Vabzdžių viešbutis gali būti pagamintas iš išpuvusio medžio kamieno ir pripildytas samanų, šiaudų, kankorėžių.

Daugeliui žodžiai „vabzdžių viešbutis“ gali sukelti šypseną ar nepasitikėjimo išraišką. Neskubėkite juoktis – daugelio šalių parkuose, botanikos soduose ir privačiose valdose dabar iš tiesų įrengiami vabzdžių namai, arba viešbučiai. Jų paskirtis – saugoti biologinę įvairovę, kuri greitai nyksta dėl žmogaus veiklos.

Kuo naudingi vabzdžiai

Vabzdžiai vėdina, purena ir papildo maisto medžiagomis dirvožemį. Jie ardo biologines atliekas, padeda skaidyti senus lapus ir medieną, dvėseną, mėšlą, todėl į dirvožemį greičiau patenka organinės ir mineralinės medžiagos. Vabzdžiai padeda plisti ir skaidymo funkciją atliekantiems grybams. Skruzdėlės ir vabalai iškasa dirvožemyje kanalus, kurie pagerina vandens ir maisto medžiagų pasiekiamumą augalams.

Žiediniai augalai gali daugintis tik tada, jei juos apdulkina vabzdžiai. Plėšrūs vabzdžiai, pavyzdžiui, tikrosios dirvablakės ir maldininkai, kontroliuoja amarų ir vikšrų kiekį. Tai vadinama biologine kenkėjų kontrole. Boružės taip pat minta amarais. Tam tikrų vabzdžių skaičių mažina parazitiniai vabzdžiai, pavyzdžiui, parazitinės vapsvos, kurių žinoma 200 tūkst. rūšių, o ichneumonai deda kiaušinėlius į daugelio kenkėjais laikomų drugelių, vabalų ir kitų vapsvų vikšrus ar lėliukes.

Keraminių vamzdžių, čerpių bei plytų ertmės ir plyšiai taip pat gali suteikti saugų prieglobstį vabzdžiams.

Keraminių vamzdžių, čerpių bei plytų ertmės ir plyšiai taip pat gali suteikti saugų prieglobstį vabzdžiams.

Statybinės medžiagos

Visi augalai, gyvūnai, grybai ir mikroorganizmai yra būtini nenutrūkstam gyvybės ratui. Vabzdžių viešbučiams naudojamos įvairios gamtinės medžiagos: medžių kaladėlės, seni kelmai, šakos, nendrės, šiaudai, kankorėžiai, lapai, žievė ir pan. Kuo įvairesnės šio statinio medžiagos, tuo daugiau vabzdžių rūšių galima privilioti, nes daugelis nariuotakojų gyvena tik tam tikros rūšies medienoje. Geriausiai tinka mediena su žieve, nes kai kurios vabzdžių rūšys vystosi ne medienoje, o po žieve.

Keraminių vamzdžių, čerpių bei plytų ertmės ir plyšiai taip pat gali suteikti prieglobstį vabzdžiams, nes daug jų žiemoja būdami suaugėlio stadijos. Gamtoje šaltąjį metų laiką jie praleidžia sausoje medienoje, po nudžiūvusių medžių žieve, drevėse ar miško paklotėje. Vabzdžių nameliai gali būti tinkama buveinė jiems vystytis ir žiemoti, o naktiniams vabzdžiams – ir slėptuvė dienos metu.

Gyentojai

Įrengtuose vabzdžių viešbučiuose įsikuria pavienės bitės, kamanės ir parazitinės vapsvos, drugeliai, įvairiausi plėšrūs ir medienoje gyvenantys vabalai, šimtakojai. Kartu su vabzdžiais čia gali gyventi grybai, kerpės, moliuskai, vėžiagyviai, vorai, netgi pelės, o kartais – ir ežiukai… Medienai pūvant, vieni gyviai tą namelį paliks, bet atsikraustys kiti, tad viešbučio „gyventojai“ nuolat keisis. Vieni čia maitinsis, kiti – slėpsis ar žiemos, treti – dauginsis. Stebėkite šio nedidelio viešbučio gyvenimą – ir tarp jo gyventojų galbūt išvysite niekada nematytą vabzdį.

Vabzdžių viešbučiai populiarūs užsienio šalyse ir yra įrengiami parkuose, botanikos soduose, privačiose valdose kaip gamtosauginė ir edukacinė priemonė.

Vabzdžių viešbučiai populiarūs užsienio šalyse ir yra įrengiami parkuose, botanikos soduose, privačiose valdose kaip gamtosauginė ir edukacinė priemonė.

