Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vasarą – pavojus apsinuodyti trąšomis

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos skyriaus duomenimis, vasarą padaugėja atvejų, kai žmonės apsinuodija sodo ir daržo trąšomis, nitratais. Gydytojo toksikologo pagalbos taip pat prireikia asmenims, nukentėjusiems nuo vabzdžių įgėlimo.

Pirmoji pagalba

Bendrieji pirmosios pagalbos principai apsinuodijus gana paprasti. Jei kenksmingų medžiagų žmogus netyčia suvalgė ar išgėrė, tačiau sąmonės neprarado, reikėtų jam sugirdyti vandens. Suaugusiajam pakaktų stiklinės, o vaikui vandens kiekis turėtų būti apskaičiuojamas pagal kūno masę: duodama maždaug 5 ml kilogramui kūno masės (pvz.: jei vaikas sveria 10 kg, jam reikėtų duoti išgerti apie 50 ml vandens).

Jei nuodai sudirgino odą, ją reiktų nuplauti vandeniu su muilu, jei pateko į akis, pažeistą akį būtina nedelsiant 15–20 minučių plauti po tekančiu vandeniu, pakeliant akių vokus.

Prisikvėpavus kenksmingų medžiagų pirmoji pagalba būtų grynas oras.

Visais atvejais, jei pasijutote blogai ar įtariate, kad šalia esantis asmuo apsinuodijo, geriausia nedelsiant skambinti į Apsinuodijimų informacijos skyrių telefono numeriu 8 523 62 052.

Sodo ir daržo trąšos

Pagrindinės mineralinių trąšų sudėtinės medžiagos yra azotas, fosforas ir kalis. Priklausomai nuo procentinės sudėties tokio tipo trąšų nuodingumas nedidelis.

Netyčia nurijus trąšų ir apsinuodijus, dažniausiai kamuoja pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Labai sunkius apsinuodijimus sukelia koncentruotos kompleksinės trąšos. Priklausomai nuo jų sudėties ir atsižvelgiant į apsinuodijimo būdą, tokios trąšos gali sukelti cheminių virškinamojo trakto nudegimų, gerklų edemą. Jų įkvėpus gali varginti dusulys, atsirasti kvėpavimo takų pažeidimų, plaučių edema. Nitratų priedai trąšose sukelia methemoglobinemiją ir hipoksiją (deguonies trūkumas organizme, kai sutrikdomas deguonies pernešimas į audinius). Toksinį trąšų su insekticidais ir herbicidais ir metalų priedais poveikį lemia būtent šie priedai.

Siekiant išvengti apsinuodijimo trąšomis atvejų, pastarąsias būtina laikyti nepasiekiamose ar specialiai joms skirtose vietose. Trąšas būtina naudoti tik pagal paskirtį ir būtent taip, kaip parašyta jų etiketėse. Jokiu būdu negalima skystų trąšų perpilti į butelius nuo mineralinio, alaus ar kitokių gėrimų – taip pasielgus rizikuojama juos supainioti ir netyčia gurkštelti. Tręšti augalus, žolę rekomenduojama mūvint pirštines, o pabaigus darbus būtina kruopščiai nusiplauti rankas.

Nitratai

Iš azoto ir deguonies sudarytos cheminės medžiagos nitritai bei nitratai ypatingi tuo, kad neturi kvapo, skonio, tačiau išlieka vandenyje net šį virinant ar kitaip ruošiant. Vasarą atostogaujant sodybose, kaimuose, labai pavojinga ruošti maistą naudojant netikrintų šulinių vandenį. Pastarasis gali būti užterštas nitratais. Ypač pavojinga ši medžiaga yra nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. Apsinuodijimas nedideliais nitratų kiekiais dažnai nepastebimas. Gleivinėse, pirštų galiukuose, ausų pakraščiuose atsiranda mėlynas atspalvis, gali pradėti pykinti, varginti vėmimas, galvos svaigimas. Jei apsinuodijama stipriai, sutrinka kvėpavimas, širdies veikla, prarandama sąmonė, pamėlsta visas kūnas, o kraujas įgauna šokoladinį atspalvį. Jei įtariamas apsinuodijimas nitratais, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus: skambinti į Apsinuodijimų informacijos skyrių, kviesti greitąją pagalbą.

 

Rekomenduojami video