Visai kaip kine: aiškėja, kad daugiau nei dešimtmetį Kremliuje darbavosi CŽV agentas.

Žinia apie tai, kad JAV žvalgyba per slaptą operaciją iš Rusijos išvežė vieną vertingiausių savo šnipų, dirbusį prezidento Vladimiro Putino administracijoje, vėl priminė šnipų karus Šaltojo karo metais.

Prabilo apie superšnipą

Ši istorija, patraukusi ir Vakarų šalių, ir pačios Rusijos žiniasklaidos dėmesį, prasidėjo nuo pranešimo, kurį neseniai paskelbė JAV kabelinės TV naujienų kanalas CNN: 2017 metais amerikiečių žvalgybininkai surengė slaptą vieno vertingiausių savo agentų Kremliuje evakuacijos operaciją. Tai žurnalistams patvirtino keli neįvardyti prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovai, kurie apie ją buvo informuoti asmeniškai. Vienas iš jų CNN sakė, kad buvo apsispręsta agentą evakuoti dėl jam galimai iškilusios grėsmės. Pasirodo, grėsmę sukėlė… pats prezidentas D.Trumpas. Jau kurį laiką į jį su nepasitikėjimu žvelgusias Amerikos žvalgybos tarnybas ne juokais išgąsdino 2017 m. gegužės mėnesį Baltuosiuose rūmuose įvykęs D.Trumpo susitikimas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir tuometiniu Rusijos ambasadoriumi Vašingtone Sergejumi Kisliaku. Šio susitikimo metu, kaip tapo žinoma, JAV prezidentas su rusais pasidalijo visiškai slapta žvalgybos informacija apie teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ veiklą Sirijoje. Šią informaciją Jungtinių Valstijų žvalgybai buvo perdavęs Izraelis.

Sužinoję, kad D.Trumpas su S.Lavrovu ir S.Kisliaku aptarinėjo itin slaptus žvalgybos duomenis, JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovai sunerimo dėl atsainaus prezidento požiūrio į valstybės paslaptis, tokį jis jau ne kartą buvo pademonstravęs. Tokie veiksmai galėjo baigtis svarbių Amerikos ir jos sąjungininkių žvalgybos šaltinių išaiškinimu. Nors tai, kuo D.Trumpas per minėtą susitikimą pasidalijo su Rusijos diplomatais, nebuvo tiesiogiai susiję su Kremliuje dirbančiu CŽV agentu, šis incidentas esą paskatino žvalgybos tarnybos vadovybę skubiai imtis didžiausių atsargumo priemonių. Kas, jei prezidentas D.Trumpas per kitą susitikimą su Rusijos atstovais ims ir leptels, jog turi rimtą informacijos šaltinį pačiame Kremliuje, tik negali pasakyti pavardės, nes tai didelė paslaptis? Rusiškas posakis, kad plepys – šnipui radinys, šiuo atveju puikiai tinka.

Centrinė žvalgybos valdyba, kuriai prieš dvejus metus vadovavo dabartinis JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo, nusprendė nerizikuoti ir atšaukti savo „superagentą“ iš Maskvos. Pasak specialistų, paprastai tokios evakavimo operacijos laikomos išskirtine priemone, kurios pasitelkiamos tik tada, kai agentui gresia tiesioginis pavojus. Ar būtent tokia situacija buvo susiklosčiusi ir šiuo atveju, CNN šaltiniai neatskleidė.

