Kęstučio Kadūno nuotr.

Siekdama išvengti Europos Komisijos sankcijų, Lietuva skuba tesėti prisiimtus įsipareigojimus dėl kuriamo vieningo Europos saugomų teritorijų tinklo. Europos Bendrijos svarbos buveinėms laiku neužtikrinus apsaugos, Lietuvai gresia sankcijos. Jų niekas nenori. To šiukštu nelinki ir kaimo žmogus, esantis ypač arti gamtos, skiriantis ne tik miežį nuo kviečio, bet ir paukščių balsus, žinantis įvairių rūšių buveines. Tačiau jis nori, kad su juo būtų kalbamasi apie numatomą jo gyvenamosios vietovės ir juolab jo valdų statuso pakeitimą.

drone image. aerial view of rural area with fieldsBe savininko žinios?

Ar negali nutikti taip, kad „Natura 2000“ tinklas bus išplėstas į privačias valdas, apie tai nežinant jų savininkams? Toks klausimas skamba absurdiškai, nors būtų ne pirmas atvejis, kai valstybės institucijos daro tvarką privačiose valdose. Galima prisiminti painiavą, kilusią po Miškų įstatymo pataisos (2001), kai įsigaliojo nuostata medžių savaiminukais apaugusią ne miško žemę miškotvarkos metu inventorizuoti ir įtraukti į apskaitą kaip mišką. Vieną rytą dirbamos žemės savininkai, patys to nežinodami, tapo miškininkais. Kiti įgijo žemės ūkio paskirties sklypą, o paaiškėjo – kad rankos surištos, nieko su šia žeme daryti negalima. Prireikė dešimtmečio (!), kol buvo peržiūrėtas šis įstatymo straipsnis (beje, jis paženklintas 13 numeriu), su žemės savininkais pradėta elgtis pagarbiau – juos imta informuoti, kad savaime mišku užaugęs sklypas jau ties 20 metų amžiaus riba, savininkui laikas apsispręsti, kaip elgtis. O tie ne miško paskirties žemės plotai, kurie jau apskaityti mišku, iki šiol yra galvosūkis.

Tačiau grįžkime prie „Natura 2000“ teritorijų…

Rūšių apsaugai svarbių buveinių – šimtai

Aplinkos ministerija (AM), parengiamąjį darbą kuriant bei atnaujinant Europos mastu, svarbių gamtos buveinių teritorijas patikėjo Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT). Juk kalbama ne vien apie miškus, bet ir kitas biologinei įvairovei svarbias vietoves – pelkes, pievas ir kt.

Didelė dalis išskiriamų „Natura 2000“ teritorijų dėl jų ekologinės vertės jau anksčiau paskelbtos saugomomis. Jau įsteigtos 84 teritorijos, svarbios paukščių apsaugai, ir 475 teritorijos, svarbios buveinių apsaugai.

Vietovėje, kuri nepatenka į nacionalinę saugomą teritoriją arba kurios esamas statusas neužtikrina reikiamos apsaugos, turi būti įsteigta pasirinktos kategorijos nacionalinė saugoma teritorija, vėliau Vyriausybės nutarimu suteiktas buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusas.

Vietovių sąrašas bus papildytas 31 EB svarbos natūralių buveinių tipu ir 12 rūšių. Prieš mėnesį AM paskelbė pirminę informaciją apie planuojamas naujas arba praplečiamas dabartines saugomas teritorijas. Tai Asvejos ežerynas, Bilsinyčios ir Šunijos upės, Naujojo Lentvario, Raigardo, Varčios, Miškinių kaimo (Radviliškio ir Kelmės r.) ir Vilkaičių apylinkės, Trakėnų, Vidzgirio, Kalnaberžės ir Rietavo miškai, Dainavos giria, Grandai, Metelių regioninis parkas, Strošiūnų šilas, Virvytės slėnis, Joniškėlio dvaro parkas. Derinimo procedūras, parengiamąjį darbą ketinama baigti iki metų pabaigos.

Į tinklą įtrauks ir parką

Šiek tiek netikėta, bet į Europos saugomų teritorijų ekologinį tinklą nutarta įtraukti Joniškėlio dvaro sodybos parką.

Dvarininkų Karpių užsakymu XVIII a. abipus Mažupės upelio pradėtas kurti parkas užima daugiau kaip 30 ha, yra kraštovaizdžio tipo. Jis valstybės saugomo komplekso – dvaro sodybos – dalis. Pagal Kultūros paveldo departamento aprašymą (2015), parką skaido kelios alėjos: mažalapių liepų, paprastųjų eglių, vadinamoji slyvų (alėją sudarė įvairių rūšių slyvos, dabar fragmentiškai auga įvairūs lapuočiai). Centrinėje parko dalyje vyrauja lapuočiai: mažalapės liepos, paprastieji klevai, paprastieji uosiai, paprastieji ąžuolai (išskirtinas 142 cm skersmens), eglės ir pušys. Kitoje parko dalyje gausu introdukuotų želdinių; išskirtini europiniai maumedžiai, kėniai, veimutinės ir juodosios pušys, paprastųjų ąžuolų glaustašakė forma. Didelė dalis medžių parke apibūdinta kaip patenkinamos būklės.

