Gyvulius išsaugoti pavyksta šiuolaikinę priežiūrą derinant su senomis, efektyviomis priemonėmis.

Žiema– išbandymų metas gyvulininkystės ūkių šeimininkams. Kad jų prižiūrimos bandos per speigus, kokie pastaruoju metu aplankė Lietuvą, išliktų sveikos, reikėjo tinkamai pasirengti jau primirštiems, tik prieš kelerius metus gąsdinusiems panašiems šalčiams. Gyvulius išsaugoti pavyksta šiuolaikinę priežiūrą derinant su senomis, efektyviomis priemonėmis.

Ūkininkai pasirengę

Prie pat Latvijos sienos ūkininkaujančio Virginijaus Stumbrio mėsiniai, limuzinų veislės galvijai glaudžiasi šalto tipo erdvioje fermoje, ant šiaudų. Nevėjuotą dieną gyvuliai išeina į lauką pasivaikščioti.

„Kokie čia šalčiai? Jau esame atpratę nuo didelių šalčių. Gyvuliai išeina į lauką ir sugrįžta kada nori. Lauke jie jaučiasi puikiai, jiems nešalta. Svarbu, kad turi kur prisiglausti, šiltai atsigulti“, – akcentavo Rokiškio rajono ūkininkas. Vyras tvirtino, kad gyvuliai visą žiemą šeriami gerais pašarais, per šalčius jiems mityba nėra koreguojama.

Druskininkų rajone Tomo Baublio ūkyje angusai laikomi atviro tipo trisienėse pašiūrėse. „Kol kas problemų nėra. Trumpalaikius šalčius gyvuliai ištveria. Jei šaltis nukristų 25 laipsnius žemiau nulio ir laikytųsi visą savaitę, gal ir būtų problema. Per šalčius į pašiūrę paklojame storesnį sluoksnį šiaudų. Veikia neužšąlančios girdyklos“, – sakė ūkininkas.

Baiminasi dėl vandentiekio

Pieno ūkių šeimininkai baiminasi, kad per šalčius neužšaltų vandentiekiai ir mėšlo šalinimo įrenginiai. Todėl keli kalbinti ūkininkai prisipažino planuojantys įjungti elektrinius šildytuvus.

„Vienas pirkėjas klausė, kodėl pieno parduodame mažiau, teiravosi, gal gyvuliams tvartuose šalta. Tačiau šiuo metu nemažai karvių yra užtrūkusios“, – pasakojo Širvintų rajono ūkininkė Kasia Jankun. Moteris sakė iš anksto negalinti numanyti, kokių pokštų gali iškrėsti šaltis. Žiemą svarbiausia apsaugoti gyvulius nuo skersvėjų ir išvengti mastitų.

Marijampolės rajono ūkininkė Stanislava Stanynienė patikino, kad šaltis karvėms nebaisus, nes jos gyvena šiltame tvarte. „Svarbiausia, kad vandentiekis neužšaltų, trasa nesugestų. Per šalčius taip nutinka. Tuomet būtų didelė problema“, –nuogąstavimus išsakė pieno ūkio šeimininkė.Pašnekovė teigė nuolat bendraujanti su specialistais, tirianti gyvulių pašarus, kontroliuojanti bandą. Kokybiški pašarai ir tinkamas racionas padeda išsaugoti gyvulių sveikatingumą.

Dėmesys mažyliams

Avis nuo šalčio saugo vilna, todėl, pasak Biržų rajono ūkininkės Kristinos Milišiūnienės,žiemos šaltis suaugusiems gyvuliams nėra baisus. Svarbu, kad avys nebūtų nukirptos. Šiuo metu didžiausią dėmesį būtina skirti ką tik gimusiems ėriukams. Kad mažyliai nesušaltų, jiems iš šiaudų padaromi minkšti guoliai,įjungiamos šildymo lempos. Pasak pašnekovės, didelį tvartą reikėtų labiau užsandarinti tuo atveju, jei jame laikomos 2–3 avelės.

