Po beveik savaitę Druskininkuose trukusios bandymų stovyklos, kurioje vienodomis sąlygomis buvo išmėginti visi 34 Lietuvos „Metų automobilis 2018“ konkurse dalyvaujantys automobiliai, spaudos konferencijoje parodų ir kongresų centre „Litexpo“ atskleistas pretendentų į karūną septynetukas bei po tris pretendentus į kitas nominacijas. Vienas iš šių septynių automobilių gruodžio 2-osios vakarą bus paskelbtas geriausiu. Abėcėlės tvarka tai yra šie modeliai: „Audi Q5“, penktos serijos BMW, „Hyundai i30“, „KIA Stinger“, „Mazda CX-5“, „Peugeot 5008“ ir „Volkswagen Polo“.

Septynetuke po kelerių metų pertraukos vėl vyrauja vokiški automobiliai: jų čia net trys. Dar du yra korėjietiški, po vieną – iš Japonijos ir Prancūzijos.

Septynetuke tradiciškai yra po vieną atstovą iš populiariausių automobilių segmentų: „Audi“ atstovauja premium visureigiams, BMW – premium sedanams, „Hyundai“ – kompaktinės klasės automobiliams, KIA – sportiškiems modeliams, „Mazda“ – kompaktinės klasės krosoveriams, „Peugeot“ – septynviečiams krosoveriams, „Volkswagen“ – mažiesiems automobiliams.

Komisijos narių bent po kartą paminėti, bet per plauką likę už septynetuko ribos yra šie modeliai: „Alfa Romeo Stelvio“, BMW X3, „Citroen C3 Aircross“, „Ford Fiesta“, „Honda Civic“, „KIA Rio“, „KIA Stonic“, „Opel Insignia“, „Range Rover Velar“, „Škoda Karoq“, „Volkswagen Arteon“.

Konkurso geriausiųjų septynetukas renkamas kiekvienam iš 10-ies komisijos narių pasakius septynis savo favoritus ir sudėjus visų balsus. Jeigu keli modeliai surenka po vienodą taškų skaičių ir balansuoja ties patekimo į septintuką riba, dėl jų komisijos nariai balsuoja iš naujo. Ši sistema – analogiška prestižiniams Europos metų automobilio rinkimams.

Daugybė testų

Šiemetinis konkursas taip pat išsiskiria tuo, kad buvo atlikta itin daug įvairių bandymų. Jų rezultatai turėjo įtakos ne tik papildomoms nominacijoms, bet ir septynetuko rinkimams.

Pirmą kartą buvo bandomas automobilių įsibėgėjimas ir stabdžių efektyvumas. Konkurso partnerio „Neste“ įsteigtą „Saugiausio stabdžio“ apdovanojimą gaus tas modelis, kurio stabdžių sistema veikia efektyviausiai. „Šiaulių bankas“ įsteigė nominaciją greičiausiam automobiliui – tam, kuris nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėja greičiausiai. Šių nominacijų nugalėtojai buvo išaiškinti specialiais testais, naudojant pagreičio matavimo įrangą kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininku Vidu Žurauliu.

„Tokie testai padeda užčiuopti esminius dalykus, mažėja žmogiškasis veiksnys. Vertinant automobilius neturi įtakos tai, kuria koja iš lovos išlipai ar kokia nuotaika tądien“, – juokavo abu bandymus atlikęs konkurso komisijos narys Renaldas Gabartas.

Kalbėdamas apie greitėjimo bandymą, žurnalistas teigė nustebęs, kad, nepaisant prastų oro sąlygų, kai kurie automobiliai pasirodė netgi geriau nei nurodo gamintojas. Bandymų metu buvo vos 2 laipsniai šilumos, asfalto danga – drėgna, o padangos – žieminės.

