Stumbras visais laikais buvo vienas didžiausių medžiotojo laimikių.

 Pernai susidūrimų su gyvūnais skaičius išaugo 56 proc. – užfiksuotas 41 toks įvykis, kurių metu žuvo 3 žmonės ir 53 buvo sužeisti. O vairuotojams, panašu, nuo šiol vis dažniau teks susidurti su nauju reiškiniu keliuose – stumbrų bandomis.

Populiacijos auga

Spalio pradžioje Valstybinės miškų urėdijos atstovai įspėjo, kad Kėdainių rajone, šalia magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, ruože nuo 49 iki 53 km, tarp Stebulių ir Katkų, ganosi stumbrų banda. Gyvūnai kartkartėmis pavojingai priartėja prie kelio ir vėl nubėga nuo jo.

„Vairuotojus, važiuojančius šia kelio atkarpa, prašome būti budrius ir dėmesingus, ypač nakties periodu, kai matomumas yra sumažėjęs,“ – pranešė Eismo informacijos centras.

Aplinkosaugos specialistai skaičiuoja, kad pastaraisiais metais bendra stambių kanopinių gyvūnų populiacija šalyje išaugo apie 20 procentų, o gyvūnų ganyklų plotas išsiplėtė. Šiuo metu laisvėje Kėdainių rajone gyvena apie 160, Panevėžio rajone – iki 60 stumbrų.

Stumbrynuose gyvena apie 30 šių žvėrių. Reintrodukuoti stumbrai Lietuvoje pradėti 1969 rugpjūtį. Tuomet iš Prioksko stumbryno Pamaskvėje apie 10 stumbrų buvo perkelti į dabartinį Pašilių stumbryną (tuometinį Naujamiesčio valstybinį medžioklės ūkį) Panevėžio rajone.

Žvėrių sparčiai daugėja

Bendrai, kanopinių gyvūnų kiekis Lietuvos miškuose sparčiai didėja. 2015-aisiais stirnų buvo suskaičiuota 8 200, o 2016-aisiais – 10 472. Pastaraisiais metais po 1,5–2 tūkst. kasmet daugėjo briedžių (iki 14 tūkst.), beveik po 3 tūkst. tauriųjų elnių (iki 36 tūkst.), po 500–600 danielių (iki 3,5 tūkst.).

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, transporto priemonių susidūrimo su laukiniais gyvūnais skaičius pastaraisiais metais sparčiai auga: 2014 m. policija gavo 2 166 pranešimus apie tokius incidentus, 2015 m. – 2 616, 2016 m. – 3 185. Šią tendenciją patvirtina draudimo kompanijų duomenys. Nors jie skirtingi, tendencija akivaizdi – pastaraisiais metais kasmet 15–22 proc. daugėja automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais.

Į raudonąją ir Lietuvos, ir tarptautinę knygą įrašytiems stumbrams 2016-ieji buvo ypač gausūs. Jų populiacija Lietuvoje augo sparčiausiai per kelis dešimtmečius – laisvėje atsivesta net 40 jauniklių. Atrodo, turėtume džiaugtis, kad pavyksta atkurti savo pačių kadaise išnaikintą gyvūnų rūšį. Ir vis dėlto, kodėl džiugesį keičia klausimas – kaip spręsti stumbrų problemą?

Stumbras visais laikais buvo vienas didžiausių medžiotojo laimikių. Ir, aišku, ne tik Lietuvoje. Būtent todėl šio gyvūno populiacija Europoje ėmė nykti jau nuo VIII a., o tarpukariu laisvėje nebuvo likusio nė vieno stumbro. Grynakraujų šios rūšies atstovų tada galėjai rasti tik kai kuriuose Europos zoologijos soduose, taigi nuo 1929 m. Belovežo girioje pradėta dėti pastangas atkurti stumbrų populiaciją. Lietuvos miškuose šių gyvūnų nebuvo aptinkama apie 200 metų, o pirmieji du stumbrai veisimui iš Pamaskvės į Panevėžį parsivežti 1969 m.

Pastarieji buvo laikyti nelaisvėje, kol vieną dieną stambūs gyvūnai išgriovė nusidėvėjusius aptvarus ir išsiveržė į mišką. Prabėgus porai dešimtmečių suprasta, kad buvo padaryta didelė klaida. Ne, ne bandant iš naujo atkurti stumbrų populiaciją, o perkėlus juos būtent į Panevėžį. Tai atsisuko ir prieš pačius stumbrus, ir prieš vietinius ūkininkus.

Spalis – pavojingas

Automobilių susidūrimų skaičius su gyvūnais keliuose spalio mėnesį išauga 50–70 procentų. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys rodo, kad iš visų laukinių gyvūnų dažniausiai prieš automobilius pavojingai iššoka stirnos – šie žvėrys sukelia daugiau negu pusę visų tokio pobūdžio incidentų keliuose. Draudimo bendrovė skaičiuoja, kad vidutinė susidūrimo su gyvūnu žala šiemet siekia beveik 1 500 eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis sako, kad susidūrimai su gyvūnais yra labai pavojingi ir gali smarkiai apgadinti automobilį.

