Veidaknygės nuotr.

Lietuvoje vasaris – paskutinis šaltojo periodo mėnuo. Ne veltui per Užgavėnes žmonės varo žiemą lauk. Ką naudingo sodegalite padaryti paskutinį žiemos mėnesį?

Naikiname kenkėjus

Vasario arba kovo mėnesį nuimkite ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas ir jas sudeginkite. Juostas imkite atsargiai, nes po jomis viršuje ir apačioje gali slėptis kenkėjai ar būti padėtų žiemsprindžio kiaušinėlių. Kamieno dalį virš ir žemiau juostos teptuku aptepkite 5 proc. sodo karbolineumo tirpalu.

Norint sunaikinti kenkėjus žiemojančiose vystymosi fazėse žiemą dažniausiai purškiama sodo karbolineumu ir DNOK. Cheminiai preparatai vartojami skirtingos koncentracijos. Kad jie būtų efektyvūs, reikia laikytis ruošimo ir naudojimo taisyklių. Taip naikinami amarų ir žiemsprindžių kiaušinėliai, taip pat lapsukių ir voratinklinės kandies lervos. Taip pat žūva visi kiti čiulpiantys ir graužiantys kenkėjai, išnyksta kerpės ir samanos. Reikėtų nepamiršti, kad DNOK labai kenkia lapinėms po vaismedžiais augančioms kultūroms.

Genėjimas

Per vasario (kovo – balandžio) mėnesį reikia baigti retinamąjį (šviesinamąjį) derančių vaismedžių genėjimą. Šalinamos visos į vainiko vidų augančios, sužalotos, nesveikos, taip pat besitrinančios šakos ir ūgliai. Išretintas vainikas geriau apšviečiamas ir prapučiamas. Vainiko viduje augančios, gerai derančios vaisinės šakutės paliekamos. Nešalinami ir jauni ūgliai, iš kurių bus formuojamos vaisinės šakutės. Nupjautos šakos ir ūgliai neturi likti sode. Atminkite, kad šviežioje nuopjovoje gana dažnai apsigyvena augalų kenkėjai ir įvairių ligų sukėlėjai, todėl ją būtina užtepti sodo tepalu ar aliejiniais dažais. Į sodo tepalą patariama įpilti kokios nors rūšies fungicido. Jei nuopjovą užtepsite aliejiniais dažais, ją pirmiausia praplaukite 5 proc. vario sulfato tirpalu, leiskite apdžiūti. Jei pavasarį ketinate skiepyti medelius, skiepūglius pjaukite jau žiemą.

Skiepijimas

Jei orai geri, jau vasario (kovo) pabaigoje perskiepykite kaulavaisius vaismedžius, nes jų sultys pradeda judėti anksčiau kaip sėklavaisių.

Anksti žydinčių vaismedžių vegetaciją, kai meteorologinės sąlygos ypač nepalankios, galima uždelsti pomedžiusapdengus šiaudais ar kita panašia medžiaga.

Obelų miltligę pradėkite naikinti nuo vasario mėnesio. Visos pilkšvai baltu grybienos valkčiu padengtos ūglių viršūnės išpjaunamos iki sveikos vietos. Ši apsaugos priemonė neleidžia plisti minėtai ligai ir kartais galima apsieiti be cheminių preparatų.

Nurinkite nuo vaismedžių ir sudeginkite vaisių mumijas – jose snaudžia moniliozės (rudojo vaisių puvinio) sukėlėjai.

Vasario mėnesio pradžioje patariama stratifikuoti obelų ir kriaušių sėklas, įsigyti šviežio ir perpuvusio galvijų ir paukščių mėšlo, ruošti medžių pelenus, sodo tirpalą, o taip pat reguliariai apžiūrėti saugyklose per žiemą laikomas daržoves ir vaisius.