„Dideliam mūsų nustebimui, vienas automobilis greitėjimo teste parodė lygiai tokį patį rezultatą, o trys buvo greitesni. Nežinau, ar tai degalų, ar padangų įtaka, bet rezultatai parodo, kad ne visada galima pasitikėti gamintojų pateikiamais duomenimis – jie gali būti geresni“, – pasakojo R.Gabartas.

„Įsibėgėjimo rezultatai yra svarbūs emocijoms sukurti, gamintojai jais giriasi, tačiau stabdymas yra svarbesnis. Efektyvi stabdžių sistema leidžia išvengti daug problemų. Važiuojant 90 km/val. greičiu, 40 metrų sustojimo atstumas mūsų bandytomis sąlygomis buvo labai neblogas. O tai – krepšinio aikštelės ilgis“, – pabrėžė žurnalistas.

Didesnio pravažumo keturiais ratais varomi automobiliai buvo testuojami bekelės profesionalo Audriaus Sutkaus specialioje tam sukurtoje „Peak Point“ platformoje bei Druskininkų „Snow arenoje“. Komisijai taip pat padėjo tokie ekspertai kaip pakabų specialistas Domas Zinkevičius, išmaniųjų technologijų žinovas Arnoldas Lukošius ar „Lamborghini“ dizainere dirbusi Lina Ginkutė. Konkurso šeimos automobilį rinkti padėjo ne tik „Lietuvos metų automobilio“ „Facebook“ paskyros gerbėjai, bet ir žinomų šeimų atstovai bei konkurso komisijos nariai.

Padėjo ir mokslininkai

Tradiciškai pristatydami naujausius savo kūrinius automobilių gamintojai deklaruoja tik dinamines mašinų charakteristikas – kas kaip sparčiai įsibėgėja nuo 0 iki 100 km/val., kokį didžiausią greitį pasiekia ar kiek užtrunka tipinio lenkimo metu, kai reikia spustelėti nuo 80 iki 120 km/val. Visi šie dalykai iš tiesų generuoja daug teigiamų emocijų, tačiau, perfrazuojant aštrialiežuvį Jeremy Clarksoną, „vairuotojai žūsta ne todėl, kad greitai važiuoja, o todėl, kad nesugeba tinkamai sustoti.“

Kitaip tariant, automobilių stabdžių sistemų efektyvumas yra gerokai svarbesnis dalykas. Kadangi technikos ekspertai apie tai kalba neadekvačiai mažai, Lietuvos žurnalistų autoklubas šį informacijos vakuumą nusprendė užpildyti surengdamas visų 34 konkurse „Metų automobilis 2018“ dalyvaujančių mašinų stabdžių sistemų palyginimą realiomis eismo sąlygomis. Automobiliui, kurio sistema veikia efektyviausiai, nutarta įteikti „Saugiausio stabdžio“ apdovanojimą.

Kaip ir ieškant geriausio konkurso „sprinterio“, šiame eksperimente komisijai į talką atėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. V.Žuraulis, į Druskininkus atsivežęs pagreitį matuojantį prietaisą „XL-Meter Pro“. Skirtingai nei bandymuose „Nemuno žiede“, šiuo aparatu buvo matuojamas stabdymo kelio ilgis, stabdymo trukmė ir lėtėjimo pagreitis. Be to, prie automobilio stiklo tvirtinamas įrenginys fiksavo tikslų greitį, kuriuo buvo judama prieš pradedant stabdyti.

Bandymams buvo pasirinktas nedidelio eismo intensyvumo kelio ruožas tarp Grūto ir Viečiūnų gyvenviečių. Maždaug 3 kilometrų atkarpoje su visais automobiliais vienas komisijos narys po keturis kartus įsibėgėdavo iki 90 km/val. greičio (siekiant tikslumo apie visų eksperimento dalyvių judėjimo greitį sprendėme iš GPS prietaisų rodmenų) ir tose pat vietose sustabdydavo mašinas taip, tarsi priešakyje iš miško būtų išniręs briedis.

