Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Stuburo degeneraciją galime sulėtinti

„Taip įsiskaudo nugara, kad nebegaliu pasėdėti“, –dažnai skundžiasi sėdimą darbą dirbantis žmogus. Nugaros skausmą patiria ir tie, kurių laikysenanetaisyklinga, kurie kilnoja sunkius daiktus, o kartais skausmas užklumpa net nežinia dėl ko. Apie neišvengiamą stuburo senėjimą ir su tuo susijusias ligas pakalbėjome su gydytoju neurochirurgu dr. Kęstučius Jacikevičiumi.

Kintanti struktūra

„Stuburas – žmogaus kūno centrinė ašis, didžiulė judri ir nuolat apkrauta struktūra. Jame atsispindi visas mūsų gyvenimo būdas, ir jis nuolat kinta, nuo vaikystės iki mirties. Jei jo nesaugosime, jei nemankštinsime, nesilaikysime sveiko gyvenimo būdo, jis greičiau pradės reaguoti ir kisti, prasidės sunkios degeneracinės ligos“, –įspėja Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas neurochirurgas dr. Kęstutis Jacikevičius.

Gydytojas neurochirurgas sako, kad dažniausiai, neskaitant traumų, medikų priežiūroje atsiduria sergantieji degeneracinėmis stuburo ligomis: tarpslankstelinio disko išvaržomis ir stuburo kanalo stenoze (susiaurėjimu). Progresuodamos šios ligos sukelia neurologinius sutrikimus ir nepasiduoda konservatyviam gydymui.

Dauguma stuburo degeneracinių ligų, anot gydytojo, nedidina mirštamumo, tačiau labai riboja kasdienį gyvenimą. Pacientą kankina skausmas, sutrinka jo gyvybiškai svarbios funkcijos, jam sunku judėti.

Tarpslankstelinio disko išvarža

„Senstant natūraliai vyksta degeneraciniai stuburo pokyčiai. Kai kuriems žmonėms – ar dėl netaisyklingos laikysenos, ar netinkamo gyvenimo būdo, ar dėl genetinių faktorių – kuri nors stuburo vieta būna labiau pažeista. Dažniausiai vystosi padidėjęs stuburo slankstelių paslankumas vienas kito atžvilgu, ir stuburas bando tai įvairiais būdais kompensuoti. Kompensuodamas jis formuoja ataugas, vadinamuosius osteofitus, kurie stuburo slankstelius lyg ir stabilizuoja. Tačiau esant kokiems nors įgimtiems faktoriams, labai dideliam fiziniam krūviui ar kitoms priežastims, kai kuri dalis būna labiau apkraunama ir vystosi sutrikimas. Vyksta pokyčiai tarpslanksteliniame diske, jis išeina iš savo ribų, ir formuojasi tarpslankstelinė disko išvarža“, – pasakoja neurochirurgas.

Kas yra disko išvarža? „Sąvoka kilusi iš žodžio „išsiveržti“. Tai reiškia, kad tarpslankstelinis diskas išsiveržia iš savo ribų. Jei išsiveržimas dirgina ar spaudžia nervines struktūras, šakneles ar pačias stuburo smegenis, tai išvarža sukelia radikulopatiją (šaknelės spaudimo sukeliamus skausmus ir sutrikimus), mielopatiją (sutrikimus, nulemtus stuburo smegenų veiklos sutrikimo). Tiems ligoniams pasireiškia dideli skausmai, ypač galūnėse, bei judesių sutrikimas“, – atsako dr. K.Jacikevičius.

Tam tikrais atvejais, sako jis, tokie ligoniai, jei nepasiduoda konservatyviam gydymui, yra operuojami.

K.Jacikevičius

Stuburo stenozė

O kaip išsivysto kita degeneracinė liga – stuburo stenozė?

„Šios problemos vystosi todėl, kad dėl padidėjusio slankstelių paslankumo jų sąnariukai per daug apkraunami ir stuburas stengiasi juos visais būdais stabilizuoti. Dėl to aplink sąnariukus formuojasi ataugėlės, vadinamieji osteofitai. Ir kai labai išveša, jie patys ima spausti greta esančias nervines struktūras. Dėl to vystosi stuburo kanalo susiaurėjimas, vadinamoji stenozė“, –paaiškina neurochirurgas dr. K.Jacikevičius.

Susidarius stuburo stenozei žmogui sutrinka judesiai – skausmas ir kojų silpnumas trukdo vaikščioti, sunku lipti laiptais. Jei ši degeneracinė liga riboja paciento kasdienį gyvenimą, atliekama chirurginė operacija – stuburo kanalo išplatinimas. Po operacijos pacientų būklė labai pagerėja, anot gydytojo, ji skiriasi kaip diena ir naktis.

Svarbu neapkrauti

Stuburo degeneraciniai pokyčiai, tikina gydytojas neurochirurgas, yra natūralūs amžiniai pokyčiai, tačiau juos galima sulėtinti, laikantis tam tikrų taisyklių.

