Pastaruoju metu šalį užliejusi įžūlių vagysčių iš automobilių banga nenuslūgs ir ateityje. Ko gero, pagrindinė to priežastis – atgal į Lietuvą sugrįžę ir lygtinai iš pataisos įstaigų paleisti nusikaltėliai. Taip „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino nenorėjęs būti įvardytas šaltinis teisėsaugoje. Tuo metu policijos atstovai vengia šios temos – tarsi nieko nevyktų. Policijos departamento ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai per savaitę nesugebėjo atsakyti į „Valstiečių laikraščio“ raštu pateiktus klausimus.

Vagia jau teisti

Praėjusių metų antroje pusėje žiniasklaidoje kasdien mirgėjo pranešimai apie vagystes iš automobilių, šių metų pradžioje jaučiama ta pati tendencija. Dažniausiai vagių taikiniu tampa brangios, lengvai realizuojamos multimedijos sistemos, vairai su saugos oro pagalvėmis. Draudikų duomenimis, pastaruoju metu per dieną įvykdomos keturios tokios vagystės. Vien per pirmąjį šių metų mėnesį nuo vagių nukentėjo dvigubai daugiau automobilių savininkų negu tuo pačiu metu pernai.

Rinkos ekspertai neabejoja, kad tokio dažnio ir masto vagystės negalėtų vykti be jau sukurtos nuoseklios grandinės – nusikaltimų vykdytojai, nuolatiniai pavogtų detalių supirkėjai ir pardavėjai. Ne mažiau iškalbingas faktas, kad visi sulaikyti dėl šių nusikaltimų asmenys – jau teisti anksčiau.

Prieš savaitę Kaune rastas didelis kiekis vogtų BMW automobilių dalių (multimedijos įranga, vairai, valdymo įranga). Pagal jų skaičių nustatyta, kad nusikaltėliai suniokojo ne mažiau nei 31 automobilį. Policija skaičiuoja, kad automobilių savininkams galėjo būti padaryta apie pusę milijono eurų žala. „Juodojoje rinkoje šios detalės būtų vertos 15–20 tūkstančių eurų, bet automobiliams padaryta žala turbūt siektų daugiau kaip pusę milijono eurų“, – sakė Kauno apskrities kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininkas Eugenijus Lenkaitis.

Nors policija dėl šių vagysčių sulaikė 29 metų įtariamąjį, du kartus teistą Norvegijoje, akivaizdu, kad tokio kiekio mašinų vienas žmogus apvogti negalėjo.

Prieš tai, sausio 24–27 d., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai sulaikė grupę jaunuolių, įtariamų automobilių dalių vagystėmis. Tai ne kartą už įvairias nusikalstamas veikas teisti jaunuoliai iš Vilniaus, Kauno ir Druskininkų – L. B. (gimęs 1996 m.), K. T. (gimęs 1997 m.) ir A. B. (gimęs 1996 m.). Įtariama, kad jie padarė daugiau kaip 10 nusikalstamų veikų, kurių metu buvo apvogtos transporto priemonės.

Tyla vietoje atsakymų

Atsižvelgdami į šiuos faktus, teisėsaugos atstovams pateikėme gana paprastus, tačiau tikriausiai „nepatogius“ klausimus – mat jie apnuogina tikrąsias, o ne paviršutiniškas šio reiškinio priežastis, atskleidžia teisėsaugos sistemos darbo trūkumus.

Raštu klausėme, kokios pagrindinės žmogiškos priežastys lemia išaugusį vagysčių iš automobilių kiekį: ar tai susiję su anksčiau į užsienį išvykusių ir dabar atgal grįžusių kriminalinių asmenų pagausėjimu Lietuvoje, ar su išaugusia nauja, „modernesne“ ir „technologiškesne“, nusikaltėlių karta.

O gal turi įtakos padidėjęs bausmę atlikusių arba probacijos (t.y. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų ar bausmės vykdymo atidėjimas) sąlygomis stebimų asmenų skaičius?

Deja, už bendravimą su žiniasklaida atsakingi policijos pareigūnai atsiribojo tyla ir savo komentarų nepateikė.

Iškalbingi skaičiai

Kol policijos atstovai laužė galvą, kaip išvengti „nepatogių“ klausimų, mes pasitelkėmė viešai prieinamą Kalėjimų departamento statistiką apie probacijos sąlygomis esančių asmenų skaičių. Ši statistika ne tik paaiškina dramatiškai augantį vagysčių iš automobilių kiekį, bet verčia ne juokais sunerimti ir dėl vagysčių, plėšimų skaičiaus didėjimo ateityje.

Pastaruosius ketverius metus asmenų, esančių apygardų probacijos tarnybų priežiūroje, skaičius sukosi apie 8,3–8,6 tūkstančio, o 2017 metais jis staiga šoktelėjo net iki 11 tūkstančių. Taigi vien per 2017-uosius nusikaltimus padariusių, bet lygtinio atleidimo nuo bausmės sąlygomis laisvėje likusių žmonių padaugėjo net 2,5 tūkstančio. Visų jų priežiūra užsiima penkių apygardų probacijų tarnybų specialistai, kurių viso labo yra 306.

