I. Drėgvienė: „Esminis pokytis pacientams yra tai, kad nuo 2020 sausio 1 d. įsigaliojus be kaltės modeliui, pacientams nelieka prievolės įrodinėti gydytojo kaltę ar sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus.“

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimai, kuriais sudarytos sąlygos pacientams greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala. Darbą jau pradėjo ir naujoji Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Naujojoje komisijoje dirba septyni deleguoti institucijų, medikų ir pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų nariai. Komisijos narių sprendimu komisijai vadovauti išrinkta Pacientų forumo tarybos pirmininkė Ieva Drėgvienė, vadovavusi ankstesnei pacientų žalos vertinimo komisijai.

Esminiai pokyčiai

„Esminis pokytis pacientams yra tai, kad nuo 2020 sausio 1 d. įsigaliojus modeliui be kaltės, pacientams nelieka prievolės įrodinėti gydytojo kaltę ar sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus. Pacientui nereikės kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jis galės kreiptis tiesiai į Pacientų žalos nustatymo komisiją. Be to, trumpėja paciento pareiškimo nagrinėjimo laikas: anksčiau maksimalus nagrinėjimo laikas buvo 4 mėn., pagal naują be kaltės modelį iki 3 mėn.“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakoja komisijos pirmininkė I. Drėgvienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad šios naujos nuostatos galios asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios bus suteiktos nuo 2020 sausio 1 d. Dėl senesnių atvejų pareiškimą pateikus 2020 m. bus taikomos senos įstatymo nuostatos.

I. Drėgvienė

I. Drėgvienė

Komisijos pirmininkė tikisi, kad pacientams bus lengviau pateikti pareiškimą ir gauti kompensaciją už patirtą žalą sveikatai. Be to, kreipdamiesi į komisiją jie iš anksto galės įvertinti, kokios žalos atlygio tikėtis.

I.Drėgvienės duomenimis, daugiausiai skundų komisija sulaukia dėl odontologinių paslaugų, kita didesnė grupė yra įkalinimo įstaigose kalintys asmenys. Dar galima būtų išskirti tokias medicinos sritis kaip akušerija-ginekologija bei sąnarių protezavimą.

Mažins priešpriešą

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad tiek kreipimosi, tiek žalos nustatymo ir jos atlyginimo mechanizmai nuo šiol bus paprastesni, nereikalaus specialių teisinių žinių. Todėl daugiau žmonių kreipsis dėl žalos sveikatai atlyginimo, mažiau bylų keliaus į teismus, kur pacientų laukia sunkus ir brangiai kainuojantis uždavinys – įrodyti, kad sveikatai padaryta žala yra konkrečių gydytojų kaltė. Draudimo bendrovės žalą pacientams kompensuodavo tik po teismo proceso, kuris užtrukdavo ne vienerius metus.

Kadangi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sprendimą atlyginti žalą priims nevertindama gydymo įstaigos ir ją padariusio specialisto kaltės. Tikimasi, kad mažės pacientų pasipiktinimas gydymo įstaigomis bei medikais, nes žala bus atlyginama nekaltinant medikų dėl sisteminių klaidų.

Kada galima kreiptis?

Pacientas ar jo artimasis gali kreiptis į komisiją su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo ne vėliau kaip per 3 metus nuo sveikatai gydymo įstaigoje padarytos žalos dienos.

SAM pateikia pavyzdį: jei atliekant planinę operaciją, kai turėjo būti išspręsta kokia nors jo sveikatos problema, pacientas miršta, tikėtina, kad tai galėjo lemti komplikacijos ar medikų padarytos klaidos. Jei artimieji įsitikinę medikų kalte, jie turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Prašyme turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos suma ir faktinės aplinkybės, pagrindžiančios žalą.

Dokumentais pasirūpins komisija

Komisija pati surinks dokumentus, paciento medicinos dokumentų kopijas ir gydymo įstaigos bei medikų paaiškinimus, kuriuose pateikta visa informacija apie pacientą, reikalinga prašymui nagrinėti ir sprendimui priimti: istorija gydymo įstaigoje, sveikatos būklė, diagnozė, prognozės ir gydymas.

Esant poreikiui komisija kreipsis į ekspertus dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios.

Pacientui reikės pateikti tik turtinę (išlaidų ar negautų pajamų) ir neturtinę žalą (pasekmių paciento socialiniam gyvenimui) patvirtinančius dokumentus.

Kokią žalą atlygins

SAM duomenimis, prašymą pateikusiam pacientui bus atlyginama žala, padaryta teikiant gydymo paslaugas.

