Asociatyvi nuotr.

Šiemet Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) inspektoriai rečiau vizituos ūkininkus, pateikusius pasėlių, žemės ūkio naudmenų ir gyvūnų deklaracijas bei pretenduojančius gauti tiesiogines arba kaimo plėtros išmokas. Didesnė dalis valdų bus kontroliuojama naudojantis palydovine stebėjimo sistema.

farmland and irrigation canal aerial viewSpės iki avansinių mokėjimų

Europos Komisija (EK), reaguodama į koronaviruso protrūkį, priėmė sprendimą nuo buvusių 5 iki 3 proc. sumažinti atitikties reikalavimams patikrų vietoje skaičių.

NMA atstovė Donata Macevičienė „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, jog agentūros atstovai tai, kaip vykdoma EK paramos žemės ūkio maisto sektoriui priemonė, tikrins vietoje, ir ne mažiau kaip 3 proc. deklaruotų valdų, o anksčiau ši dalis turėjo sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus. Taigi, privaloma minimali tikrinimų norma sumažinta 2 procentiniais punktais. Įsitikinti, ar tinkamai panaudojamos investicijos, Europos Sąjungos (ES) valstybių narių agentūros galės ne tik tradiciškai lankydamosi ūkiuose, bet dažniau ir nuotoliniais būdais, pavyzdžiui, naudodamosi palydovinėmis nuotraukomis arba nuotraukomis su geografinėmis žymomis.

„Tai tikriausiai gerai, nes sumažės NMA administravimo išlaidos, patikrai atlikti reikės mažiau žmogaus išteklių. Dėl to galima tikėtis, kad iki numatyto spalio vidurio NMA suspės administruoti pakankamai šių metų tiesioginių išmokų paraiškų, kad galėtų mokėti avansinius mokėjimus“, – ŪP komentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Raimundas Juknevičius.

Lietuvoje prie to eita

„Mūsų požiūriu, toks tikrinimo palengvinimas suteiks daugiau šansų anksčiau gauti išmokas. Tai yra gerai savaime, bet nėra nei didelė naujiena, nei panacėja, – kalbėjo LŪS vicepirmininkas, ūkininkaujantis Šiaulių rajone. – Mat patikrų skaičiaus procentas Lietuvoje buvo mažinamas nuolat, ir ūkininkai, kurie savo valdų turtą deklaravo kasmet ir buvo ne kartą tikrinti, tikriausiai didelio skirtumo nepajus.“

Anot jo, Lietuvos gyventojai išmoko geriau deklaruoti, nedaro daug klaidų, deklaracijose nebūna daug „persidengimų“. Dėl to ir normalu, kad atsitiktinio vertinimo vietose skaičiaus procentas vėl sumažintas. „Taigi, ši priemonė Lietuvoje – ne stebuklas, ir ne koronavirusas prie tokio palengvinimo prisidėjo. Gerai, kad tokia praktika atsiranda, nes nuvilia, kad NMA administravimo išlaidos tebėra didžiulės. Visi svajojame, kad biurokratinis aparatas nebūtų pernelyg išpūstas“, – konstatuoja jis.

R. Juknevičiaus žiniomis, agentūroje yra nustatyta tvarka, kaip vykdyti patikrinimus. „Nėra taip, kad būtų vykstama į ūkius šovus į galvą ir kam kur patinka. Pirmiausia atrenkami rizikingiausi laukus deklaruojantys asmenys. NMA užduotis yra išsiaiškinti piktybinius deklaruotojus, bet kartu kai kurie ūkiai patikrinami ir atsitiktine tvarka. Yra algoritmai, pagal kuriuos kompiuteris atrenka vizitacijas, ir nei NMA inspektorius, nei žemdirbys iš anksto nežino, kuris ūkis bus tikrinamas kuriais metais“, – sako jis.

Klysta ir palydovai

EK taip pat nusprendė leisti daugiau patikrų atlikti nuotoliniu būdu, naudojantis palydovine sistema. Modernius pareiškėjų stebėsenos būdus Lietuvos NMA pradėjo naudoti viena pirmųjų ES ir juos tobulina. Pasak R. Juknevičiaus, daug ką galima matyti iš palydovo, bet neišvengiama ir paklaidų, pavyzdžiui, kai debesys užstoja stebimą lauką. Todėl tai, kas prastai matoma iš palydovo ir kelia įtarimų, kartais reikia patikrinti ir vietoje. Tačiau akivaizdu, kad palydovai yra priemonė, smarkiai pagerinanti tikrintojo darbą ir jam suteikianti daugiau informacijos. Pavyzdžiui, yra priemonių nustatyti, kada laukas turi būti laiku nušienautas, kada turi būti dirbama žemė. Palydovas gali informuoti, kuriuo laiku buvo atlikti darbai.