Daigai

Vasario pradžioje į dėžutes kambariuose ar apšildomose šiltnamiuose jau reikia pasėti paprikų, o viduryje ar pabaigoje – pomidorų sėklas daigams auginti. Mėnesio pabaigoje patariama sėti salierus, kurių daigus pavasarį sodinsite darže.

Pirmiausia reikėtų suskaičiuoti, kiek daigųplanuojama sodinti. Svarbu ir kur auginsite pomidorus (šiltnamyje, lauke ar balkone). Dauguma pomidorų pritaikyti auginti skirtingomis sąlygomis. Ne mažiau aktualu ir kam juos auginsite – vartotišviežius ar konservuoti. Pagal tai ir pasirinkite sėklų rūšį.

Patyrę daržovių augintojai žino, kad vėlai sėjęs – nesigailėsi. Per anksti pasėjus, kai dienos dar gana trumpos, daigeliai bus reiklesni auginti ir derlius gali būti menkesnis – augalai linkę labiau sirgti.

Ir paprikų, ir baklažanų ar pomidorų vegetacija ilga. Pasėti pomidorai sudygsta maždaug po savaitės, o paprikos – po dviejų. Daigai išauga per 60–70 dienų. Vėlyvesniam derliui, priklausomai nuo veislės ankstyvumo, auginimo sąlygų, rekomenduojama sėti keletą kartų.

Vasario viduryje, pabaigoje ar kovo pradžioje sėkime vidutinio ankstyvumo ar vidutinio vėlyvumo pomidorų veisles. Jos tiks stikliniams ar storesne polietileno plėvele dengtiems šildomiems šiltnamiams. Jeigu pomidorai augs visai nešildomuose plėvele dengtuose šiltnamiuose, sėti reikia vėliau – kovo antroje pusėje. Vėliausiai pomidorus galima sėti balandžio pradžioje.

Sėklų tikrinimas

Vasario mėnesį taip pat patariama apžiūrėti turimas daržovių sėklų atsargas, jas atrinkti ir patikrinti jų daigumą vandenyje ar druskos tirpale (1 l vandens ištirpinkite 50 g druskos).

Burokėlių ir nepakaitintas agurkų sėklas patariama atrinkti 20 laipsnių temperatūros vandenyje. Vandenį reikia supilti į plačiakaklius stiklainius, suberti daržovių sėklas, išmaišyti ir leisti 4–5 minutes nusistovėti. Išplaukusias sėklas kartu su vandeniu nupilti, o likusias suberti plonu sluoksniu ant popieriaus, padžiovinti. Šios sėklos turėtų būti daigios, todėl jas patariama laikyti iki sėjos.

Jau dabar suplanuokite daržovių sėjomainą. Daržovės, kelerius metus iš eilės augdamos vienoje vietoje, kasmet duoda vis mažesnį derlių.

Pirkdami sėklas būtinai pažiūrėkite, ar sėklos nėra senos, nes daugelis jų neilgai išlieka daigios. Atkreipkite dėmesį ir į veisles, nes kiekvienai veislei reikia skirtingų sąlygų.

Lysves, kuriose vėlai rudenį pasėjote morkas, vasario pabaigoje uždenkite plėvele. Plėvelės kraštus apkaskite žemėmis. Praktiškiau turėti medinius rėmus, aptrauktus plėvele. Plėvelę reikia nuimti, kai susiformuoja du tikrieji lapeliai.

Kas savaitę patikrinkite rūsiuose saugomas daržoves ir vaisius. Atrinkite sugedusius ar pradėjusius gesti.

Mėnesio gale polietileniniuose šiltnamiuose nukaskite sniegą. Tą plotą pabarstykite durpėmis arba medžio pelenais. Dirva greičiau įšils, todėl sėti ir sodinti daržoves galėsite anksčiau.

Gėlės

Žiemą kambarinės gėlės kenčia nuo temperatūrų svyravimų. Jei patalpa vėsi, augalus laistykite saikingai, drungnu vandeniu. Tręšti augalų nereikia, išskyrus žydinčius.

