Roberto Patronaičio nuotr.

„Pasirinkdama gėles, visus nustebinau, ypač mamą, kuri žinojo, kaip nemėgstu daržų“, – taip juokdamasi save pristato gėlininkė Ugnė Poderytė. Nors jos studijoje gausu nematytų žiedų ir eksperimentų, ji pati prisipažįsta, kad mieliausios gėlės – laukų.

„Turėti restoraną ir būti šefu – ne tas pats, todėl ir savęs floriste nevadinu“, – prisistato Ugnė, jau porą metų turinti savo gėlių parduotuvę ir kurianti netradicines kompozicijas. Meilė gėlėms kilo iš meilės estetikai, o pirmieji įkvėpimai – iš užsienio šalių, ypač Azijos, kūrėjų.

„Mano pradžia buvo labai naivi. Aš nusipirkau gėlių Antakalnio kioskelyje, vos kelis žiedus už 30 eurų, parsinešiau į namus ir pradėjau dėlioti. Išėjo tokia nesąmonė: kol juos dėliojau, žiedai nuvyto. Tuomet supratau, kad ne viskas taip paprasta.

Po kiek laiko pamačiau, kad vyksta kursai, kurie prasidėjo po poros dienų. Po jų labai drąsiai nėriau į profesionalią rinką, susisiekiau su daug tiekėjų, pamačiau, kaip užsakomos gėlės, kaip dirbama su jomis“, – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže kalbėjo gėlininkė.

Į Ugnės studiją gėlės atkeliauja iš viso pasaulio – nuo Pietų Amerikos iki Azijos. Gėlininkė pasakoja, kad nuo žiedo nuskynimo iki atsiradimo lentynose gali prabėgti ir kelios savaitės.

„Šis verslas yra labai sudėtingas. Pradedant tuo, kad gėlė yra labai greitai gendantis produktas. Gėles tu veži ir veži, per savaitę ne vieną kartą. Ką reiškia atsivežti gėlių? Tai reiškia dalyvauti aukcione, keliskart per savaitę jas užsisakinėti.

Tikrai kyla labai daug klausimų, susijusių su gėlių užsakymu, logistika. Netgi kai jos yra Lietuvoje, darbas tik prasideda. Daug laiko užtrunka gėlių atsivežimas, jų sutvarkymas. Jei mes parduotuvę atidarome 10 valandą ryto, tai aš darbą pradedu 5 valandą. Taigi penkių valandų reikia vien pasiruošimui“, – sakė Ugnė.

Ne kartą pasitaikė, jog iš aukcionų žiedai atvežami nuvytę arba ne tos spalvos, tad gėlininkei tenka kūrybiškai suktis iš situacijų. Vis dėlto Ugnė pastebi, kad lentynose vis dažniau atsiduria ir iš pirmo žvilgsnio akiai neįprastos gėlės, o rožių studijoje yra turėjusi vos porą kartų.

„Kai pradėjau domėtis gėlėmis ir pirmą kartą atsidariau aukciono puslapį bei pamačiau, koks yra pasirinkimas, man buvo šokas. Aš norėjau ir to, ir ano. Iš pradžių atrodė – pirk, vežk, daryk, kas yra kitaip.

Tačiau kai užsakinėji gėles, negali užsakyti po vieną ar du žiedus, dažniausiai po 10, 40. Todėl viską gerai reikia suplanuoti“, – tvirtino gėlininkė.

Anot jos, žmonės dažnai neįvertina akimirkos grožio ir nepasirūpina gėlėmis. Nors Ugnė pati mėgsta laužyti floristikos taisykles, ji pasidalijo keliais patarimais, kurie pravers kiekvienam.

„Nusipirktas gėles reikia pamerkti į lengvai šiltą vandenį, kurio vazoje būtų trys ketvirtadaliai. Labai gerai, jeigu vanduo yra kažkuo dezinfekuojamas. Prieš merkiant gėles, jų kotelius reikia pakirpti įstrižai. Ir, žinoma, kasdien reikia keisti vandenį“, – kalbėjo Ugnė.

Nors Lietuvoje floristikos tradicijos nėra gilios, Ugnė tikra – sparčiai augame. O artimiausioje ateityje jos laukia labdaros projektai.