Šiems specialistams reikia rūpintis ir tais, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, tikrinti, ar jie laikosi įpareigojimo nakvoti namie, nustatyti prižiūrimų asmenų blaivumą, ar kurie nors jų nėra apsvaigę nuo narkotikų. Be to, priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, šioms tarnyboms tenka rengti ir smurto korekcijos programas, jeigu jas lankyti nusižengėlius įpareigoja teismas.

Ir staiga – vos per vienus metus – tokių asmenų skaičius padidėja net 2,5 tūkstančio. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad lygtinai iš įkalinimo įstaigų paleidžiamų asmenų priežiūros ir kontrolės sistema faktiškai nebepajėgi susidoroti su gerokai išaugusiu teistų ir priežiūros reikalingų piliečių, kurie gyvenime sukasi kaip išmano, neretas vėl pasineria į įvairaus plauko nusikalstamą veiklą, kiekiu.

Vagys įsuka ratą

Autorizuotos „Volkswagen“ serviso atstovės, bendrovės „Rimtoma“ vadovas Rimantas Zapalskis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad vienu metu apiplėšę keliasdešimt mašinų vagys patys įsuka dirbtinio deficito ratą – apvogtos mašinos savininkas, jeigu tik ji nedrausta kasko draudimo, vėl ieško tokios pat detalės juodojoje rinkoje.

„Kadangi tokių apvogtųjų yra daug, nusikaltėliams tai garantuoja stabilią pasiūlą ir veiklą“, – teigė verslininkas.

Tokių įsilaužimų nuostoliai būna labai dideli, nes paprastai ne tik išplėšiama multimedijos įranga, bet ir sudaužomas šoninis stiklas, nepataisomai sugadinamas prietaisų skydas, salono apdailos detalės, sėdynės, nukarpomi laidai, apibraižomos durys ir kt. „2012–2015 metų „Passat“ modelio multimedija kainuoja apie 3 tūkstančius, taigi bendri nuostoliai gali sudaryti net 6 tūkstančius eurų“, – sakė jis.

Vagysčių padvigubėjo

„Jau praėjusių metų pabaigoje padaugėjo automobilių dalių vagysčių. Gruodį, palyginti su kitais mėnesiais, detalių vagysčių skaičius šoktelėjo 27 proc., o vidutinė žala – 4 proc. Šiemet detalių vagysčių jau užfiksuojama dvigubai daugiau nei pernai. Daugėja atvejų, kai, grobdami vertingas detales ir įrangą, nusikaltėliai smarkiai apgadina prietaisų skydelius, suniokoja salonus ar išpjauna priekinius sparnus. Vidutinė išmokėta žala, patiriama tokių vagysčių metu, šiemet siekia beveik 2 200 eurų ir yra 11 proc. didesnė negu pernai“, – atkreipė dėmesį „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Pasak direktoriaus, kai kuriais atvejais automobiliai nuniokojami taip, kad žala siekia kelias dešimtis tūkstančių eurų, kai kada net nebeapsimoka jų remontuoti. Pavyzdžiui, sausio mėnesį apvogtas automobilis neteko ne tik žibintų, salono detalių, bet ir visų keturių ratų, veidrodėlių, vagys išdaužė ir langus, nuostolis – 30 tūkstančių eurų.

Kiek anksčiau „Lietuvos draudimo“ klientai pranešė apie 12 tūkst. eurų nuostolį – išdaužus langą pavogtas visas vairas, multimedija, pavarų perjungimo svirtis, žinoma, suniokotos ir kitos detalės.

Išmano rinką

Vagis labiausiai vilioja populiariausių Lietuvoje vokiškių automobilių markių detalės: „Lietuvos draudimo“ naujausiais duomenimis, jų vagystės sudaro daugiau kaip 50 proc. visų atvejų. „Vagys išmano paklausą: vokiškų automobilių Lietuvoje registruojama daugiausia, vadinasi, ir jų detalių rinkoje reikia labiausiai. Įvertinus automobilių amžių, vagys renkasi 4–9 metų senumo transporto priemones“, – sakė A.Juodeikis.

Bene rečiausiai nuo detalių vagysčių nukenčia Azijos šalių gamintojų automobilių, tokių kaip „Honda“, Hyundai“, „Nissan“, „Kia“, savininkai. Šių automobilių detalių vagystės, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, sudaro vos kelis procentus visų įvykių.

Žalų eksperto teigimu, vairuotojai turėtų išlikti budrūs. „Reikia nepamiršti kelių rekomendacijų, kurios gali sumažinti vagystės tikimybę: svarbu statyti automobilį pažįstamoje, apšviestoje vietoje, ypač jeigu jis paliekamas stovėti ilgesniam laikui, nepalikti vertingų daiktų salone, ir, žinoma, investuoti į apsaugos sistemas ar jų atnaujinimą”, – priminė ekspertas.