Statistika, kurią pateikia policijos pareigūnai ir draudikai, kalbėdami apie senjorų sukeliamus eismo įvykius, smarkiai skiriasi.

 Pavasarį atšilus orams ir prasidėjus kolektyvinių sodų sezonui prie vairo sėda daugiau pensinio amžiaus vairuotojų, bet kartu – ir po žiemos miego atsibudusių motociklininkų, aštraus vairavimo mėgėjų. Todėl kasmet pavasarį užverda diskusija apie senjorus kelyje – esą jie yra pernelyg lėti, nedėmesingi ir nepastabūs bei sukelia daug pavojingų situacijų. Tačiau yra sakančiųjų, kad tokia nuomonė nepagrįsta faktais. „Valstiečių laikraštis“ domėjosi, kaip yra iš tikrųjų.

Kuriais skaičiais tikėti?

Vertinant vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje sukeliamus eismo įvykius, galima įsipainioti į tikrus statistikos labirintus, nes pateikiami labai skirtingi skaičiai.

Štai, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič teigia, kad senjorai sukelia labai nedidelę dalį avarijų, kuriose nukenčia žmonės.

„Per pirmuosius keturis 2019 metų mėnesius, iš beveik tūkstančio eismo įvykių, senjorai sukėlė tik 18 eismo įvykių, o kaltininkais pripažinti 11. Iš beveik 8 tūkstančių techninių eismo įvykių, kuriuose žmonės nebuvo sužeisti, šiemet senjorai dalyvavo tik 88-iuose, pripažinti kaltais 54. Taigi senjorai sukelia vos 1–2 proc. eismo įvykių“, – teigia policijos atstovė.

Tuo tarpu draudimo bendrovės BTA pateiktais 2017 metų duomenimis, vyresni kaip 75 metų senjorai sudaro vos 3 proc. vairuotojų, bet sukelia kas dešimtą eismo įvykį.

„Glumina tai, kad toks nedidelis skaičius vyresnio amžiaus vairuotojų statistiškai sukelia 13,5 proc. eismo įvykių. Saugumas kelyje su amžiumi akivaizdžiai mažėja, nes vyresnių nei 80 metų vairuotojų kelyje tėra vos 1 proc., o jie tampa 7 proc. eismo įvykių kaltininkais. Tuo tarpu jauni vairuotojai sukelia apie 12 proc. eismo įvykių“, – tvirtina BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Japonijoje, kurios gyventojų trukmė ilgiausia pasaulyje, skelbiama statistika rodo, kad rizikingiausia yra 16–24 metų amžiaus vairuotojų grupė.

Tačiau 2017 metais vairuotojai, kurių amžius – daugiau nei 75 metai, Japonijoje sukėlė dvigubai daugiau žūtimi pasibaigusių avarijų (skaičiuojant 100 tūkstančių vairuotojų), nei jaunesnio amžiaus. O tie, kuriems per 80 metų, sukėlė trigubai daugiau avarijų nei jaunesni.

Šios šalies žiniasklaidoje nuolat pasirodo pranešimų apie mirtinas avarijas, sukeltas vyresnio amžiaus žmonių – kai kurie jų, kaip vėliau paaiškėja, net sirgo Alzheimerio liga.

Žymi specialiu ženklu

Dar pernai metų pradžioje Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Saulius Janulevičius iškėlė idėją, kad senjorai vairuotojai savo automobilius turėtų paženklinti ženklu – galbūt, rudos spalvos klevo lapu.

Tačiau ši idėja žaibiškai buvo prilyginta raganų medžioklei, o jo autorius sulaukė lygių galimybių kontrolierių ir Susisiekimo ministerijos kirčių – esą, amžius savaime negali būti kriterijus tokiai idėjai pagrįsti.

Tačiau vienas pavyzdžių, apie kuriuos tikriausiai nėra girdėję nė lygių galimybių ir eismo saugumo funkcionieriai, yra ta pati Japonija.

Šioje šalyje specialiais ženklais žymimi automobiliai, kuriuos vairuoja ne tik jaunuoliai nuo 18 iki 22 metų, bet ir vyresni nei 70 metų asmenys.

Šio amžiaus sulaukę vairuotojai ženklą gali prisiklijuoti savanoriškai, tačiau sulaukus 75 metų amžiaus ženklas tampa privalomas.

Tiesa, tai nėra rudas klevo lapas, bet nuotaikingo dizaino ir ryškių spalvų stilizuotos S raidės ženklas, kuris reiškia „senjoras“ arba „supermenas“, nurodo JAV laikraštis „The New York Times“.

Nuo 2009 metų Japonijoje visi vairuotojai, vyresni nei 75 metų amžiaus, kas trejus metus turi praeiti kognityvinių funkcijų testą.

Lietuvoje, pagal galiojančius teisės aktus, vairuotojams nuo 70 iki 79 metų amžiaus sveikatą tikrintis reikia kartą per 2 metus, nuo 80 metų – kartą per metus.

Ženklas nepakenktų?

Vitoldas Milius, Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius, įsitikinęs, kad jei tik vyresnio amžiaus vairuotojai neįsižeistų, tokie ženklai, informuojantys apie senjorus kelyje, būtų pravartūs: „Žinoma, tik tuo atveju, jeigu tai būtų skirta informacijai, o ne siekiant pažeminti ar išskirti“.