„Tai priklauso nuo gyvulių kiekio. Jei avelių tvarte daug, joms šilta. Svarbu, kad į vidų patektų kuo mažiau šalto oro ir pakratas nebūtų drėgnas, ypač ten, kur jos guli. Per šalčius avys ypatingu pašaru nelepinamos. Žiemą, didėjant maistinių medžiagų ir vitaminų poreikiui, mityba derinama atsižvelgiant į gyvulių fiziologinę būseną. Šiuo metu didžioji dalis avių ėriuojasi, todėl į racioną įtraukiami savos gamybos ir koncentruoti pašarai.“

Ir geresni pašarai, ir muzika

Ekologiniame Griciūnų ožkų ūkyje – vaikavimosi sezonas, todėl Dalia Ėmužytė kruopščiai pasirengė artėjantiems šalčiams. Ką tik gimusius ožiukus ji laiko šiltajame tvarto skyriuje. „Kadangi ožkos išeina į lauką pasivaikščioti, ėmėmės paprastų, bet efektyvių priemonių: senomis „kaldromis“ užkalėme duris, kad mažiau šalčio patektų į vietas, kuriose ožkos vaikuojasi“, – sakė ūkininkė.

D.Ėmužytė atviravo, kad žiemą, ypač tuo metu, kai ožkos laukiasi, joms skiriama pagerinta mityba. Jos ėda šieną ir kombinuotus pašarus, laižo druską, gauna kreidos. Ūkyje tamsiuoju metu taikoma psichoterapija. Ožkelės džiaugiasi ne tik šviesa, bet ir ramios, gražios muzikos garsais. „Tai – labai efektyvu. Augintinės būna ramesnės, mažiau mušasi, nedepresuoja, o palikuonys gimsta sveikesni. Psichoterapiją taikome jau ne vienerius metus, tai pasiteisina“, – pasidžiaugė pašnekovė.

Ant šieno – šilta

Plungės rajone, Platelių seniūnijoje smailiarages prižiūrinti Aušra Pupkevičienė pasakojo prieš dešimtmetį, savo veiklos pradžioje,bijojusi, kad ožkos žiemą nesušaltų. Ji kiekvieną tvarto plyšelį užsandarindavo. „Vieną žiemą, kai šaltis spustelėjo iki22 laipsnių, ėjau į tvartą pasižiūrėti ožkų. Galvojau, kaip gi jos jaučiasi? Pamačiau, kad guli ant šieno susispietusios grupelėmis po dvi, tris, penkias.Jų kailiai tankūs, viena kitą šildė. Supratau, kad viskas bus gerai“, – sakė moteris. Dabar ji yra įsitikinusi, kad ožkos tvarte nesušals. Svarbiausia, kad nebūtų skersvėjų ir jų kailiai nesušlaptų.A.Pupkevičienė tikisi, kad šiais metais šaltis ilgai neužsilaikys ir ji greitai ves savo ožkeles iki miško paskanauti eglių šakelių, spyglių. Šiuo metu besilaukiančios ožkelės lepinamos pjaustytomis morkomis, šieneliu ir maltais grūdais.

Netrūksta šviesos

Vištas dedekles prižiūrintis Anykščių rajono ūkininkas Vladislovas Tamošiūnas labiau bijosi paukščių gripo, nei šalčių. Jis tikisi, kad šalčiai ilgai nekaraliaus. „Patalpos, kuriose laikomos vištos dedeklės, yra nešildomos. Tačiau grindys apsaugotos nuo drėgmės, pakreiktos apie 15 cm kraiko. Jei šalčiai laikysis ilgiau, teks apšiltinti patalpas, pakabinti šildomas lempas“, – sakė ūkininkas.

Jis teigė, jog šiuo metu vištoms yra tiekiamas pašildytas vanduo, jos šeriamos baltymingais pašarais, į kurių sudėtį įeina didesnis kiekis sojų, žuvies miltų. Pasak V.Tamošiūno, dedekles būtina apsaugoti nuo skersvėjų ir patalpoje nustatyti tinkamą šviesos režimą. Patalpoje šviesa būna įjungta apie 17 val. „Vištoms turi būti sudarytos tinkamos auginimo sąlygos ir subalansuota mityba. Nevertėtų vištų šerti ūkio atliekomis, vien bulvėmis arba kviečiais. Šiuo metu joms reikia daugiau energijos“, – pabrėžė ūkininkas.