Architektūra

Mūsų šalyje jau įkurta nemažai viešbučių vabzdžiams. Vienas iš pirmųjų vabzdžių namų atsirado Žagarės regioninio parko vyšnių sode. Sodas su pirmuoju vabzdžių viešbučiu, nepaisant šio statinio primityvokos architektūros, tapo populiariu vietos ekskursijų objektu. Beje, šį dar gana neįprastą kompleksą nuspręsta buvo nuspręsta išplėsti – sodą papildė jau kiek kitokios architektūros antras viešbutis vabzdžiams. Šis yra šiek tiek kitokios architektūros – pagamintas iš išpuvusio medžio kamieno ir pripildytas samanų, šiaudų, kankorėžių. Jei vabzdžių viešbučiai bus populiarūs ir sulauks „klientų“, Žagarės regioninio parko direkcija jų kompleksą žada plėsti ir toliau. Lietuvoje ką tik pradėjusi kurtis vabzdžių architektūros šaka taip pat galėtų sudominti ir profesionalesnes projektuotojų pajėgas, ypač architektūros ar dizaino studentus. Tuo labiau kad ekologinė architektūra tampa vis aktualesnė ir pas mus.

Vabzdžių namams naudojamos įvairios gamtinės medžiagos: medinės kaladėlės, šakos, šiaudai, kankorėžiai, lapai, žievė ir pan.

Vabzdžių namams naudojamos įvairios gamtinės medžiagos: medinės kaladėlės, šakos, šiaudai, kankorėžiai, lapai, žievė ir pan.

Viešbučių kūrėjai

Vabzdžių architektūrą kuria žinomi meistrai ir studentai.  Vabzdžių namai, arba viešbučiai (angl. insect hotel), ypač populiarūs užsienio šalyse. Jie įrengiami parkuose, botanikos soduose, privačiose valdose kaip gamtosauginė ir edukacinė priemonė. Jų tikslas – ne tik apsaugoti biologinę įvairovę, kuri sparčiai nyksta dėl žmogaus veiklos, bet ir padėti geriau susipažinti su vabzdžių gyvenimu, vieta ir funkcijomis ekosistemose, nes juose tarsi pateikiamas sumažintas vabzdžių gyvenimo gamtoje modelis. Tai taip pat ir tam tikras statinio tipas, kuriantis žmogaus santykį su gamta ir aplinka.

Greta gamtininkų šioje gana neįprastoje statinių tipologijoje savo jėgas išbando ir profesionalūs architektai. Vabzdžių viešbutį Londonui, pavyzdžiui, yra projektavęs gerai žinomas britų architektų ir konstruktorių kolektyvas „Arup Associates“ ir kai kurie kiti. Vabzdžių ar bičių architektūros objektai vis dažniau kuriami įvairiems architektūros ar gamtos, ekologijos festivaliams. Dažnai į šią veiklą įtraukiami ir įvairių architektūros, kraštovaizdžio ar dizaino sričių studentai.

Moksleivių dovana

Keturi vabzdžių viešbučiai šiais metais papildė ir Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą. Šiuos mažiesiems sodo gyventojams skirtus daugiabučius kruopščiai sukonstravo ir padovanojo nagingi moksleiviai.

„Vabzdžių namai, arba viešbučiai, daugelyje šalių yra įrengiami kaip gamtosaugos ir edukacijos priemonė. Jų tikslas – apsaugoti dėl žmogaus veiklos nykstančią biologinę įvairovę. Visi augalai, gyvūnai, grybai ir mikroorganizmai yra būtini nenutrūkstamam gyvybės ratui“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Paslaugų ir edukacijos skyriaus vyresnioji specialistė Vesta Aleknavičiūtė.

Mažiesiems Botanikos sodo gyventojams skirtus daugiabučius sukonstravo ir padovanojo nagingi moksleiviai.

Mažiesiems Botanikos sodo gyventojams skirtus daugiabučius sukonstravo ir padovanojo nagingi moksleiviai.

Vabzdžių viešbučiai padeda geriau susipažinti su vabzdžių gyvenimu, vieta ir funkcijomis ekosistemose. Pirmasis ir tuo metu didžiausias vabzdžių namas Lietuvoje Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode buvo įkurtas 2013 m. Šiandien šis sodas jau gali džiaugtis penkiais daugiabučiais vabzdžiams. „Šiuos namelius pradėjome kurti sausio mėnesį. Berniukai gamino konstrukcijas, mergaitės – užpildus. Stengėmės, kad šie gaminiai būtų ekologiški, sukonstruoti iš įvairių perdirbamų medžiagų“, – sakė Kauno Vyturio gimnazijos technologijų mokytoja Rita Pocienė. Ji kartu su būriu keturis viešbučius atvežusių aštuntokų džiaugėsi rezultatu ir žadėjo viešbučius aplankyti ateityje – pasižiūrėti, kaip vabzdžiams patinka naujieji namai.

Atsidėkodamas už dovaną Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas moksleiviams ir jų mokytojai padovanojo ekskursiją po žydinčias ir kvepiančias kolekcijas.