V.Milius teigia ne kartą kelyje susidūręs su situacija, kai priešais važiavusio automobilio vairuotojo elgesio tiesiog nesuprato ir negalėjo tinkamai įvertinti. Galiausiai priartėjus prie tokio „neaiškaus“ automobilio ir žvilgtelėjus į vairuotoją paaiškėdavo, kad prie vairo – senyvas žmogus.

„Tada supranti, kodėl tas vairuotojas elgiasi vienaip ar kitaip. Nes, kad ir ką kas besakytų, bėgant metams lėtėja reakcijos greitis, kitaip orientuojamasi aplinkoje ir pan. To neišvengs niekas. Lipdukas tiesiog leistų kitiems eismo dalyviams atskirti vyresnius vairuotojus ir nesukelti bei patiems išvengti streso“, – sako jis.

Draudikai pažymi, kad vyresni žmonės žino ne visas Kelių eismo taisyklių naujoves, nepastebi pasikeitusio eismo reguliavimo įprastuose maršrutuose, jiems jau sunkoka teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Pavojai miestuose

Eismas Lietuvoje, o ypač didmiesčiuose, intensyvėja ir tampa vis sudėtingesnis, todėl rečiau į keliones išsirengiantiems vyresnio amžiaus vairuotojams gali būti sunkiau prisitaikyti prie pokyčių.

Be to, vienas vairavimo (ne)kultūros ypatumų mūsų šalyje yra skubėjimas, tad nuolat skubančius vairuotojus lėtesni eismo dalyviai tiesiog erzina.

„Atkreipkite dėmesį, jei žmogus nepastebi kelio ženklų, pamiršta detales, neatkreipia dėmesio į aiškiai matomus eismo reguliavimo pakeitimus. Abejojant, ar žmogus gali saugiai vairuoti, reiktų pasistengti jį nuo to atkalbėti ir šiuo metu tai vienintelis dalykas, ką galima padaryti. Patys senjorai neretai ryžtasi atsisakyti vairavimo tik po to, kai fiziškai nebepajėgia ar po rimto eismo įvykio, tačiau labai norėtųsi išvengti tokių ribinių situacijų“, – teigia A.Žiukelis.

Dar 2012 m. Leedso (Anglija) universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad vyresni vairuotojai stengiasi važiuoti kelio viduriu, nes jie yra atsargesni, rašo telegraph.co.uk.

Tyrėjai vairavimo simuliatoriumi patikrino vyresnių nei 60 metų ir 18–40 metų amžiaus vairuotojų įgūdžius virtualiame vingiuotame kelyje. Jie nustatė, kad vyresni vairuotojai dažniau važiavo kelio viduriu ir stengėsi nukirsti posūkius, o jaunesni labiau rizikavo.

Mokslininkų teigimu, bėgant metams vairuotojai vis dažniau stengiasi važiuoti kelio viduriu, nes važiuodami arčiau kelkraščio nesijaučia saugūs. Ir nors tokia savybė gali nervinti lenkti norinčius vairuotojus, tai vyresniems vairuotojams padeda išlikti atsargiems, kai jų veiksmai prie vairo sulėtėja ir nebėra tokie tikslūs.

Artritas – pavojingas

Pasak Lauros Šeibokaitės, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentės, sunku būtų paneigti, kad su amžiumi prastėja daugybė mūsų kognityvinių ir motorinių funkcijų.

„Kalbant apie funkcijas, svarbiausias vairavimui, dažniausiai minimas dėmesys ir jo paskirstymas. Vairuodami savo dėmesiu turime apimti daug įvairių objektų. Pavyzdžiui, kelio ženklai yra nejudantys objektai ir dažnai jie patenka į nedėmesingumo zoną, ypač jeigu važinėjame pažįstamais keliais. Senyvo amžiaus žmonių reakcijos laikas yra tikrai lėtesnis, bet sulėtėjusią reakciją jie kompensuoja patirtimi, pavyzdžiui, geriau numato pavojingas situacijas“, – aiškino pašnekovė.

Dar viena funkcija, svarbi vairavimui, yra vadinamoji vizualinė paieška, t. y. kaip sugebama skenuoti stebėjimo lauką ir išskirti jame svarbius objektus. Pavyzdžiui, pakelės medžiai yra nesvarbūs, jie tarsi fonas, o kelio ženklai ar kiti automobiliai yra svarbūs objektai vairuojant. Su amžiumi ši funkcija silpnėja ir tampa lėtesnė.

Tačiau šios funkcijos reikšmė saugiam vairavimui, psichologės manymu, nėra tokia didelė. Su amžiumi silpsta ir motorinės funkcijos. Pavyzdžiui, viena iš jų – galvos pasukimo kampas. Važiuojant reikia dairytis, todėl ši funkcija yra svarbi.

Pasak L.Šeibokaitės, tyrimai rodo, kad artritu sergantys senyvo amžiaus žmonės į eismo įvykius patenka dažniau: jeigu žmogui skauda atliekant tam tikrus judesius, jis stengsis juos atlikti rečiau, lėčiau.

Britų tyrimai rodo, kad dažniausios klaidos, kurias padaro senyvo amžiaus vairuotojai, yra susijusios su posūkiu, kai reikia kirsti priešpriešinę eismo juostą, ir lenkimu.

 

Adomas Grinius