Prabilo apie pasekmes

Istorija apie tai, kad CŽV iš Rusijos sėkmingai išvežė savo agentą, kuris esą vogė paslaptis tiesiai nuo V.Putino darbo stalo, sukėlė tikrą audrą. Viena vertus, Vakarų žiniasklaidoje buvo gyvai svarstoma, ar tai gali būti tiesa: rusų kontržvalgyba seniai garsėja savo darbo efektyvumu, ir prielaida, kad daugelį metų aukščiausiuose Rusijos valdžios sluoksniuose galėjo laisvai veikti CŽV agentas, atrodė gana abejotina. Tuo labiau, kad pranešimus apie 2017 m. galimai įvykusią JAV agento eksfiltraciją atsisakė komentuoti Valstybės departamento atstovai, o Baltųjų rūmų atstovė spaudai Stephanie Grisham pareiškė, kad CNN pranešimas ne tik neteisingas, bet ir esą gali kelti pavojų žmonių gyvybei. Kita vertus, netrukus puse lūpų prabilo ir buvę ar net šiuo metu dirbantys JAV žvalgybos pareigūnai, patvirtinę žurnalistams, kad informacijos šaltiniui Kremliuje, apie kurį šiomis dienomis plačiai kalbama, neįmanoma rasti adekvačios pamainos, nes jis esą padėdavo suprasti, kokiais motyvais remiasi V.Putinas priiminėdamas vienokius ar kitokius sprendimus.

CNN skelbia, kad po savojo superšnipo evakavimo iš Rusijos operacijos Jungtinės Valstijos neteko vienos svarbiausių informacijos apie tai, kaip veikia Kremliaus vidinis mechanizmas ir Rusijos vadovo planus bei nuostatas Vakarų atžvilgiu, šaltinių. „Pasekmės bus rimtos, nes itin sunku parengti panašaus lygio šaltinius tokiose vietose, į kurias labai keblu patekti ir kuriose sudėtinga dirbti, nes kontrolė ir saugumo reikalavimai Rusijoje ypač griežti“, – CNN žurnalistams sakė aukštas pareigas vienoje JAV žvalgybos tarnyboje ėjęs neįvardintas karininkas.

Pradingo be pėdsakų

Tol, kol Vakarų žiniasklaida, remdamasi negausių ir santūrių informatorių, galimai šį tą žinančių apie amerikiečių superšnipo Kremliuje evakuaciją, svarstė apie galimas šios istorijos ištakas, siužeto vingius ir finalą, kitapus Atlanto žurnalistai arba – tai labiau tikėtina – specialiųjų tarnybų pareigūnai pasistengė perimti iniciatyvą. Tepraėjus dienai po CNN pranešimo apie Amerikos superagentą viename rusiškame socialinio tinklo „Telegram“ kanale pasirodė anoniminis pranešimas, kad šis žmogus gali būti Rusijos prezidento administracijos darbuotojas Olegas Smolenkovas, kuris 2017 m. su šeima išvyko atostogų į Juodkalniją ir pradingo be pėdsakų. Tų pačių metų rugsėjį Rusijoje dėl įtariamo Smolenkovų šeimos nužudymo buvo iškelta baudžiamoji byla. Jos tyrimas buvo kelis kartus sustabdytas ir vėl tęsiamas, kol galiausiai Rusijos federalinė saugumo tarnyba priėjo išvadą, jog O.Smolenkovas su šeima persikėlė gyventi į kitą šalį. Nuo to laiko apie jį viešumoje nieko nebuvo girdėti.

Buvo žinoma, kad jis anksčiau kurį laiką dirbo Rusijos ambasados Vašingtone trečiuoju sekretoriumi, daugiausia tvarkė ūkinius reikalus. Turint mintyje, kad didelė dalis užsienyje dirbančių Rusijos diplomatų iš tikrųjų yra žvalgybos pareigūnai, veikiantys po diplomatine priedanga, negalima atmesti galimybės, kad O.Smolenkovas irgi galėjo būti susijęs su specialiosiomis tarnybomis. Tuo metu Rusijos ambasadoriumi JAV dirbo dabartinis Rusijos prezidento patarėjas tarptautiniais klausimais Jurijus Ušakovas. Rusijos žiniasklaidos šaltinių teigimu, O.Smolenkovas tęsė darbą kartu su J.Ušakovu ir grįžęs iš JAV į Maskvą. Manoma, kad buvęs ambasadorius jam padėjo gauti darbą Rusijos vyriausybės aparate. 2010 m. tuometinio prezidento Dmitrijaus Medvedevo įsaku vyriausybės aparato departamento referentui O.Smolenkovui buvo suteiktas 3 klasės tikrojo valstybės patarėjo rangas, atitinkantis generolo majoro laipsnį Rusijos kariuomenėje. Skelbiama, kad O.Smolenkovas iki pat savo pabėgimo iš Rusijos 2017 m. dirbo Rusijos prezidento administracijos Užsienio politikos valdyboje ir buvo artimas prezidento patarėjo J.Ušakovo bendradarbis.

