LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Ilgai užsitęsęs ir itin šiltas ruduo daugelį vairuotojų paskatino neskubėti keisti vasarinių padangų žieminėmis, todėl šiemet gana daug žmonių vis dar važinėja automobiliais su vasarinėmis padangomis. Kas nutiktų sukėlus eismo įvykį vairuojant automobilį su vasarinėmis padangomis po lapkričio 10-osios, jeigu kelio danga būtų neslidi ir oro temperatūra teigiama? Ar draudikai tokiu atveju kompensuotų civilinės atsakomybės draudimu drausto automobilio padarytą žalą?
Geriau nerizikuoti
„Jeigu vairuotojas eksploatuoja transporto priemonę su vasarinėmis padangomis po lapkričio 10 d., ji laikoma techniškai netvarkinga. Tokią transporto priemonę draudžiama eksploatuoti. Įvykus eismo įvykiui, pirmiausia būtų atsižvelgiama į jo priežastis. Jei avarija įvyktų dėl netinkamų padangų, toks įvykis būtų pripažintas nedraudžiamu ir žalą kaltininkas privalėtų atlyginti pats“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.
Tokios pat nuomonės yra ir ERGO draudimo bendrovės Transporto žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas. Jis sako, kad nustačius, jog eismo įvykiui įtakos turėjo netinkamų padangų naudojimas, kaltininkui gali būti nemokama draudimo išmoka. Net ir tokiu atveju, jei jis yra apsidraudęs KASKO draudimu.
Tuo atveju, kai avarijos kaltininkas, važinėjantis automobiliu su netinkamomis padangomis, savo transporto priemonę yra apdraudęs tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusiai pusei nuostoliai atlyginami, tačiau vėliau regreso tvarka jie gali būti išieškomi iš įvykį sukėlusio asmens.
Svarbu nepamiršti, kad eismo įvykio priežastimi gali būti įvardintos ne tik netinkamos (vasarinės) padangos, bet ir pernelyg mažas žieminių padangų protektoriaus gylis.
Priklauso nuo situacijos
Draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad draudikai visada privalo atsižvelgti į konkretaus eismo įvykio sąlygas: „Pavyzdžiui, jeigu susidūrimas įvyko prekybos centro aikštelėje, kai švietė saulė ir buvo sausa, akivaizdu, kad šiuo atveju padangos neturėjo jokios įtakos eismo įvykiui ir tai neturėtų tapti kliūtimi išmokėti draudimo išmoką“.
Pašnekovo teigimu, tikrai neverta rizikuoti ir pasikliauti sėkme lapkričio mėnesį vis dar važinėjant automobiliu su netinkamomis padangomis. „Žiema anksčiau ar vėliau tikrai ateis. Tikrai nebus taip, kad nepasnigs ir nepašals – lapkričio ar gruodžio mėnesiais tai gali nutikti bet kurią akimirką. Tikrai neverta laukti tos akimirkos ir nerimauti eilėje prie autoserviso iškritus pirmajam sniegui“, – samprotavo jis.
Įprastos ir dažniausios šio avaringo laikotarpio eismo įvykių pasekmės – sudaužyti priekiniai žibintai, pramuštas automobilio radiatorius, sugadintas priekinis buferis. Jų metu dažniausiai patiriami palyginti nedideli nuostoliai, siekiantys 500 – 1 500 eurų.
Svarbu nepamiršti, kad įvykio priežastimi gali būti įvardintos ne tik netinkamos (vasarinės) padangos, bet ir pernelyg mažas žieminių padangų protektoriaus gylis. Tokiu atveju pagal KASKO draudimo sąlygas įvykis taip pat bus pripažintas nedraudiminiu.
Pirmasis šokas – sniegas
Visiškai kita situacija, jeigu eismo įvykis nutiks sningant, pavyzdžiui, lapkričio 15 dieną, o jį sukėlęs automobilis bus su vasaros sezonui skirtomis padangomis arba jo žieminių padangų protektoriaus gylis bus mažesnis nei 3 milimetrai, tada draudimo išmoką nuketėjusiajam turės mokėti pats vairuotojas. Taip yra todėl, kad pagal įstatymą draudimo bendrovės gali taikyti regresą, kai eismo įvykio priežastis yra eksploatacijai netinkamos arba draudžiamos padangos.
Taigi, jei avarijos kaltininkas turės privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, tačiau jo automobilis bus su netinkamomis padangomis, nukentėjusiam eismo įvykyje žmogui žala bus kompensuota. Vėliau draudimo bendrovė tą pačią sumą regreso tvarka atgaus iš kaltininko.
Ar dažnai vairuotojai patenka į eismo įvykius dėl nepakeistų padangų?
„Mūsų statistika rodo, kad, staigiai pasikeitus eismo sąlygoms, avarijų skaičius išauga net 70–80 procentų. Pačiu didžiausiu išbandymu vairuotojams tampa pirmasis plikledis arba sniegas, po kurio iš esmės pasikeičia vairavimas. Vėliau vairuotojai prisitaiko prie prastesnių eismo sąlygų ir važiuoja atsargiau“, – tvirtina A.Juodeikis.
