Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vilkaviškio krašto žemdirbiai palaiko rajono melioracijos fondo idėją

Maždaug dvi dešimtys stambiausių Vilkaviškio krašto žemdirbių susitiko su šio rajono savivaldybės administracijos vadovais ir aptarė galimybę ateityje bendradarbiauti tvarkant senus melioracijos įrenginius.

Prašo nustatyti servitutą

Susitikime dalyvavęs Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka pasidžiaugė, kad ūkininkų ir savivaldybės atstovų bendradarbiavimas darosi vis glaudesnis. Priminęs, kad su ūkininkais ranka rankon dirbama žvyruojant rajono kelius, meras vylėsi, kad pavyks rasti išeitį ir sprendžiant melioracijos problemas. O jų – išties daug: iš maždaug 76 tūkst. hektarų drenuotų rajono plotų maždaug 60 proc. drenažo įrenginių yra visiškai pasenę, netvarkyti daugiau nei pusšimtį metų.

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Lina Inkratienė susirinkusiesiems pristatė žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto pasiūlytus melioracijos statinių racionalesnio valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modelius. Tiesa, nei rajono vadovybė, nei žemdirbiai šiems modeliams nepritarė.

„Planuojama ūkininkams rinktuvus perduoti atsižvelgiant į nuosavybės žemės ribas, bet juk tie melioracijos įrenginiai eina per kelių žemdirbių laukus! Reikėtų nustatyti servitutą. Priešingu atveju, įvykus gedimui, kentėtų vieno ūkininko laukai, o jis teisiškai negalėtų jo tvarkyti kitam žemės savininkui priklausančioje teritorijoje. Reikia įstatymu sureguliuoti ūkininkų atsakomybę už melioracijos sistemas, einančias per jų laukus“, – kalbėjo bene stambiausias rajono ūkininkas, Gižų seniūnijoje gyvenantis Arūnas Maksvytis.

Jam pritarė ir kiti šio krašto žemdirbiai. Ūkininkų teigimu, jie sutiktų iš valstybės perimti rinktuvus, jei įstatymai leistų jų gedimus tvarkyti ir svetimose žemėse.

„Yra visokių ūkininkų. Kas iki šiol savarankiškai tvarkė savo laukus, tas ir problemų turi mažiau. Kas visus pinigus „pravalgė“ – tam gali būti sunku. Mano manymu, geriausiai šią problemą išspręstų parama ekskavatoriams pirkti. Ūkininkai tikrai ja noriai naudotųsi ir patys sutvarkytų ne tik savo, bet ir aplinkinius laukus“, – mintimis dalijosi Pajevonio seniūnijoje gyvenantis Robertas Mickevičius.

Norėtų perimti sutvarkytus

Kalbėdami apie melioracijos problemas Vilkaviškio krašto žemdirbiai svarstė, kad didžiausią dėmesį reikėtų skirti ne po žeme esančioms sistemoms, o grioviams. Dabar kasmet jų šiame Suvalkijos rajone už valstybės lėšas išvaloma tik apie 20 kilometrų, kai iš viso jų yra apie 1 100 kilometrų.

„Bėda ta, kad griovius valančios firmos už darbą ima didžiulius pinigus. Už tą pačią sumą patys ūkininkai padarytų 2–3 kartus daugiau. Prieš kelerius metus domėjausi, kiek man kainuotų kanalo išvalymas. Viena įmonė pasiūlė jį išvalyti už 7 tūkstančius, kita – už 9 tūkstančius eurų. Abi žadėjo tą padaryti per 4 dienas. Tuomet pasisamdžiau privatų asmenį, kuris per dieną tą patį atstumą išvalė už beveik perpus mažesnę sumą“, – prisiminė Gižų seniūnijoje ūkininkaujantis Algis Dirmeikis.

Visi žemdirbiai sutiko, kad melioracijos situacija tiek rajone, tiek visoje Lietuvoje yra nepavydėtina ir ją reikia taisyti. Ūkininkai nesibaimino, kad valstybė jiems nuosavybės teise planuoja perduoti žemės sklype esantį požeminį drenažą (rinktuvus ir sausintuvus, kurių skersmuo yra didesnis nei 12,5 centimetro). Tiesa, jie norėtų, kad prieš perduodant būtų patikrinta jų būklė. Šiuo metu gali būti perduoti tik tie statiniai, kurie yra rekonstruoti. Žemdirbių teigimu, būtina įvertinti kitų statinių nusidėvėjimo būklę, atlikti rekonstravimo darbus bei pasirašyti melioracijos statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas teigė, kad visa tai padaryti tikrai įmanoma, nes jau yra sukurti specialūs įrenginiai melioracijos įrenginių būklei tikrinti. Tiesa, jis pripažino, kad tai greičiausiai užtruktų ne vienus metus, todėl melioracijos įrenginiai ūkininkams galėtų būti perduodami palengva.