„Pirmiausia būtina neapkrauti savo stuburo. Reikia vengti netaisyklingų judesių arba tų judesių, kurie provokuoja skausmą. Ypač pavojingas sunkių daiktų kėlimas įstrižai sulenkta nugara, sukimasis per juosmenį su svoriu. Laikysena turi būti tiesi – ausys, pečiai ir klubai turi būti viename lygyje tiek sėdint, tiek stovint. Būtina kasdien mankštintis, stiprinti nugaros, pilvo preso raumenis, atlikti tempimo pratimus; labai svarbu yra nerūkyti, nes rūkymas spartina sąnarinių kremzlių dėvėjimąsi“, – pataria medicinos mokslų daktarasK.Jacikevičius.

Jis pats savo stuburo sveikata rūpinasi atlikdamas rytines mankštas, tempimo pratimus, stengiasikuo dažniau nueiti į baseiną paplaukioti.

Kaip saugoti stuburą

Specialistai pataria kiekvieną dieną pradėti nuo mankštos, skirtos stuburui. 20–30 minučių kasdien skirkime specialiai mankštai, lankstumo ir tempimo pratimams. Tai ne tik suteiks žvalumo, bet ir palaikys stuburo lankstumą, raumenų jėgą bei ištvermę.

Jei dirbate sėdimą darbą, rekomenduojama kas 1–2 valandas daryti pertraukėles –atsistoti ir šiek tiek pajudėti. Kai tik yra galimybė atsistoti, taip ir padarykime. Kuo dažniau pasitempkime, pasirąžykime, pakeiskime kūno padėtį. Kartais būtina atkreipti dėmesį į savo laikyseną darbo vietoje ir ją sąmoningai koreguoti.

Darbe sėdėkite patogiai ir taisyklingai. Jeigu darbo vieta –prie kompiuterio, tai stalas ir kėdė turėtų būti sureguliuoti taip, kad laikysena būtų taisyklinga: galva, kaklas ir nugaros viršutinė dalis turėtų būti beveik vienoje plokštumoje.

Specialistai pataria kompiuterį, kuriuo dirbate, pastatyti taip, kad jo ekranas būtų tiesiai prieš žmogų jo akių lygyje arba kiek žemiau akių linijos, kad susidarytų maždaug 10–20 laipsnių kampas, o pats ekranas stovėtų maždaug ištiestos rankos atstumu. Taip stuburas išlaikomas beveik neutralioje padėtyje.

Pageidautina, kad kėdės atramų paviršių kampai ir aukštis būtų reguliuojami, nes klaviatūra turėtų būti alkūnių lygyje, o rankos laisvai nusvirusios žemyn. Svarbu patogi atrama nugaros juosmens daliai. Kėdės atlošas turėtų turėti bent nedidelius išlinkimus, atitinkančius žmogaus stuburo fiziologinius linkius.

Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai, o keliai su ja sudarytų 90–110 laipsnių kampą. Kėdės sėdynė turėtų būti palinkusi į priekį 5–10 laipsnių kampu.

Per pietų pertrauką rekomenduojama pasivaikščioti. Net trumpas pasivaikščiojimas aplink namą ar įstaigą gali padėti atpalaiduoti dėl stãtinės ar nepatogios padėties arba didelio emocinio bei protinio krūvio įsitempusius raumenis.

Patarimai laisvalaikiui

Šventes su bendradarbiais, šeima ar draugais patariama švęsti aktyviai judant, o ne sėdint prie gausiomis vaišėmis nukrauto stalo: parke, sode, prie ežero ar jūros, žygyje, stadione, šokių salėje, atrakcionų parke, boulinge ir t. t. Dažniau pasiūlykite bendradarbiams ar draugams pasyvią veiklą pakeisti fiziškai aktyviomis ir linksmomis, kur kas naudingesnėmis sveikatai.

Kasdien nueikite bent 2–3 km pėsčiomis. Teorinė suaugusiojo norma yra nuo 8 iki 10 tūkst. žingsnių per dieną, tačiau šią normą nelengva įgyvendinti.

Jeigu yra galimybė (dviratis, dviračių takelis, vieta saugoti dviratį darbe ir kt.), į darbą ir iš jo ar kitur važiuokite dviračiu.

Visus namų ruošos ar ūkio darbus atlikite patys, padėkite kitiems šeimos nariams bei kaimynams. Skalbimas, lyginimas, kilimų bei grindų siurbimas, sniego kasimas, automobilio plovimas, langų bei veidrodžių valymas, valgio gaminimas, remonto ar kraustymosi darbai, gėlių priežiūra ir kt. yra naudingos fizinės veiklos.

Naudokite žingsniamačius, išmaniąsias apyrankes ar kitas elektronines priemones, kad galėtumėte kontroliuoti savo per dieną nueitųžingsnių skaičių ir vidutinį fizinį aktyvumą.

Patariama rodyti gerą pavyzdį vaikams, laisvalaikį su šeima ar draugais leidžiant aktyviai. Moksliniai tyrimai rodo, jog vaikai, matantys, kad fizinis aktyvumas yra svarbus mamai ir tėčiui, seka jų pavyzdžiu. Jei vaikai reguliariai nelanko treniruočių ar būrelių, būtina jiems suteikti kitų nuolatinių fiziškai aktyvių veiklų. Tinka bet kokia aktyvi veikla – šokiai, žaidimai, vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, plaukiojimas ir kita. Svarbiausia, kad vaikai judėtų. Ir būtinai judėkime patys.

 

Genovaitė Privedienė

 

Rekomenduojami video