Apskritai, anot „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius, pereinamasis laikotarpis iš rudens į žiemą yra klastingas, nes oro ir vairavimo sąlygos gali staiga pablogėti, o vairuotojams prisitaikyti prie tokių sąlygų reikia daugiau laiko.
Žinoma, kad eismo įvykį gali nulemti netinkamos padangos: vasarinių padangų guma paprastai yra efektyvi tik esant aukštesnei nei 7 laipsnių temperatūrai, o esant žemesnei – daug saugiau važinėti automobiliu su žieminėmis padangomis.
Ilgametė „Lietuvos draudimo“ statistika pagrindžia šį teiginį: lapkritį fiksuojamas mažesnis avaringumas ir tai siejama su tuo, kad vairuotojai vasarines padangas pakeičia žieminėmis, kurios yra efektyvesnės ir saugesnės.
Laukia „tikros“ žiemos
Dalis vairuotojų dar laukia „tikros“ žiemos, tad rizikuoja ir šaltuoju sezonu toliau važinėja automobiliais su vasarinėmis padangomis. Saugaus eismo specialistai, prasidėjus lapkričiui, pataria keisti savo vairavimo įpročius. Net jei ir nėra sniego, gali kilti kitų nenumatytų situacijų, pavyzdžiui, plikledis ryte.
Svarbu nepamiršti, kad, net ir pasikeitus padangas, esant slidžiai kelio dangai reikia važiuoti mažesniu greičiu, laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio bei atsargiau, ramiau manevruoti.
Žiemą eksploatuojamų padangų protektoriaus gylis privalo būti ne mažesnis nei 3 mm, o vasarinių padangų – ne mažesnis nei 1,6 mm. Nustatyta, kad žieminės padangos nebeatlieka savo funkcijų, kai jų protektoriaus gylis sumažėja iki 3–4 milimetrų. Ne be reikalo Lietuvoje galioja KET nustatytas reikalavimas, kad žieminių padangų protektoriaus gylis nebūtų mažesnis nei 3 mm. Beje, Latvijoje reikalaujama, kad žieminės padangos turėtų bent 4 mm gylio protektorių.
Dygliuotas padangas galima naudoti nuo lapkričio 1 dienos iki balandžio 9 dienos.
Vairuotojai turėtų žinoti, kad ant tos pačios automobilio ašies esančios padangos privalo būti vienodo modelio, o jų protektoriaus gylis negali skirtis daugiau nei 5 mm. Montuoti skirtingų modelių padangas galima tik ant skirtingų automobilio ašių. Svarbu ir tai, kad padangos nebūtų pernelyg nusidėvėjusios, jos turi būti tinkamai parinktos ir sumontuotos: neliestų kėbulo ar pakabos detalių, neribotų ratų apsisukimo kampų ir neišsikištų už kėbulo ribų.
Svarbiau už baudą
Nuobaudas už automobilių su netinkamomis padangomis eksploatavimą gali skirti policija. Bauda gali siekti nuo 28 iki 43 eurų. Už važiavimą automobiliu su sezonui netinkamomis padangomis pareigūnai taip pat gali panaikinti ir automobilio techninės apžiūros galiojimą. O tai yra daug svarbiau už gana mažą baudą.
„Reikėtų nepamiršti ne tik laiku pasikeisti padangas, bet ir užtikrinti tinkamą jų priežiūrą. Pavyzdžiui, išmontuotos sezoninės padangos iki kito rudens ar pavasario turėtų būti laikomos taip, kad jų neveiktų temperatūrų skirtumai ar drėgmė. Priešingu atveju kitą sezoną jos jau gali būti netinkamos naudoti. Kokiu nors būdu pažeidus padangą, pavyzdžiui, įvažiavus į gilesnę duobę, užvažiavus ant šaligatvio briaunos ar kitos kliūties, taip pat ant padangos paviršiaus atsiradus įtrūkimams ar guzams, reikėtų kreiptis į specialistus, kad šie pažeidimus pašalintų ar padangą pakeistų“, – sako R.Bieliauskas.
Draudikų atstovo teigimu, padangoms pasenus ir nusidėvėjus, nereikėtų rizikuoti savo saugumu. Įsigykite sezonui tinkančias naujas. Renkantis padangas žiemos sezonui reikėtų atkreipti dėmesį į jų ženklinimą – ant jų turėtų būti snaigės arba M+S simbolis. Taip pat reikėtų įvertinti ir kitus padangų parametrus, tokius kaip pasipriešinimą riedėjimui, stabdymo savybes ir triukšmo lygį. Šios padangų charakteristikos nuo geriausios iki blogiausios vertinamos raidėmis nuo A iki F.
Prasidedant žiemos sezonui svarbu pasirūpinti ir transporto priemonės technine būkle – įsipilti neužšąlančio langų plovimo skysčio, pasikeisti nusidėvėjusius valytuvus, patikrinti akumuliatorių ir bendrą automobilio būklę.