Žalos atlyginimas bus neišmokamas įrodžius, kad žalą lėmė paciento sąmoningas nustatytų pareigų arba kiekvienam savaime suprantamų atsargumo taisyklių, pavyzdžiui, nerūkyti sergant astma nesilaikymas. Tačiau jei taisyklių ir pareigų nesilaikymas bus ne pagrindinė žalos priežastis ir jų laikantis žala būtų buvusi tik mažesnė – priklausomai nuo minėtų paciento veiksmų įtakos žalos priežasčiai arba pasekmėms bus išmokamas mažesnis žalos atlyginimas.

Atlyginant turtinę žalą bus kompensuojamos faktinės pacientų patirtos turtinės išlaidos vaistams, gydymo paslaugoms, išskyrus apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, taip pat kitos, su padaryta žala susijusios, pagrįstos ir būtinos išlaidos.

Neturtinė žala bus atlyginama pagal balų skaičiavimo sistemą. Tai leis asmenims savarankiškai iš anksto įsivertinti savo teisėtus lūkesčius.

Suma kiekvienu konkrečiu atveju bus apskaičiuojama atskirai, įvertinus numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, netekus regėjimo dėl medikų klaidų, preliminariais skaičiavimais pacientui būtų išmokėta apie 13 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Skundus analizuos greičiau

Komisija sprendimus nesudėtingais atvejais, kai nereikia ekspertų išvadų ir kitų duomenų bei paaiškinimų, priims jau pirmame posėdyje, kitais atvejais, surinkusi visus duomenis, išvadas ir paaiškinimus, – vėlesniuose. Sprendimas dėl reikalaujamo žalos atlyginimo turės būti priimtas per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Dėl objektyvių priežasčių šį terminą bus galima pratęsti ne daugiau kaip dar vienam mėnesiui.

Žalą pacientams atlygins Valstybinė ligonių kasa, administruosianti sąskaitą, į kurią įmokas mokės gydymo įstaigos. Pacientui kompensacija bus išmokama per 30 dienų nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Jei sprendimas netenkins

Komisija yra privaloma ikiteisminė žalos atlyginimo institucija. Tad, gavęs komisijos sprendimą ir juo nepatenkintas pacientas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimais.
Be to, pacientai, kurių prašymą komisija atsisakys nagrinėti, pavyzdžiui, dėl paciento neištaisytų prašymo trūkumų, komisijos sprendimus galės skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Skatins neslėpti klaidų

Iki šiol net už vieną grubią arba pasikartojusią paprastą klaidą medikams grėsė licencijos netekimas, o tai skatindavo slėpti klaidas ir trukdydavo analizuoti jų priežastis bei iš jų mokytis siekiant geresnės paslaugų kokybės.

Dabar nustatyta, kad licencija būtų panaikinama tik antrą kartą pasikartojus grubiai klaidai, o visais kitais atvejais (padarius tik vieną grubią klaidą arba dvi paprastas klaidas per vienus metus) licencija būtų tik laikinai sustabdoma ir prireikus medikai turėtų tobulinti savo kvalifikaciją.
Tokiu būdu nebus skubotai atimamos licencijos, medikams suteikiama galimybė pasitobulinti ir toliau teikti efektyvias sveikatos priežiūros paslaugas, o gydymo įstaigoms – išsaugoti specialistus ir užtikrinti paslaugų kokybę bei prieinamumą.

Medikai: „Pagyvensim – pamatysim“

Socialinėse erdvėse žinią apie naujos komisijos darbą medikai sutiko santūriai. Štai keletas jų pasisakymų:
„Gydytojas ar slaugytojas tampa saugesnis, nes nepradedamas klaidų nagrinėjimas įprastomis tvarkomis. Per teismą buvo sudėtingiau, per komisiją paprasčiau. Jei komisija siūlys neadekvačius dalykus – kreipsis pacientai į teismus. Jei siūlys adekvačius – nesikreips.“

„Jei praktika nusistovės – ir viskas bus gerai, 80 proc. atvejų neis į teismus.“

„Niekas iš esmės nepasikeičia, nes gal tik pacientui bus palengvintos sąlygos gauti kompensaciją už galimai padarytą žalą ir bus daugiau besikreipiančių. Jei komisijos ir ekspertai rimtai žiūrės į darbą, tada gal nusistovės gera praktika ir nedalins į visas puses pinigų, bet Lietuvoje, kai pinigai yra visų, vadinasi – niekieno, tad gali būti dalinami laisvai.“