Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Suženklinus, paskiepijus gyvūnus augintinius– saugesni ir ūkiniai gyvūnai

Gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų svarstymui artėjant į pabaigą, siūlymas gyvūnus augintinius (šunis, kates, šeškus) leisti ženklinti mikroschemomis („čipuoti“) ne tik veterinarijos gydytojams, bet ir platesniam ratui asmenų sukėlė daug abejonių ir pasipriešinimo, nes ženklinant atliekama intervencija į organizmą. Be to, ženklindamas naminį gyvūną veterinaras gali pasirūpinti jo vakcinacija, užkrečiamųjų ligų prevencija, kas itin aktualu kaime, kad nekiltų ligų pernešimo rizika ūkyje laikomiems galvijams.

Veterinarams – išimtinė teisė

„Karvės, kiaulės, arkliai Lietuvoje kažkada taip pat buvo neženklinti. Tačiau išsamiai išdiskutavus sąlygas ir priėmus neskubotus sprendimus, per metus visi ūkiniai gyvūnai buvo suženklinti, o informacija suvesta į duomenų bazes. Darbas buvo padarytas, bet jį atliko specialistai. Dabar, gyvūnų augintinių atveju, atrodo, kad ženklinti galėtų bet kas. Veterinarijos gydytojai tam darbui ruošiami penkerius metus. Ženklinant atliekama intervencija į organizmą, taip pat yra ligų pernešimo rizika, taigi, neturėtume menkinti specialistų kvalifikacijos“, – teigė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.

Įstatymo pataisą, kurioje numatyta, jog gyvūnų augintinių ženklinimą atlieka veterinarijos gydytojai, veterinarijos felčeriai ir gyvūnų globėjų atstovai, baigę gyvūnų augintinių ženklinimo mokymus ir turintys tai patvirtinantį kvalifikacijos pažymėjimą, pateikė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Kęstutis Mažeika. ŽŪR tokiam siūlymui nepritaria.

Pasak ŽŪR pirmininko A.Svitojaus, ženklindamas gyvūnus augintinius veterinarijos gydytojas tuo pačiu metu vykdo niežų, erkių ir užkrečiamųjų ligų prevenciją. Tai itin aktualu kaime, nes naminiai gyvūnai neretai tampa užkrečiamųjų ligų infekcijos šaltiniu. Dažnai užkrečiamųjų ligų požymių neturintys keturkojai augintiniai gali būti salmonelių, toksoplazmų, toksokarų ir kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų rezervuarai. Kyla rizika, jog kai kuriomis ligomis užsikrės ir kiti ūkyje laikomi galvijai. Pavyzdžiui, toksoplazmų– žmogaus ir gyvūnų parazitinės ligos sukėlėjų –pagrindinės platintojos yra jaunos katės. Nuo jų išmatomis užteršto dirvožemio, vandens, žolės gali užsikrėsti ir žmonės, ir ūkiniai gyvūnai – kiaulės, karvės, ožkos, triušiai.

„Didžiausia problemasu gyvūnais augintiniais yra kaimiškose teritorijose. Kartu su „čipavimu“ būtina spręsti klausimus dėl gyvūnų vakcinavimo, užkrečiamųjų ligų prevencijos. Jeigu „sučipuoti“ gyvūną atvyksta veterinarijos gydytojas, jis tuo pačiu gali paskiepyti nuo pasiutligės, helmintozės ir užkrečiamųjų ligų“, – tvirtino Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) prezidentas prof. dr. Andrius Kučinskas.

Didžiausias krūvis – kaimiškoms vietovėms

Siūlymas leisti ženklinti gyvūnus augintinius ne tik veterinarams, bet ir kursus baigusiems gyvūnų globėjams ar kitiems asmenims buvo pagrįstas galimai didele ženklinimo mikroschema kaina. Skaičiuojama, jog gyvūno ženklinimas mikroschema kainuoja vidutiniškai15 eurų.Tokią sumą ne kiekvienas išgali skirti. Priėmus įstatymą, gyvūno augintinio ženklinimas mikroschema bus privalomas.

Gyvūnų augintinių ženklinimo klausimą nagrinėjo Konkurencijos taryba. Atkreiptas dėmesys, jog ženklinant gyvūnus neturėtų būti monopolio, kurį šiuo metu turi veterinarijos gydytojai. Pagal nacionalinę ir Europos Sąjungos teisę, gyvūnų ženklinimas yra ne gyvūno gydymas, o žymiai paprastesnė paslauga.