31 iš 34 rezultatai – puikūs

„Iki oficialaus konkurso finišo negalime atskleisti visų bandymų protokolo detalių, todėl pasakysiu tik tiek, kad važiuojant absoliučiai daugumai žmonių įprastu kasdieniu tempu, 90 km/val., tik 14 iš 34 automobilių sustoti pakako mažesnio nei 40 metrų atstumo. Didesnei daliai prireikė papildomos 2–6 metrų erdvės. Turint galvoje, kad artimiausiu metu eismo sąlygos tik sunkės (bandymų metu buvo 2 laipsniai šilumos, o asfaltas šiek tiek drėgnas), sustojimui gali nepakakti dviejų krepšinio aikštelių ilgio tako“, – teigė eksperimente dalyvavusius automobilius vairavęs R.Gabartas.

Beveik visų konkurse „Metų automobilis 2018“ pristatytų mašinų stabdymo laikas svyruoja tarp 3–4 sekundžių, tačiau į jį neįeina vairuotojo reakcijos laikas, kai, priėmus sprendimą ekstremaliai stabdyti (pamačius kliūtį tokia mintis atitinkamu veiksmu virsta maždaug per vieną sekundę), koja nuo akceleratoriaus perkeliama ant stabdžių pedalo ir ši sistema pradeda realiai dirbti. Be to, nepaprastai svarbu, kaip staigiai ir stipriai spaudžiamas stabdys. Jei vairuotojas į jį nesmūgiuoja tarsi norėtų pramušti grindis, o spaudžia pedalą švelniai – mašina sustoja keletu metrų toliau.

V.Žuraulis savo ruožtu atkreipė dėmesį į stabdymo parametrą, kurio paprasti automobilininkai savose diskusijose iš esmės nenaudoja – lėtėjimo pagreitį.

„Bandymus atliekant ne laboratorinėmis sąlygomis, o bendro naudojimo keliuose visų važiavimų metu pasiekti tiksliai tokį patį greitį, kaskart stabdį spausti identiška jėga ir toje pat vietoje – neįmanoma. Tačiau matuojant lėtėjimo pagreitį minėtos statistinės paklaidos tampa nereikšmingos, nes būtent šis parametras parodo tikrą stabdymo efektyvumą“, – pabrėžė Automobilių inžinerijos katedros docentas.

Geroji eksperimento žinia – tik 3 iš 34 automobilių stabdžius galima vertinti kaip prastesnius už statistinį vidurkį. Visi 34 automobiliai turėjo žiemines nedygliuotas „Continental“ padangas, tik vienas kukliai pasirodęs visureigis mūvėjo dygliuotas „Continental“. Padangos su dygliais ant drėgno asfalto nesuteikia jokio pranašumo, greičiau atvirkščiai – daro meškos paslaugą, nors yra nepakeičiamos ant ledo.

Blogoji žinia – kai tvarkant nenaujų mašinų stabdžius ieškoma pigiausių alternatyvų firminėms trinkelėms, šios sistemos efektyvumas radikaliai nukenčia. Vizualiai visos stabdžių trinkelės atrodo vienodos, tačiau jų darbinės savybės priklauso nuo to, kokiomis proporcijomis frikcinės masės gamybos metu buvo sumaišyta maždaug 15–20 komponentų. Šiame etape padarius klaidų, kaip tik ir gimsta detalė, kuri gali arba perkaitinti ir labai greitai sugraužti stabdžių diskus, arba pati labai greitai sudilti, arba nepasiekti reikiamos darbinės temperatūros ir prastai stabdyti.

Šiuo atveju 100 proc. galioja tokia taisyklė: jei taupumo sumetimais iš stabdžių trinkelių „receptūros“ buvo pašalintos vienos ar kitos medžiagos, gero rezultato neįmanoma pasiekti. Kai kurių technikos ekspertų vertinimu, net iki 80 proc. Lietuvoje eksploatuojamų lengvųjų automobilių stabdžių trinkelės neatitinka griežtų joms keliamų reikalavimų.