Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Snaigių karalienės“ karpiniai – lyg šalčio raštai ant langų

Panašu, kad Kalėdas ir Naujuosius sutiksime be šaltuko ir be sniego. To pasiilgto šventiško baltumo ir trapumo į mūsų namus gali įnešti netirpstančios snaigės – iškarpytos iš popieriaus. Klaipėdoje gyvenanti tautodailininkė Kristina Stasė Mažukaitienė, žinoma karpinių meistrė, snaiges karpanti jau tris dešimtmečius, tikina, kad išmokti šio amato nėra sudėtinga.

Kasmet rengia parodas

Tautodailininkė K.S.Mažukaitienė – ilgametė Klaipėdos Brožynų sveikatos centro slaugytoja, o karpiniai – jos hobis, jau seniai tapęs antrąja profesija. Auksarankė moteris už nuostabaus grožio karpinius, kuriems, atrodytų, tereikia manikiūrinių žirklučių ir balto popieriaus lapo, yra gavusi tautodailės meno kūrėjos statusą. Iš tiesų žirklutės – tik karpymo įrankis, o žavesio ir tobulumo tautodailininkės darbams suteikia įgimtas talentas, meniškumo ir gero skonio pojūtis bei per dešimtmečius išugdytas meistriškumas.

Artėjant didžiosioms metų šventėms jau tapo tradicija rengti kasmetinę kalėdinę K.S.Mažukaitienės karpinių parodą jos darbovietėje – Brožynų sveikatos centre. Pacientai žavisi ne tik kabančiomis palubėje, priklijuotomis ant langų, bet ir dailiai įrėmintomis ir ant sienų kaip paveikslėliai sukabintomis snaigėmis. O visai mažytėmis snaigutėmis gražu papuošti ir eglutę arba jos šaką.

Kristinos karpiniais galima pasigėrėti ir Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtoje Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narių, karpinių meistrių, kūrybos darbų parodoje „Lietuva mano širdy“, skirtoje besibaigiantiems Žemaitijos metams paminėti.

Asmeninio archyvo nuotr.

Dera tradicija ir savitumas

Įstabaus grožio, juvelyriškai subtilūs Kristinos karpiniai – tai jos pačios kurtos daugiafigūrės, sudėtingos kompozicijos, kuriose dera ir tradicija, ir savita meninė raiška. Lengvučių snaigių raštai kuo įvairiausi – čia ir žiemiški kalėdiniai atributai: angeliukai, Kalėdų senelis elnių skraidinamose rogėse, senis besmegenis, varpeliai, žvaigždutės, šerkšno adatos bei vingriausi ornamentai, primenantys šalčio piešinius ant langų. Čia ir Lietuvos laukų paukštukai, žvėreliai: voveraitės, kiškučiai, drugeliai, bitutės, lipdančios korį, augalai: javų varpos, rūtos, tulpės ir kitokios gėlės...

„Kasmet sukuriu snaigių, kuriose įkomponuoju populiaraus kinų horoskopo ženklus – metų simbolius gyvūnus. Pernai karpiau linksmą kiaulaitę, šiemet – pelytę. Kartais šauna netikėta mintis ir „įaudžiu“ snaigėn ką nors neįprasto – kad ir voratinklį su voru arba katiną, snaudžiantį ant pagalvėlės. Esu sukūrusi didžiulį ornamentą su juodomis snaigėmis. Jos atrodo tarsi juodos gulbės“, – karpinių siužetus vardijo K.S.Mažukaitienė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Nebūna vienodų snaigių

Kristina paminėjo, kad pirmąją snaigę 1885 metais sausio 15 dieną per mikroskopą nufotografavo amerikietis Wilsonas Alwynas Bentley‘is. Per savo gyvenimą jis nufotografavo per 5 000 snaigių ir paaiškėjo, kad visos jos yra šešiakampės, tačiau – skirtingos. Sužavėtas jų nepakartojamo grožio jis yra pasakęs: „Žvelgdamas pro mikroskopą aš pamačiau, kad snaigės – tai grožio stebuklai, ledo gėlės, ir būtų neteisinga, jeigu šito grožio niekas nepamatytų ir neįvertintų. Kiekvienas ledo kristalas yra unikalus, nesikartojantis dizaino šedevras, sukurtas pačios gamtos...“

Tad tautodailininkė šį gamtos stebuklą stengiasi perteikti savo sukurtomis skirtingų ornamentų snaigėmis. Kiekviena Kristinos snaigė – šešiakampis apvalus paveikslėlis, tačiau tikras šedevras – neperkrautas nei detalėmis, nei ornamentais. Kiekviena karpinio detalė – preciziška, ekspresyvi, tiksli... Jos snaigės žavi smulkiu raštu, subtilumu, lengvumu, įvairove.

Prieš penkerius metus K.S.Mažukaitienė išleido savo karpinių knygą „Snaigių fantazija. Iškirpkite ir Jūs“, kurią pristatė bibliotekose ir Vilniaus knygų mugėje. Ši knyga jau seniai išpirkta, tautodailininkė rengia dar vieną knygą, nes kalėdiniai karpiniai vėl grįžta į madą – žmonėms atsibodo dirbtiniai spalvoti blizgučiai, plastikiniai žaislai, jie nori namus, įstaigas ir Kalėdų eglutes puošti natūraliomis puošmenomis.