„Konkurencijos taryba Žemės ūkio ministerijai ir Vyriausybei pateikė rekomendaciją – įvertinti, ar šiandien esantis reglamentavimas, veterinarijos gydytojams numatantis išimtinę teisę ženklinti gyvūnus, yra tikrai pagrįstas. Kadangi nagrinėjome tiek teisinius, tiek kai kuriuos medicininius aspektus, matome, jog yra galimybė teisę ženklinti gyvūnus suteikti ir kitiems asmenims. Nesiūlome pulti į kraštutinumus ir visiems norintiems numatyti tokią teisę – tam tikri saugikliai turi būti užtikrinti ir įtvirtinti, bet reikėtų įvertinti galimybę plačiau atverti rinką“, – sakė Konkurencijos tarybos Dominuojančių ir viešųjų subjektų tyrimo grupės vadovė Justina Paulauskaitė.

Jei ženklinimo paslaugas teiktų daugiau subjektų, jųkaina galėtų sumažėti iki 5 ar net 2–3 eurų, ypač jeigu į šį darbą įsijungtų nevyriausybinės organizacijos.

Konkurencijos tarybos išvadas LVGA apskundė.Pasak LVGA prezidento A.Kučinsko, įvardijama didelė ženklinimo kaina – iš piršto laužta, nes apklausa daryta miestuose, kur paslaugos yra iki 5, o kartais net iki10 kartų brangesnės nei kaime.

„Visoje Lietuvoje yra maždaug milijonas „nesučipuotų“ šunų, tačiau didesnis ženklinimo krūvis teks kaimiškoms teritorijoms,– sakė A.Kučinskas. – Minėtu siūlymu norima į vieną lygį sumesti paramos siekėjus – nepelno siekiančias organizacijas– ir verslo dalyvius, veterinarijos gydytojus, kurie moka mokesčius. Mes niekaip negalėsime konkuruoti su nepelno siekiančiomis organizacijomis. Tai yra nelygios konkurencinės sąlygos.“

Siūloma numatyti, kad žmonėms, neišgalintiems apmokėti ženklinimo paslaugos, ji bus kompensuojama. Taip pat siūloma socialiai remtinų asmenų bei beglobius gyvūnus augintinius „čipuoti“ pasitelkiant Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas.

Pokyčiai būtini

Jei mieste šuns ar katino „darbas“ – būti draugu, kaime šie naminiai gyvūnai dažniausiai turi tikro darbo: šunys saugo ūkį nuo vagių ir laukinių gyvūnų, o katinai gaudo peles. Svarstomos Gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos palies ir šiuos kaimo „gyventojus“, nors pataisų idėjos atsiradone dėl jų, o kilus skandalams dėl gyvūnų augintinių „daugyklų“. Tuomet buvo išsiaiškinta daug atvejų, kai daugintojai žiauriomis sąlygomis laikė ir veisė šunis, kates. Siekiant, kad tokių atvejų nebūtų, norima visus gyvūnus augintinius (šunis, kates, šeškus) privalomai ženklinti mikroschemomis („čipuoti“). Tai leistų lengviau kontroliuoti jų laikymo, veisimo sąlygas, užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą.

Nevyriausybinės organizacijos, veikiančios gyvūnų gerovės srityje, jau ne pirmus metus kalba apie būtinus struktūrinius ir kitus pokyčius. Gyvūnų gerovės organizacijos pabrėžia ženklinimo svarbą gyvūnų, ypač beglobių, kontrolei. Šiuo metu Europoje gyvūnus augintinius privalomai ženklina net 26 šalys.Lietuva yra viena iš paskutinių valstybių Europoje, kurioje dar nėra privalomo gyvūnų augintinių ženklinimo. Dabar ženklinti augintinius privaloma tik prieš juos parduodant, dovanojant ar perduodant kitam savininkui.

Praėjusiais metais Seime buvo registruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas, kurį jau būtų galima priimti, tačiau pateikiama vis naujų pasiūlymų, kuriais siekiama išplėsti projekto apimtį.