„Rudenį ima anksčiau temti, o žvėrys aktyviai migruoja ieškodami maisto. Kasmet fiksuojame tendenciją, kad spalio mėnesį susidūrimų su gyvūnais keliuose pagausėja – užregistruojama pusantro karto daugiau žalų negu rugsėjį“, – teigia A.Juodeikis.

Spalį užregistruojamų incidentų nuostoliai sudaro 10 proc. per metus išmokamų žalų sumos. Per devynis šių metų mėnesius „Lietuvos draudimas“ savo klientams dėl susidūrimų su gyvūnais keliuose jau atlygino daugiau negu 1,6 mln. eurų žalų.

Vairuotojai dažniausiai kreipiasi į draudimo bendrovę, kai kelyje susiduria su lapėmis, šernais, kiškiais, elniais, briedžiais, o daugiausia pranešimų gaunama po avarijų, kai į kelią išbėga stirnos. „Lietuvos draudimas“ šiemet užfiksavo daugiau negu 540 atvejų, kai automobilis kliudė stirną.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad stirnų populiacija Lietuvoje siekia apie 150 tūkstančių, šernų – 19 tūkstančių, o briedžių – 15 tūkstančių. Todėl stirnos yra vienos dažniausiai Lietuvoje sutinkamų laukinių gyvūnų.

„Stirnos ieško maisto ir ganosi jaunuolynuose, pievose, laukuose, atviruose plotuose netoli kelio. Judrūs gyvūnai mėgsta klaidžioti, ne taip stipriai vengia transporto triukšmo, o įlindę į pakelės krūmus tampa sunkiai pastebimi – gali bet kada išbėgti į kelią“, – aiškina S.Paltanavičius.

Gamtininko teigimu, spalį netoli kelių ima klaidžioti stirnų jaunikliai – paaugę, bet dar nepatyrę, mažiau atsargūs žvėrys. Be to, stirnos, taurieji elniai ir šernai maitinasi bandomis, todėl ir keliuose gali pasirodyti ne po vieną.

Anot žalų eksperto A.Juodeikio, į žvėrį atsitrenkęs automobilis gali būti nepataisomai sudaužytas. Susidūrimai su žvėrimis keliuose rudenį dažniausiai įvyksta vakare, kai temsta, arba anksti ryte.

Ryte – daugiau dėmesio

Spalio mėnesį didžiausia tikimybė kelyje išvysti žvėrį yra maždaug septintą valandą ryto, kai saulė dar nebūna patekėjusi.

„Rudenį dėl tamsos ir prasto oro suprastėja matomumas, dėl šlapios dangos pailgėja stabdymo kelias. Eismo sąlygos tampa sudėtingos.

Todėl svarbiausi patarimai – sumažinti greitį, pasirūpinti kokybiškais valytuvais ir padangomis. Taip pat visada bus saugiau, jeigu suplanuosite kelionės laiką, vairuosite pailsėję“, – pataria „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius A.Juodeikis.

„Atkreipkite dėmesį į ženklus, įspėjančius apie žvėris kelyje. Pavojingame ruože ir miškingoje vietovėje turite sumažinti greitį, važiuoti lėtai, kad spėtumėte sureaguoti ir priimti saugiausią sprendimą.

Net tolokai kelyje pastebėtas gyvūnas gali būti nenuspėjamas, pavojingas.

Šalia kelio stovintys kanopiniai gyvūnai linkę elgtis nepaaiškinamai – net ir turėdami galimybę bėgti miško link jie vis tiek, lyg tyčia, pasiduoda į kitą pusę ir prabėga pro automobilio priekį.

Pamačius žvėrį kelyje automobilį stabdyti reikia palaipsniui, o ne stipriai ir staigiai. Taip pat venkite naudoti garso signalą, nes tai gali išgąsdinti gyvūną ir dar labiau komplikuoti situaciją“, – įspėja gamtininkas S.Paltanavičius.

Draudikų duomenys rodo, kad žalų vairuotojai patiria ne vien dėl laukinių keturkojų – dalį incidentų lemia susidūrimai su naminiais gyvūnais, o vidutinė susidūrimo su paukščiais žala siekia beveik 440 eurų.

A.Juodeikis pastebi, kad vairuotojai ne visada registruoja susidūrimus su šunimis, katėmis, kitais smulkesniais gyvūnais, nors būtent dėl naminių gyvūnų kyla maždaug dešimtadalis incidentų. Vidutinė susidūrimo su šunimi žala viršija 950 eurų, o su kate – 400 eurų.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į avarijas, kurios kyla dėl į kelią įžengusių karvių ir arklių – kasmet fiksuojamų nelaimių žalos siekia nuo 100 iki beveik 14 tūkst. eurų. Iš viso kasmet vidutiniškai klientams dėl susidūrus su gyvūnais patirtų žalų išmokama apie 2 milijonus eurų.

 

Adomas Grinius