Asociatyvi nuotr.

Grūdų augintojai, supirkėjai ir perdirbėjai prognozuoja, kad šiemet derlius gali būti gausiausias per pastaruosius trejus metus, tačiau baiminamasi, kad pritrūks lėšų iš ūkininkų derlių supirkti.
Verslas nori ilgesnių atsiskaitymo su ūkininkais terminų bei valstybės garantijų už paskolas apyvartinėms lėšoms, tačiau Finansų ministerija tvirtina, kad valstybės suteikiamų garantijų limitai jau yra išsemti. Gūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas, įmonės „Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas prognozuoja, kad šiemet bus prikulta daugiau 7 mln. tonų grūdų.
„Gali būti ir rekordas – 7,5 mln. tonų“, – trečiadienį Seimo biudžeto ir finansų komitete pareiškė K. Šimas. Pasak jo, grūdų derliui supirkti šiemet reiktų 1,5 mlrd. eurų. K. Šimo teigimu, siekiant išvengti finansų trūkumo reikėtų keisti grūdų supirkėjų atskaitymo su augintojais tvarką – leisti verslui susitarti dėl ilgesnių atsiskaitymų su ūkininkais, nes dabar reikalaujama pinigus sumokėti per mėnesį.
Pasak žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, negalėdami greitai sulaukti atlygio už priduotus grūdus labiausiai nukentėtų nedideli ūkininkai.
 „Bėda yra ne stambiems ūkininkams, kurie turi sandėlius, džiovyklas, o smulkiems, kuri neturi kur pasidėti grūdų, jie juos iš lauko veža supirkėjams, o pastarieji, neturėdami pinigų, negali nupirkti“, – aiškino ministras. Žemės ūkio tarybos vadovas Aušrys Macijauskas tvirtino, kad žemės ūkis šiemet ypač pajuto finansavimo trūkumą.
Tiek ūkininkai, tiek perdirbėjai ir supirkėjai finansinių resursų šiemet turi žymiai mažiau nei ankstesniais metais“, – komiteto posėdyje sakė A. Macijauskas. Jis pabrėžė, kad supirkėjai skubina ūkininkus parduoti derlių ir siūlo mažesnes kainas. „Šiai dienai kainos labai numuštos – iki 130 eurų už toną. 40-50 eurų dabar kaina skiriasi nuo biržos kainos, kuri svyruoja nuo 170 iki 180 eurų už toną“, – teigė A. Macijauskas.
Lietuvos banko asociacijos (LBA) laikinasis vadovas Aidas Budrys tikino, kad bankai žemės ūkio sektoriui paskolų nemažina. Anot jo, šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2019-ųjų sausio–birželio mėnesiais, naujų paskolų žemės ūkyje augimas siekė 12 proc. – paskolų suteikta 128 mln. eurų daugiau. Vėliau išplatintame pranešime žiniasklaidai LBA nurodė, kad žemės ūkiui finansavimas skiriamas per paskolas bei įrangos, specialiosios technikos bei transporto priemonių lizingo sandorius.
Skolinimo augimas prognozuojamas ir antrojoje 2020 metų pusėje. „Nereikia pamiršti, kad, pavyzdžiui, žemės ūkio segmentas yra nevienalytis, jame yra ne tik gamyba ar perdirbimu, bet ir prekyba bei tarpininkavimu besiverčiančių subjektų, kurių veiklos rizikos vertinimas gali būti skirtingas.
Vyraujant neapibrėžtumui, segmento atsparumas krizei yra svarbus faktorius, tačiau tokiomis sąlygomis bankai kiekvieną atvejį linkę nagrinėti ir vertinti atskirai“, – pranešime sakė A. Budrys. LBA duomenimis, šiuo metu asociacijos narių valdomas paskolų žemės ūkiui portfelis sudaro apie 560 mln. eurų. „Luminor“ banko vadovas Andrius Načajus pareiškė, kad bankai pinigų turi ir žemės ūkiui „mielai skolintų“, bet to negali daryti, nes įmonės neturi pakankamai nuosavų apyvartinių lėšų, todėl reikėtų valstybės garantijų.
Finansų viceministras Darius Sadeckas teigė, kad „laisvų limitų“ šiuo metu nėra. Jeigu būtų sprendimas didinti valstybės suteikiamų garantijų limitą, reikėtų keisti įstatymą. „Garantijų limitai jau išdalinti. Laisvo limito neturime, kurį galėtume skirti šiems tikslams“, – tvirtino D. Sadeckas. Įmonės “Agrorodeo“ generalinis direktorius Robertas Lapinskas parlamentarams sakė, kad šiemet bus sunkiau lietuviškus grūdus eksportuoti, nes kelios didelės rinkos užsivėrė.
1,5 mln. tonų nebebus išvežama į Iraną, 2 mln. tonų – į Saudo Arabiją, kuri ėmė bendradarbiauti su Rusijos grūdų augintojais. Taip pat derlius nebus gabenamas į Turkiją dėl pastarosios šalies valiutos nuvertėjimo.