Pasiūlymą teisės aktui prieš mėnesį užregistravo Seimo narė Ieva Pakarklytė. Juo siekiama prisidėti prie nelegalaus gyvūnų dauginimo stabdymo. Tai padaryta reaguojant į Jonavos teismo rūmų sprendimą, pagal kurį anksčiau konfiskuoti suluošinti šunys buvo grąžinti jų daugintojai. Anot parlamentarės, dabartiniuose gyvūnų gerovę užtikrinti turinčiuose teisės aktuose yra spragų, taip pat reikalinga didesnė atsakingų institucijų kontrolė, o gyvūnų grąžinimas jų kankintojams neturi būti galimas.

„Pasiūlymu siekiama uždrausti gyvūnų augintinių prekybą lauko sąlygomis ir turgavietėse. Prekyba tokiomis aplinkybėmis neužtikrina tinkamų laikymo sąlygų – gyvūnai dažnai laikomi ankštuose narvuose, neaprūpinami reikalingu maistu ir vandeniu. Tokio pobūdžio prekyba taip pat skatinamas neatsakingas ir neplanuotas augintinių įsigijimas. Tačiau svarbiausia, kad siūlomas teisės akto pakeitimas padėtų stabdyti nelegalų gyvūnų veisimą, kuris išlieka didžiule gyvūnų gerovės problema šalyje“, – teigė I.Pakarklytė.

Pasak Seimo narės, įstatymo pataisos neabejotinai sukurs pozityvius pokyčius gyvūnų apsaugos srityje. Jose numatytas privalomas gyvūnų ženklinimas ir registravimas Gyvūnų augintinių registre, apibrėžiama „gyvūno suluošinimo“ sąvoka, pagal kurią bus įtvirtinti gyvūno sužalojimą apibrėžiantys kriterijai.

„Šios pataisos yra tik vienas iš nedaugelio žingsnių, kuriuos turime žengti nedelsdami. Gyvūnų gerovės klausimus reikia spręsti kompleksiškai, įtraukiant ne tik atsakingas institucijas, bet ir nevyriausybines organizacijas, gyvūnų mylėtojus bei specialistus. Taip pat turi būti atsižvelgiama į geriausias pasaulines praktikas, kurių taikymui Lietuvoje iki šiol trūko aiškios politinės valios“, –sakė I.Pakarklytė.

Paskutinį žodį tars Seimas

KRK nario Andriaus Vyšniausko įsitikinimu, jei nebus privalomo gyvūnų augintinių ženklinimo, gyvūnų gerovės problemos liks neišspręstos.

„Gyvūnai augintiniai nebus nei vakcinuojami, nei kastruojami, kol nebus privalomo ženklinimo. Be jo mes nežinome, kiek tų gyvūnų yra. Vieni kalba apie milijoną, kiti – apie du. Ženklinimas yra gyvūno pasas. Gyvūnų augintinių registre bus galima matyti, ar gyvūnas paskiepytas nuo pasiutligės ir kitų ligų. Suprantu, kad veterinarijos gydytojai nenori prarasti monopolio ir įsileisti į rinką naujų „žaidėjų“, bet turime suprasti vieną dalyką – jei ženklinimo procese aktyviai dalyvaus nevyriausybinio sektoriaus atstovai, gyvūnus augintinius bus įmanoma suženklinti per vienerius ar dvejus metus. Veterinarijos gydytojai neturės tiek pajėgumų tą padaryti vieni“, –tvirtino A.Vyšniauskas.

Lietuvoje dirba 1260 licencijuotų veterinarų.

Galutinį sprendimą dėl pasiūlymų priims Seimas, tačiau KRK apsisprendė šiuo metu jiems nepritarti.KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, jog dabar svarbu nesiblaškyti ir susitelkti ties vienu tikslu – kad nuo šių metų gegužės 1-osios įsigaliotų pareiga suženklinti naujai atvestus gyvūnus augintinius (reikalavimas, kad būtų suženklinti visi gyvūnai augintiniai, įsigaliotų nuo 2022 m. rugpjūčio). Pateikti papildomi įstatymo pakeitimai turėtų būti atskirai apsvarstyti, o vėliau sugulti į įstatymą. Žemės ūkio ministerijos tarpinstitucinė darbo grupė iki birželio 1-osios turi parengti projektą, pateikti kompleksinius pasiūlymus.

Rekomenduojami video