Tuoj pat šalinkite nužydėjusius raktažolių žiedynus – paskatinsite naujų žiedynų formavimąsi. Kartą per savaitę gėles patręškite 0,1 proc. mineralinių trąšų tirpalu.

Kad pražystų meilenis (amarilis), pastatykite jį šiltoje, šviesioje vietoje ir reguliariai, bet saikingai laistykite. Jei patalpoje bus 16–18 laipsnių temperatūra – žiedynas formuosis ilgiau, bet ilgiau ir žydės.

Ciklamenai žiemą mėgsta labai šviesią vietą. Jei kambaryje palaikytumėte 16 laipsnių temperatūrą, jie žydėtų labai ilgai.

Araukarijai tinkamiausia temperatūra yra 5–12 laipsnių šilumos. Šiltesnėje patalpoje ją gali apnikti voratinklinė erkutė. Jei spygliai pagelto, tai – ženklas, kad augalą apniko kenkėjai.
Stebėkite, kad žiemą neperdžiūtų azalijų žemė. Jos auginamos durpinėje žemėje, tad jei vazone žemė dar drėgna, augalui jo gali trūkti, nes durpės sugeria vandenį ir jo neatiduoda. Azalijas patariama pamerkti su visu vazonu į vandenį.

Žiemą kaktusų geriau nelaistyti.

Sansavjerą laistykite labai saikingai, ypač jei kambario temperatūra – apie 20 laipsnių. Jei augalui ims trūkti drėgmės, jis būtinai „pasakys“ – ims raukšlėtis lapai.

Vasario pabaigoje jau galima persodinti kambarinius augalus.

Bitynas

Visus darbus bityne turime atlikti kuo tyliau, nes į kiekvieną prisilietimą bitės labai jautriai reaguoja, ilgai nenurimsta, dėl to avilyje pakyla temperatūra, bitės ima veržtis į lauką, gali pradėti viduriuoti.

Vasario pabaigoje bičių lizduose jau atsiranda perai, prasideda bičių pavasaris. Lizduose prie perų temperatūra pakyla iki 34–35 °C. Nusilpusiosios išeina iš avilio, daug jų miršta prie lakos, dėl to jų kūneliai gali užkimšti laką ir bitėms ims trūkti oro. Jei reikia, lakas tyliai, kad nesuerzintumėte bičių, išvalykite.

Į avilį turi patekti grynas oras – jis labai reikalingas bitėms, ypač auginant perus. Atsargiai atidarę avilį, sudrėkusias ir apšerkšnijusias pagalves pakeiskite sausomis. Bičių lizdus laikinai galite pridengti šilta antklode. Labai svarbu lizdus gerai apšiltinti, nes niekada bitėms taip nereikia šilumos kaip pavasariop, auginant perus. Bičių lizdus galite apšiltinti laikraščiais, dėdami juos keliais sluoksniais ant lubelių.

Šiuo metu bitininkai tvarko rėmelius, skuta pikį, lydo vašką. Vasario mėnesį galima paaukštinti šešiolikos rėmų avilius su viena meduve, kad vasarą, esant geram medunešiui, būtų galima uždėti po dvi meduves. Kai kas siuva pagalves, tvarko korius sandėliuose, gamina bitėms maistą. Jis gaminamas iš vienos dalies medaus ir penkių dalių cukraus pudros. Viską gerai išmaišius paliekama pusei paros. Paskui žiūrima, ar masė nelimpa prie rankų. Jei limpa, vadinasi, dar reikia įdėti cukraus pudros. Masės gabalai po 0,5–1 kg įvyniojami į polietileno plėvelę arba dedami į polietileno maišelius, juose padaromi plyšeliai bitėms prieiti. Maišeliai su maistu dedami virš rėmelių toms šeimoms, kurias reikia maitinti.