LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Nacionalinės vėliavos spalvų atributika pasipuošę Lietuvos ūkininkai svarbiausiame Europos Sąjungos (ES) mieste Briuselyje ketvirtadienį surengė protesto piketą. Keliasdešimt protestuotojų skandavo šūkius „Strong farms – strong Europe!“ (liet. Stiprūs ūkiai – stipri Europa), „Fair support – fair EU!“ (liet. Sąžininga parama – sąžininga ES), „No more second class farmers!“ (liet. Ne – antrarūšiams ūkininkams). Lietuviai buvo ne vieni, kompaniją jiems palaikė lenkai, latviai ir čekai.
Protesto ištakos
Briuselyje susirinko ūkininkai iš šalių, kurios jaučiasi labiausiai skriaudžiamos dabartinės ir ypač artėjančios ES tiesioginių išmokų politikos. Pasiūlytas naujasis tiesioginių išmokų konvergencijos scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos vos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 m. Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 Eur už ha lygį, arba tik 79 proc. ES vidurkio. Dabar ES tiesioginių išmokų vidurkis – apie 266 Eur. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio, o Lietuva yra trečia nuo galo – po Estijos ir Latvijos. Sąrašo viršuje – Belgija, Olandija ir Graikija.
Lietuvai naujuoju 2021–2027 m. laikotarpiu tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. Eur (2018 m. kainomis), arba 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020 m. laikotarpiu, tačiau Kaimo plėtros programai (KPP) numatoma skirti tik 1,214 mlrd. Eur, t. y. 26,2 proc. mažiau negu 2014–2020 m. laikotarpiu.
Toks drastiškas, beveik trečdaliu, paramos mažinimas Lietuvos žemdirbius kartu su kaimyninių šalių ūkininkais sutelkė bendram protesto mitingui Briuselyje, ES šalių vadovų susitikimo išvakarėse.
ES viršūnių susitikimas vos nepakišo kojos Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizuotam piketui. Mat tą pačia dieną, ketvirtadienį iš ryto, keliasdešimt žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ aktyvistų ant Šumano aikštėje (ten pat, kur vyko žemdirbių protesto akcija) esančios naujosios ES būstinės sugebėjo iškelti milžiniškus protesto prieš klimato kaitą plakatus. Sustiprintos policijos, specialiųjų tarnybų ir karinės pajėgos apsupo visą Briuselio centrą, išdygo spygliuotos vielos užkardos. Belgų specialiosios tarnybos gana greitai susitvarkė su žaliaisiais aktyvistais, o dėl viso pikto ŽŪR protestą prižiūrintys policininkai tingiai pusryčiavo savo autobusiukuose ir gėrė rytinę kavą. Nors aiškiai matėsi aplinkines gatves užtvėrę betono luitai, į kanalizacijos angas pirmyn atgal landžiojantys ufonautus savo apranga primenantys žmonės ir gatvėmis važinėjantys šarvuočiai.
Kartu su kaimynais
„Ne paslaptis, kad ES Lietuvos nelaiko svarbiu žaidėju. Bet mes vis tiek, būdami aktyvūs, sugebame, kaip tas akmuo, pajudinti vežimą. Žemės ūkio srityje turime nemažą potencialą, todėl, įvertinus patirtį, žemės derlingumą ir klimatą, turėtume būti stiprūs Europos vidutiniokai, o ne būti pačiame gale, kaip dabar“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus ir pabrėžė, kad, net ir būdami maži, lietuviai sugeba konsoliduoti kitų šalių ūkininkus. „Slovakai, čekai, latviai, bulgarai, jau nekalbant apie lenkus, yra tikri mūsų sąjungininkai ES. Dažnai – net geresni ir naudingesni už kai kuriuos mūsų politikus“, – bendradarbiavimo su kaimynais svarbą pabrėžė A. Svitojus.
Protesto reikalavimai
„Siekiame, kad tiesioginės išmokos 2021–2027 m. programiniu laikotarpiu būtų ne mažesnės kaip ES tiesioginių išmokų vidurkis, – sakė A. Svitojus. – Kitas svarbus reikalavimas – kad parama Kaimo plėtros programai būtų ne mažesnio kaip dabartinio, t. y. 2014–2020 m., programinio laikotarpio lygio“.
Kiti Briuselyje protestavusių Lietuvos ūkininkų reikalavimai – kad būtų vienodos nacionalinio prisidėjimo ribos žemės ūkio paramos schemoms, įskaitant Kaimo plėtros programą, radikaliai supaprastintos paramos sistemos ir sumažinta administracinė našta bei konkretūs finansiniai ir organizaciniai mechanizmai, skatinantys bei padedantys įsikurti jauniesiems ūkininkams, taip pat priemonės, skirtos naujiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams.
Pas protestuotojus atvykęs Briuselyje viešintis šalies Prezidentas Gitanas Nausėda patikino, kad visomis išgalėmis remia Lietuvos ūkininkus. „Tikrai jus remiame ir tikrai nepavargsime kelti šio klausimo ir šiandien, ir ateityje. Manau, kad tai nėra tie pinigai, kurie apverstų Europą ar nuverstų ją nuo kojų, jei 2027 metais tiesioginės išmokos būtų prilygintos ES vidurkiui. Mes nereikalaujame pinigų šiandien ir nepretenduojame į Maltos ar Kipro dydžio išmokas, mums užteks ir ES vidurkio“, – protestuotojams kalbėjo G. Nausėda.
Šalies prezidentas pasidžiaugė, kad ūkininkai Briuselyje demonstruoja savo pilietiškumą ir tiki Europos politika. Vėliau G. Nausėda kartu su protestuojančiais Lietuvos ir kaimyninių šalių ūkininkais užtraukė „Ant kalno mūrai…“ Kartu su šalies Prezidentu protestuotojų palaikyti atvyko Lietuvos parlamentarai Europos parlamente Bronis Ropė ir Juozas Olekas.
Lietuvos ir kaimyninių šalių protestas truko apie tris valandas. Akordeono muzika ir lietuvių, latvių, ir lenkų kalbomis traukiamos dainos bei kalbos skambėjo Briuselio centre traukdamos praeivių dėmesį. Labai norisi tikėti, kad tokios taikios ir prasmingos lietuvių akcijos patrauks ir ES politikų dėmesį.
Gintautas MISIUKEVIČIUS
Specialiai „Ūkininko patarėjui“ iš Briuselio