Šiuo metu parkas yra tvarkomas Pasvalio savivaldybės iniciatyva, panaudojant AM valdomų ES struktūrinių fondų lėšas.

Įsteigus saugomą teritoriją, už ją taps atsakingas Biržų regioninis parkas. Pasidomėjus VSTT, paaiškėjo, kad šis parkas taps saugomas dėl niūriaspalvio auksavabalio. Pasirodo, kad jam gyventi čia yra palanki terpė – seni drevėti medžiai.

Pateikti preliminarūs planeliai

Tačiau šios informacijos apie Joniškio dvaro parką AM viešam svarstymui pateiktame pakete nėra. Nėra jos ir apie kitas plečiamas bei naujai steigiamas saugomas teritorijas. Jokio aiškinamojo rašto, tik „pliki“ planeliai – ortofotografinės nuotraukos su raudonai apibrėžta planuojamos teritorijos ribomis. Pagal tokią pirminę informaciją suinteresuotos institucijos ir žemės savininkai, valdytojai kviečiami pastabas teikti VSTT.

Atsivertus planuojamų kurti naujų „Natura 2000“ teritorijų planelius matyti, kad jos labai skiriasi vietovių plotu, galimai ir verte. Nauja „Natura 2000“ teritorija kuriama ties Trakų ir Vilniaus rajonų, riba Naujojo Lentvario, apylinkėse. Apims miškų masyvus tarp gyvenviečių ir šiek tiek pievų, iš viso apie 163 ha. Net kelios naujos teritorijos tenka Kalvarijos savivaldybei. Miškų ir pievų buveinės išskiriamos Trakėnų miške (apie 104 ha); keturių tipų buveinių bei pilkažiedžio linlapio (EB svarbos rūšis) apsaugą numatyta suteikti Grandų kaimo apylinkėms (per 185 ha).

AM bei VSTT akcentuoja, kad žemės ir miško savininkai ar valdytojai, kurių valdos patenka į „Natura 2000“ teritorijas ir kuriose patiriama aplinkosauginių apribojimų, gali pretenduoti į Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamas išmokas.

VSTT: tai procedūrų pradžia

VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė pažymi, kad dabar yra tik procedūrų pradžia: „Visada steigimui reikalingos tam tikros procedūros, tarp jų ribų konkretizavimas, darbas su žemės savininkais, derinimas su institucijomis. Nėra taip, kad šiandien nubraižiau ribas, o rytoj įsteigiau saugomas teritorijas. Pradedame nuo pirminės konsultacijos. Mes niekada nieko neslepiame, dirbame viešai.“

Šioje tarnyboje kiekvienas padalinys turi savo užduotis. Šiuo metu darbai, susiję su „Natura 2000“ plėtra, yra VSTT Biologinės įvairovės skyriaus darbo sritis. Kaip paaiškino skyriaus vedėjas Saulis Skuja, naujos teritorijos atrenkamos pagal Europos Komisijos (EK) reikalavimus, remiantis turima informacija. Esant abejonių dėl kažkurių EB svarbos rūšių egzistavimo buveinėse, į vietą vyko ekspertas.

Rūšių sąrašas nuolat koreguojamas ir jau atrinktose buveinėse. O iki laiko, kai bus patvirtintos naujos „Natura 2000“ teritorijos, jose taip pat situacija gali smarkiai pasikeisti – tarkime, miškas privačioje valdoje gali būti iškirstas.

S. Skuja atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvoje biologinės įvairovės skurdėjimo tempai yra ne tokie drastiški kaip intensyviai ūkinės veiklos paveiktose Vakarų Europos šalyse, vis dėlto tendencijos ir pas mus akivaizdžios. Ornitologai fiksuoja sumažėjusią paukščių įvairovę agrariniame kraštovaizdyje. Rūšių įvairovei spaudimas labai ryškus – tiek miškuose, tiek atvirose vietovėse, jose sumažėjo žaliųjų oazių.

VSTT atstovas pripažįsta, kad šiuo metu tarp atskirų visuomenių grupių dėl saugomų teritorijų yra nesusikalbėjimo, nesupratimo. Gal pritrūksta aplinkosauginio švietimo, svarsto jis.