Įdomioji šnipologija

Taigi, jei iš tikrųjų O.Smolenkovas buvo užverbuotas amerikiečių tuo laikotarpiu, kai dirbo Rusijos diplomatu Vašingtone, jį tam tikra prasme būtų galima pagrįstai vadinti šnipu, kuris galėjo vogti paslaptis iš aukščiausių Kremliaus kabinetų, mano apžvalgininkai. Tiesa, tos paslaptys turbūt buvo specifinės, iš esmės susijusios su Rusijos valdžios sprendimų užsienio politikos srityje priėmimo mechanizmu ir asmeniniu V.Putino požiūriu į vienas ar kitas užsienio politikos problemas. Būdamas prezidento patarėjo užsienio politikos klausimais padėjėju, O.Smolenkovas buvo gerai informuotas apie šioje srityje priimamus sprendimus ir jų motyvus. Pavyzdžiui, Vakarų analitikai mano, jog būtent šio žmogaus perduota informacija galutinai įtikino JAV žvalgybos tarnybas, kad V.Putinas asmeniškai nurodė savo šalies specialiosioms tarnyboms įsikišti į 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampaniją siekiant padėti D.Trumpui laimėti prieš Hillary Clinton. Tokia informacija išties labai svarbi bandant suvokti tikrąjį slaptos Rusijos ardomosios veiklos prieš JAV ir kitas Vakarų šalis mastą, taktiką ir priemones.

Tačiau ši Šaltojo karo laikų šnipų karus su dramatiškomis už Geležinės uždangos „sudegusių“ agentų gelbėjimo operacijomis primenanti istorija yra labai keista, todėl ir visiškai kitokia. Rusijos žiniasklaida atskleidė, kad į JAV gyventi persikėlęs O.Smolenkovas net nepasikeitė pavardės, tarsi norėtų padėti palengvinti Rusijos žvalgybai įvykdyti tradicinį nuosprendį išdavikui – mirtina radioaktyvia medžiaga, kaip Aleksandro Litvinenkos atveju, ar nervus paralyžiuojančia emulsija, kokia buvo panaudota Solsberyje prieš Sergejų Skripalį. Negailestingas V.Putino požiūris į savo slaptųjų tarnybų karininkus, perbėgusius į Vakarus ir atskleidusius tamsias jo aplinkos ir valdžios paslaptis, visiems puikiai žinomas. Tad kodėl CŽV nepasivargino pakeisti nei O.Smolenkovo išvaizdos, nei tikrosios pavardės, nei įslaptinti jo gyvenamosios vietos? Pasirėmusi atvirų JAV nekilnojamojo turto duomenų bazėmis, Rusijos spauda paskelbė, kad praėjusią vasarą sutuoktinių Olego ir Antoninos Smolenkovų vardu Stafordo mieste Virdžinijos valstijoje buvo įregistruota nuosavybė – 1,2 ha dydžio žemės sklypas ir jame stovintis 760 kv. m ploto namas, įsigytas už maždaug 925 000 JAV dolerių. Visi, kas nori, gali internete pamatyti jo nuotraukas, sužinoti adresą. Ką galėtų reikšti toks atvirumas – ar kad CŽV superšnipas visiškai nebijo Rusijos žvalgybos keršto, ar kad CŽV tyčia jį paliko likimo valiai? Jei taip, kodėl Kremlius dvejus metus nieko nedarė, kad nutildytų perbėgėlį, išdavusį Vašingtonui Putino paslaptis? Tai klausimai, į kuriuos sunku rasti atsakymą. Gali būti, kad paieškas reikėtų pradėti nuo kito galo – pavyzdžiui, nuo keisto D.Trumpo lipšnumo bendraujant su V.Putinu. Gal būtent nuo Amerikos superšnipo ir prasidėjo ši vyriška draugystė?