangesni nei kaimyninėje Švedijoje. Antai kilogramas marmelado gaminių urmu prekiaujančioje bendrovėje Kopenhagoje kainuoja 75 Danijos kronas, arba 10 eurų, o Švedijos mieste Malmėje marmeladas perpus pigesnis, ten jis kainuoja 30 Švedijos kronų.

Malmėje konfiskuoti kontrabandiniai saldainiai.

Malmėje konfiskuoti kontrabandiniai saldainiai.

Netikri šokoladukai

Nesunku suprasti, kodėl Danijoje klesti saldumynų kontrabanda, rašo „Süddeutsche Zeitung“. Švedijos ir Danijos žiniasklaida atliko ne vieną žurnalistinį šio šešėlinio verslo tyrimą. Juo verčiasi vadinamoji saldainių mafija – kriminalinės grupuotės, steigiančios fiktyvias bendroves, besislapstančios už fiktyvių fizinių asmenų. Jais prisidengę kriminaliniai tinklai, žurnalistų teigimu, mažesnėmis kainomis Kopenhagoje parduoda tūkstančius tonų kontrabandinių saldumynų. Pasak vieno Danijos leidinio, į šį nelegalų verslą yra įsitraukęs ir praeityje garsus Danijos nacionalinės futbolo rinktinės žaidėjas, kurio pavardė neskelbiama. Į šalį neteisėtai atvežti konditerijos produktai pardavinėjami specialiose parduotuvėse, kur 100 g kramtomo marmelado atviruose konteineriuose galima įsigyti už patrauklią 9 kronų kainą, rašo „Süddeutsche Zeitung“.

Surūdiję veržlėrakčiai iš šokolado turėtų labai patikti kontrabandininkams.

Surūdiję veržlėrakčiai iš šokolado turėtų labai patikti kontrabandininkams.

Danijos valdžia susirūpino, kad šio šešėlinio verslo, atrodo, jau ėmėsi organizuotas nusikalstamumas, skelbia šalies dienraštis BT. „Didelis pelnas traukte traukia kriminalines gaujas ir kitus nusikaltėlių susivienijimus“, – žurnalistams sakė Danijos veterinarijos ir maisto saugos tarnybos specialiojo skyriaus vadovas Michaelas Rosenmarkas. Jo teigimu, nusikaltėliai padirbinėja žinomų konditerijos gamintojų produkciją. Švedijos teisėsaugininkai Malmės mieste jau kurį laiką medžioja sufalsifikuotų saldumynų, skirtų parduoti Danijoje, gamintojus ir tiekėjus. Tačiau kol kas jų pastangos bergždžios, teigia „Süddeutsche Zeitung“. Esą neaiški pigių saldumynų kilmė vis dar nedaro jokio poveikio jų paklausai. Tiesa, kuo daugiau spauda rašo apie antisanitarines sąlygas policijos aptiktuose saldainių mafijos sandėliuose, kur laikoma daugybė Danijos rinkai skirtų saldumynų, tuo didesnė tikimybė, kad pirkėjai nebe taip mielai susigundys patraukliomis gardumynų kainomis.

Saldainių rojus pasienyje

Danijos mokesčių tarnyba sausa skaičių kalba yra įvertinusi nelegalių saldumynų verslo žalą šalies ekonomikai. Teigiama, kad vien iš Švedijos kiekvienais metais kontrabanda įvežama apie 300 mln. Danijos kronų vertės (maždaug 40 mln. eurų) šokolado gaminių ir saldainių. Esą kiekvienoje mokesčių inspektorių patikrintoje smulkios prekybos saldumynais vietoje buvo aptikta kontrabandinių saldainių iš Švedijos. Mokesčių inspekcijos atstovai prieš kurį laiką nelegalią prekybą įvežtais saldumynais buvo įvardiję kaip vieną didžiausių savo tarnybos iššūkių. Tačiau kol galios aukštas „cukraus mokestis“, siekiantis 17,75 Danijos kronos už saldainių kilogramą, ekonominės paskatos užsiimti šiuo šešėliniu verslu neišnyks: kainų skirtumas pernelyg didelis.

Danijos policijos pareigūnai tikrina simbolinę sieną kertančius automobilius.

Danijos policijos pareigūnai tikrina simbolinę sieną kertančius automobilius.

Danijos mokesčių tarnybos ataskaitoje teigiama, kad kontrabandiniai saldainiai šalies ekonomikai daro milijonais kronų skaičiuojamą žalą, nes vietiniai saldumynų gamintojai ir prekybininkai negali konkuruoti su nelegaliai į šalį įvežama pigesne produkcija. Valstybės iždas negauna milijonų kronų pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų iš prekybos saldumynais. Danijos prekybos rūmų vertinimu, kontrabandiniai gaminiai sudaro 15 proc. visos šalies saldumynų rinkos.

Su šešėline saldainių prekyba susiduria ir kitos Skandinavijos šalys. Už kelių kilometrų nuo Norvegijos sienos, Švedijos pietvakarinėje dalyje, į šiaurę nuo Šarlotenbergo, yra, ko gero, didžiausia pasaulyje saldainių parduotuvė. Šio prekybos centro salės yra daugiau nei 3,5 tūkst. kv. m ploto, ir visas jis skirtas saldumynams. Smaližius vilioja daugiau nei 4 tūkst. konditerijos prekių. Tai tikra saldainių ir gardumynų karalystė, įsikūrusi už pusantros valandos kelio automobiliu iš Oslo. Pasienyje su Norvegija veikia apie 30 didelių prekybos centrų, kuriuose prekiaujama saldumynais ir gaiviaisiais gėrimais. Jų metinė apyvarta, pasak Švedijos spaudos, siekia apie 2 mlrd. Švedijos kronų, arba daugiau nei 187 mln. eurų.

Už tai Švedijos prekybininkai turi dėkoti Norvegijos valdžiai, sveikatos sumetimais įvedusiai „cukraus mokestį“. Į Švedijos pasienyje esančius prekybos tinklus traukte traukia norvegai – ne vien tik dėl saldainių, bet ir dėl kai kurių kitų prekių, kurios gerokai pigesnės nei tėvynėje. Kita vertus, saldumynai rimtai motyvuoja kartkartėmis nuvykti apsipirkti pas kaimynus: jie Švedijoje vidutiniškai beveik perpus pigesni nei pačioje Norvegijoje.

Praėjusių metų sausį akcizas šokoladui ir saldainiams Norvegijoje buvo padidintas 83 proc. ir pasiekė 3,65 euro už kilogramą. Norvegijos žiniasklaidos teigimu, pasekmės buvo labai nuspėjamos: pardavimų apimtys Švedijos pasienyje su Norvegija esančiuose saldumynų prekybos centruose šoktelėjo 10 proc. Neverta abejoti, kad į tokią paklausą sureagavo ir šešėlinis verslas. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia, Danijos patirtis prikišamai rodo, kad didėjantis saldumynų kainų skirtumas saldainių mafiją neišvengiamai įkvėps naujiems žygiams. Taigi, turbūt po kurio laiko išgirsime ir apie pogrindines saldumynų tranzito bazes, ir apie padirbtas etiketes, ir apie šešėlines prekybos vietas, į kurias smagurius trauks gerokai mažesnės saldainių kainos, ir apie policijos reidus bandant išardyti Norvegijon užmestus saldėsių kontrabandos tinklus.