Vis garsiau kalbama apie būtinybę didinti smulkiųjų ir vidutinių ūkių gyvybingumą, auginti ūkiuose sukuriamą pridėtinę vertę, kurti darbo vietas, racionaliau panaudoti gamtinius ir žmogiškuosius išteklius, skatinti tiesioginį pardavimą.

Nėra specialistų

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2017-ųjų liepos mėnesio duomenimis, apie 80 proc. įregistruotų žemės ūkio valdų yra valdos, kurių ūkių dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra iki 8 000 eurų, t. y. smulkieji ūkiai. Daugelyje ES šalių smulkieji ūkiai svarbūs dėl socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių aspektų ir yra didžioji tiesioginių išmokų gavėjų dalis. Tačiau Lietuvoje ūkininkai pasigenda konkrečių darbų, kad tuštėjantys kaimai suklestėtų.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovui Vidui Juodsnukiui klausimas, kaip reikėtų padėti šeimos ūkiams, užduodamas jau ne pirmą kartą. „Pirmiausia reikia, kad mūsų valdžios žmonės ir specialistai suprastų, jog be smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių kaimas neišsilaikys, tai rodo Europos ir Lietuvos patirtis, – sakė jis. – Bandoma kaime viską pritempti prie verslo, tačiau svarbiausia yra žmogiškieji resursai kaime, o ne parduotos produkcijos tonos.“

Pašnekovo teigimu, ES ūkininkai sugeba oriai gyventi ir dirbdami 5 ar 10 hektarų žemės, nes sukurtos tinkamos sąlygos ne tik auginti produkciją, bet ir ją perdirbti bei parduoti. „Pas mus tėra 3 proc. kooperatyvų, o ES vidurkis – 80 proc. Neturime specialistų, kurie nukreiptų žmones tinkama linkme ir paskatintų kooperuotis.Tam reikia ir rinkodaros specialistų, ir psichologų, ir teisininkų, ir ekonomistų“, – argumentavo V.Juodsnukis.

Priežastys

Apie 70 proc. smulkiųjų ir vidutinių ūkių Lietuvoje nėra gavę jokios ES paramos, tik tiesiogines išmokas, kurių didžiąją dalį susirenka stambieji ūkininkai.

Siūlymus, kaip pagerinti padėtį, Šeimos ūkininkų sąjunga pateikė ir žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui. „Lietuvoje rajonuose yra žemės ūkio skyriai, kuriuose dirba po šešis žmones, trečdalis jų, tinkamai apmokyti, galėtų konsultuoti smulkiuosius ūkininkus,padėti parengti paraiškas ir panašiai“, – teigė V.Juodsnukis.

V. Juodsnukis

Parama smulkiajam ir vidutiniam ūkiui yra kaimo išgyvenimo garantija. Šeimos ūkininkų vadovas teigia matantis ir pozityvių dalykų kalbant apie smulkiuosius ūkininkus.

„Startinės pozicijos pasinaudoti ES parama buvo vienodos ir smulkiesiems, ir stambiesiems ūkiams, tačiau nebesigręžiokime į praeitį, žvelkime pirmyn. Šiame etape prioritetas galėtų būti teikiamas dar negavusiems ES paramos“, – susitikime su Lietuvos šeimos ūkininkų ir Lietuvos mokslininkų sąjungų atstovais pabrėžė ministras B.Markauskas.

Susitikimo metu ministras apgailestavo, kad labai trūksta pačių smulkiųjų ūkininkų iniciatyvos, kooperacija kaime vis dar nepopuliari. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad smulkieji ūkininkai taip pat gali pasinaudoti ES skiriama parama bendradarbiavimui, tačiau to daryti neskuba. Kalbėta ir apie pilotinius projektus, kurie kaimo žmonėms parodytų kooperacijos įgyvendinimo naudą realybėje. Teikiant paramą investicijoms į žemės ūkio valdas, numatytas prioritetas smulkiesiems ūkiams, kad kuo daugiau pareiškėjų galėtų pasinaudoti ES parama. Svarstoma ir galimybė peržiūrėti tiesiogines išmokas ir patiems stambiausiems jas sumažinti, kad būtų galima daugiau paremti smulkiuosius.

„Pastebėjau, kad dažnai yra daug tuščių kalbų. Ūkininkai turi patys siūlyti konkrečias idėjas, o ne tik išsakyti problemas. Nepakanka vien norėti, reikia veikti“, – situaciją apibūdino ministras B.Markauskas.

Sulaukė susidomėjimo

Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Agnės Kvedarienės, Kaimo plėtros programos (KPP) priemonės veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“sulaukė didžiulio susidomėjimo. Parama teikiama ypatingą dėmesį skiriant gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės bei mišriesiems ūkiams.

Šiai veiklos sričiai įgyvendinti 2014–2020 m. buvo skirta beveik 12 mln. eurų (naujoms paraiškoms). Per 2015–2016 m.buvo trys paramos paraiškų priėmimo etapai šios veiklos srities paramai gauti. 808 smulkieji ūkininkai yra patvirtinti paramos gavėjais. „Šiai veiklos sričiai skirtos lėšos jau panaudotos, todėl 2017-aisiais paraiškos nerenkamos, – teigė specialistė. – Žemės ūkio ministerija supranta šios priemonės reikalingumą, todėl ieško galimybių toliau remti smulkiuosius ūkius. Paramos pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ gali kreiptis ūkininkai, kurių ūkio dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 tūkst. iki 8 tūkst. eurų. Tokie smulkieji ūkiai Lietuvoje sudaro apie 20 proc. visų žemę deklaravusių ūkių. Jie geba lanksčiau prisitaikyti prie įvairių aplinkos bei rinkos pokyčių, taip pat kuria darbo vietas. Norint paskatinti smulkiuosius ūkininkus modernizuoti savo ūkius ir tapti konkurencingesnius rinkoje, buvo nuspręsta perskirstyti Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 m. lėšas.Priimtas sprendimas veiklos sričiai „Parama smulkiesiems ūkiams“ skirti papildomai15 mln. eurų.“

Specialistės teigimu, ši veiklos sritis viena patraukliausių, nes paramos intensyvumas siekia net 100 proc., o ją gauti galima ne tik žemės ūkio technikai, įrangai įsigyti ar gamybiniams pastatams statyti, bet ir ūkiniams gyvūnams, daugiamečiams augalams, statybinėms medžiagoms nusipirkti. Planuojama, kad paraiškos pagal šią veiklos sritį bus priimamos nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki birželio 29 d.

Nuo 2017 m. pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ pareiškėjams sudaryta galimybė įsigyti naudotus traktorius. Planuojama nuo 2018-ųjų tokią galimybę suteikti ir pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Smulkieji ūkiai gali pretenduoti į paramą ir dar pagal dvi KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis – „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ ir „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.

PAGRINDINĖS PARAMOS SĄLYGOS