„Technologijų naudojimas yra sveikintinas, bet esame patyrę, kad nuotolinio vaizdo duomenys ne visada teisingai interpretuojami, – dėl galimų paklaidų atitaria ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas, ūkininkaujantis Plungės rajone. – Prieš porą metų ūkininkas, teisingai deklaravęs pasėlius, teisme įrodė, kad laukai buvo nušienauti, nors ortografinėse nuotraukose to nebuvo galima užfiksuoti. Ištyrus fotografiją, paaiškėjo, kad palydovas negali užfiksuoti duomenų, kai, pavyzdžiui, laukuose ganosi galvijai ir ėda žolę. Ortografinėse nuotraukose nebuvo galima užfiksuoti, kad žolė nupjauta.“

Todėl, anot jo, visais atvejais, kai ūkininkui kyla rizika mokėti baudas arba jam jau pradedamos taikyti sankcijos, reikėtų ne tik pasikliauti palydovine nuotrauka, bet ir vykti į vietą arba bent pasidomėti tikra padėtimi telefonu.

Baudėjas ar patarėjas?

„Mes daug kartų atkreipėme dėmesį į tai, kad NMA kartais klaidingai žvelgia į žemdirbį. Tikrintojai, atvykę į tą patį lauką, gali skirtingai matyti padėtį. Tokie požiūriai kartais nesutampa 5–10 procentų, o tai jau gresia sankcijomis, – sako V. Buivydas. – Kartais tikrintojas atvyksta netgi su išankstiniais nusiteikimais, ir to niekaip nepaneigsi, nes kiekviename rajone yra ir vadinamųjų savų, ir tokių, su kuriais niekaip nepavyksta sutarti. Esama atvejų, kai tikrintojai bando vos ne pakenkti ir ūkininką nusmukdyti.“

Jo nuomone, viso to būtų galima išvengti, daugiau dėmesio skyrus ne perteklinei kontrolei, biurokratiniams veiksmams atlikti, o prevencijai. „Mes visą laiką pasisakome, kad NMA turi būti ne baudikai, o labiau pagalbininkai ir patarėjai. Jei atvykęs tikrintojas mato, kad kas nors vyksta ne taip, bet nepiktybiškai, jis turėtų padėti išvengti klaidų, užuot baudęs. Juk pasitaiko, kad, pavyzdžiui, galvijai nespėję pievos visiškai nuėsti. Galima į tai pažvelgti kaip į apleistą lauką, bet galima ir pasikalbėti: „Žiūrėk, yra likę nenuėstos žolės. Susitvarkyk, o aš atvažiuosiu patikrinti po savaitės.“ Problemos nebeliktų, tik požiūrį reikia keisti“, – svarsto jis.

V. Buivydo žodžiais, jaunieji ūkininkai visą laiką tai akcentuoja ir tikisi, kad NMA inspektorius ūkininkui bus ne baubas, siaubas, o patarėjas. „Dabar kai kada inspektoriaus paniškai bijoma, nes sankcijos iš tiesų didžiulės. Antai 2016 metais buvo pritaikyta sankcijų už 8 mln. eurų. Žemdirbiai bijo, todėl jie kartais deklaruoja mažesnius plotus, negu dirba, kad atvykę tikrintojai nepritaikytų sankcijų. Taip neturi būti“, – neabejoja jis.

Jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas įsitikinęs, kad turi būti tolerancija, kai yra nedidelė paklaida, neviršijanti 3 procentų. „Nereikėtų žaisti su ūkininku ir jo gąsdinti, taikyti sankcijas vos progai pasitaikius, nes toks spaudimas įbaugina žmones, ypač jaunus ūkininkus, kurie tik pradeda ūkininkauti. Kai toks ūkininkas baudžiamas pirmais, antrais metais, jis ir susimąsto, kad gal jau nereikia ūkio, iš kurio vien dėl sankcijų vieni nuostoliai, todėl geriau važiuoti kitur“, – sako jis.

Lietuvoje patarėjo, o ne baudėjo praktika keletą metų vadovaujasi Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai – jie nevengia verslininkams pirmiausia patarti ir nubaudžia tik už pasikartojančias pražangas arba piktybinius nemokėjimus.

Kazimieras ŠLIUŽAS