Iš Klaipėdos – po visą pasaulį

Net tris dešimtmečius karpydama snaiges tautodailininkė jau yra sukūrusi tūkstančius jų. Jos tampa ne tik šventinio interjero puošmenomis, bet ir dovanomis, kurios yra pasklidusios ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių. Karpinių meno gerbėjai jos darbus atranda socialiniuose tinkluose. Snaigių komplektus iš Kristinos perka klaipėdiečiai ir į užsienį kaip dovanas siunčia ar veža draugams, giminėms.

„Snaiges, skirtas parduoti, karpau iš storesnio popieriaus. Jos tik atrodo trapios, plonytės, iš tiesų jos gerai laikosi, neplyšta“, – tikina karpinių meistrė.

Kasmet ji snaigių karpymo mokymus veda ne vien vaikams ir suaugusiems Žemaitijos mokyklose, bibliotekose. Karpinių meno moteris moko ir savo anūkus.

Meistrė teigia, kad snaigės grožiui svarbu ne tik pats siužetas, ornamentas, bet ir atlikimas – karpinio kokybė, preciziškumas.

„Stebiuosi tomis karpytojomis, kurios pyksta, kad kiti žmonės kopijuoja jų karpinių raštus. O aš – atvirkščiai: ne pavydžiu, o džiaugiuosi, kad žmonės mokydamiesi karpinių amato mėgdžiodami atkartoja būtent maniškes snaiges, kad bando, mėgina ir dėl to patiria kūrybos džiaugsmą, kad prieš šventes pasipuošia namus... Juk mokantis tenka kopijuoti kitus, o kai tampi kūrėju, tada sugalvoji, atrandi savus raštus, siužetus, tada jau kiti iš tavęs mokosi ir tave kopijuoja“, – teigia moteris.

Snaiges atsinešė gimdama

K.S.Mažukaitienė gimė Naujųjų išvakarėse – gruodžio 31-ąją Šilutėje.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Snaiges atsinešiau gimdama – tėveliai iš gimdymo namų šaltą, speiguotą žiemą mane parsivežė arkliais kinkytose rogėse. O polinkį į menus matyt paveldėjau iš savo tėvelio Stanislovo Mockaus. Jis ir trys jo broliai, mano dėdės, buvo labai nagingi – dievadirbiai. Mes gyvenome labai gražioje vietoje Šilutės rajone, prie Venckų piliakalnio. Nuo vaikystės mėgau piešti, karpyti. Piešimo mokytoja ragino mane stoti į dailę, tačiau pasirinkau medikės profesiją. Baigusi Žemaičių Naumiesčio vidurinę, įstojau į Klaipėdos medicinos mokyklą. Likau gyventi uostamiestyje ir visą gyvenimą dirbau sveikatos centre. Kartą kolegė mane paskatino ligoninės eglutę papuošti karpytomis snaigėmis. Nuo to laiko žirklutėmis tekdavo darbuotis kiekvieną gruodį, kol karpiniai pamažu tapo mano hobiu, mėgiama laisvalaikio praleidimo forma“, – pasakoja tautodailininkė.

Jos snaigės vis gražėjo, tobulėjo, vis daugiau žmonių norėjo jomis puošti namus ir įstaigas prieš Kalėdas, taigi, Kristinai darbo netrūko. Ilgainiui karpiniai moteriai tapo antrąja profesija. 1989 m. K.S.Mažukaitienė buvo priimta į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Klaipėdos Žemaitijos skyrių, surengė daugybę karpinių parodų, tarp jų – du kartus dalyvavo Pasaulio popieriaus karpinių bei respublikinėse parodose ir iki šiol yra vienintelė autorė, eksponuojanti karpytas snaiges.

„Nors snaigės yra „sezoninės“, žmonės jomis labai domisi ir džiaugiasi, vertina. Iš trapios medžiagos galiu padaryti ilgametę snaigę, sutepusi popierių lipalu ir išpurškusi laku“, – sakė tautodailininkė, pasijuokusi, jog jos šeima jau priprato, kad namuose nuolat „sninga“.

Kaip iškarpyti snaigę?

Didesnę snaigę su paveikslėliais ji karpo dvi dienas, o mažyčių per vakarą gali „pasnigti“ ir dešimtį, kol įskausta rankos, pavargsta akys, tačiau siela džiaugiasi, nes karpinių kūrimas yra menas, kuris įkvepia, pakylėja.

Asmeninio archyvo nuotr.

Ilgais prieškalėdiniais vakarais snaigių karpymas gali tapti mėgstamu šeimos užsiėmimu, įtraukti įvairaus amžiaus žmonės – nuo anūkų iki senelių. Tereikia tik balto rašomojo popieriaus lapo ir mažų aštrių žirklučių.

Lapą reikia sulankstyti į šešias dalis. Tada ant lankstinuko pieštuku nusipiešti norimą paveikslėlį ir atsargiai iškirpti. Pradžioje reiktų iškirpti nesudėtingą ornamentą, vėliau bandyti vis sudėtingesnius. Įvairiausių piešinių pavyzdžių galima rasti internete. Iškarpius snaigę, popierių atsargiai išlankstyti ir išlyginti. Kad būtų tvirtesnė, snaigę reiktų supurkšti laku.

 

 

Rekomenduojami video