Kita vertus, siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad ūkinė veikla tokiose teritorijose nėra ribojama kardinaliai, tik tam tikru metu – pavyzdžiui, griežlėms perint pievoje tuo metu ribojamas šienavimas, o miškuose kažkiek koreguojamas kirtimų laikas. Tikslas yra užtikrinti gamtosauginius standartus pernelyg nesuvaržant ūkinės veiklos. Tačiau miško ir žemės savininkams atstovaujančios asociacijos situaciją mato visiškai kitaip.

Lithuania from spaceKviečia būti aktyvius

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas bei Žemės ūkio rūmų tarybos narys dr. Algis Gaižutis tvirtina, kad naujos saugomos teritorijos kuriamos prasilenkiant su teisėtumu. Jis siūlo atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų.

Pirmiausia, teisinis reglamentavimas pripainiotas tiek, kad nebesuprasi – ar „Natura 2000“ yra saugoma teritorija. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, nėra saugoma (!), bet į „Natura 2000“ tinklą gali būti įtrauktos tik saugomos teritorijos ar jų dalys, taigi dabartinė plėtra prieštarautų įstatymui. Tačiau, pagal Saugomų teritorijų įstatyme aprašytą tokių teritorijų steigimą, „Natura 2000“ lyg ir saugoma teritorija. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas kalba tik apie apribojimus buveinėse, kurios yra draustiniuose. Kai buveinės ne draustiniuose – galioja buveinių nuostatai, kuriuose nė žodžio nėra apie kompensacijas už įvedamus apribojimus nuosavybei ir ūkinei veiklai.

Tačiau, nutarus steigti naują saugomą teritoriją ar plėsti esamos ribas, kaip akcentuoja dr. A. Gaižutis, tai turi būti daroma vykdant visas numatytas teritorijų planavimo procedūras: rengiami teritorijų planavimo dokumentai, konsultuojamasi su tos žemės, kurioje planuojama plėtra, savininkais, bendruomene ir vadovaujantis nuostatomis dėl saugomų teritorijų steigimo ir jų ribų nustatymo.

„Dabar vyksta šio proceso imitacija. Pateikti planeliai be jokios papildomos informacijos ir kviečiama pateikti pastabas ar pasiūlymus“, – piktinasi LMSA pirmininkas atkreipdamas dėmesį, kad pateiktuose planeliuose net savo valdų ribų identifikuoti neįmanoma, nėra net informacijos, kas ir kodėl yra planuojama; daugiau informacijos nepateikta ir savininkų interesams atstovaujančiai LMSA.

Pasak dr. A. Gaižučio, būtent dabar labai svarbu būti aktyviems, reikalauti AM, kad visi veiksmai būtų vykdomi realiai konsultuojantis ir vykdant visas privalomas teritorijų planavimo procedūras. Jau parengtas Aplinkos ministro įsakymu tvirtinamų vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti EK, papildymas. Kai tas sąrašas bus pateiktas EK, ką nors pakeisti bus neįmanoma.

Miško savininkai jau bylinėjasi

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktorius Aidas Pivoriūnas sako, kad gamtos vertybė negali būti viršesnė už kitas vertybes. Piktina tai, kad saugomos teritorijos steigiamos teritorijose, kuriose gamtos vertybių nėra, VSTT užsimojo plėtotis ne tik savo, bet ir kitų valdose.

Pasak A. Pivoriūno, rudenį prasidės grupiniai ieškiniai dėl to, kad pažeistos saugomų teritorijų steigimo procedūros. ES buveinių direktyva, paukščių direktyva sako, kad saugomos teritorijos privačioje, kaip ir valstybinėje, žemėje gali būti steigiamos tik po to, kai bus susitarta, kas bus saugojama ir kokius pinigus gaus miško savininkas ar valdytojas.

Jau yra precedentų, kai miško savininkas dėl nustatytų apribojimų laimėjo bylą prieš VSTT. Pasirašoma taikos sutartis, miško savininkui leidžiama vykdyti veiklą. Prognozuojama, kad intensyvėjant saugomų teritorijų plėtrai bus ir tokių atvejų, kai miško savininkai reikalaus atlyginti moralinę žalą ar už tai, kad buvo priversti stabdyti miškotvarkos ar investicinės veiklos projektą. Valstybė, deja, iš visų mūsų kišenės turės mokėti teismo priteistas sumas, nes vengiama pasaulyje įprasto naujų saugomų teritorijų steigimo.

Pagal PMSA nuostatą, prieš planavimą organizatorius turėtų susisiekti su kiekvienu miško ir žemės savininku ir jam paaiškinti, kas ir kodėl ketinama padaryti ir kokios bus to pasekmės. To nebuvo padaryta, nedaroma ir dabar, todėl susiduriama su sunkumais. EK prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą.

Irma DUBOVIČIENĖ