Fondas – būtinas

Susirinkę ūkininkai vieningai sutarė, kad melioracijos problemas padėtų išspręsti tik specialus fondas. Apie tai šalyje kalbama jau ne vienus metus. Tiesa, vilkaviškiečiai nepritarė idėjai sudaryti visos šalies fondą. Anot jų, į fondą savo lėšas įdėję ūkininkai gali taip ir nesulaukti, kada bus sprendžiamos būtent jų krašto problemos. Žemdirbių nuomone, daug logiškiau būtų kurti rajono melioracijos fondą ir iš jo lėšų tvarkyti būtent šios vietovės melioracijos įrenginius. Buvo siūlymų kurti seniūnijų fondą, tačiau savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Rimas Janulevičius užtikrino, kad tai būtų sunkiai įmanoma dėl pernelyg sudėtingo fondo administravimo.

„Nežinau, kokiu principu, tačiau rinkliava privalo būti daroma. Be jos niekas melioracijos sistemos nesutvarkys. Ir dabar jos beveik niekas netvarko. Ką patys pasidarome, tą ir turime. Nemanau, kad nors vienas ūkininkas atsisakytų fondui skirti dalį savo pinigų“, – kalbėjo Klausučių seniūnijoje žemę dirbantis Vincas Mačiulis.

Jam pritarė ir Pilviškių seniūnijoje ūkininkaujantis Valdas Kamaitis, kuris teigė, kad problemas reikėjo spręsti daug anksčiau, todėl dabar būtina paskubėti priimant tam tikrus sprendimus. Tiesa, jis abejojo, ar visi žemdirbiai savanoriškai mokėtų lėšas į galimą fondą. Anot jo, geriausiai tai įtvirtinti įstatymu.

Buvo pateikti net keli siūlymai, iš kur į fondą turėtų patekti pinigai. Vieni teigė, kad ūkininkai savarankiškai galėtų prisidėti, skirdami dalį gaunamų tiesioginių išmokų sumos, antri siūlė daryti savanorišką kasmetinę rinkliavą, mokant po 1–2 eurus nuo turimo žemės hektaro, treti ragino pinigus skirti iš žemės mokesčio.

„Žemės mokestis ir taip nėra didelis, šiemet jis buvo dar mažesnis. Aišku, jei dėtume dalį žemės mokesčio į fondą, atimtume pinigus patys iš savęs, todėl siūlyčiau mokestį truputį padidinti ir būtent „viršplanį“ skirti melioracijos fondui. O dar jei valstybė ir savivaldybė įsipareigotų į fondą įdėti savo indėlį, būtų labai gerai“, – svarstė Šeimenos seniūnijoje gyvenantis Arvydas Šlivinskas.

Papildomos lėšos

Neseniai Vilkaviškio rajono gyventojus pasiekė gera žinia – iš Europos Sąjungos solidarumo fondo skirta 369,19 tūkst. eurų dotacija. Ji bus skirta melioracijos įrenginiams, nukentėjusiems nuo liūčių, atstatyti. Galima palyginti – valstybės lėšų melioracijos įrenginiams tvarkyti šiam rajonui šiemet skirta 268 tūkst. eurų, pernai – 244 tūkst. eurų. Už gautas lėšas Vilkaviškio krašte ketinama sutvarkyti 25 kilometrus melioracijos griovių ir 23 hektarus drenažo plotų. Darbus numatoma pradėti pavasarį.

Šiuo metu jau numatyta, kuriuose plotuose melioracijos įrenginiai bus tvarkomi, tų žemių savininkai apie laukiančius darbus informuoti. Darbai vyks keturiais etapais.

„Vienus objektus tvarkysime pavasarį, kituose plotuose to padaryti negalėsime, nes žmonės jau pasėję žiemines kultūras. Tose teritorijose darbai vyks rudenį, po javapjūtės“, – teigė Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė L.Inkratienė.

Anot jos, renkantis, kuriuos melioracijos įrenginius reikėtų tvarkyti pirmiausia, buvo atsižvelgta į gyventojų pateiktų prašymų datą. Gyventojai paprastai laukia 4–5 metus, kol jų prašymas dėl griovių tvarkymo bus patenkintas. Šįkart darbai bus vykdomi tenkinant seniausiai gautus prašymus.

Tiesa, kai kurių planuotų tvarkyti melioracijos įrenginių sutaisyti nepavyks dėl pernelyg sudėtingų gyventojų reikalavimų.

„Prieš planuodami valyti griovius atsiklausėme savininkų, ar jie sutinka savo žemėse palikti 15 metrų apsauginę juostą, kurioje būtų vykdomi darbai. Dalis gyventojų tam neprieštaravo, tačiau buvo ir tokių, kurie iškėlė sunkiai įgyvendinamus reikalavimus. Pavyzdžiui, niekaip negalėsime sutvarkyti vieno griovio, esančio Gižų seniūnijoje, nes besiribojančių žemių savininkai nurodė labai trumpą terminą, kada jų plotuose galėtume vykdyti darbus. Per tokį trumpą laiką rangovams būtų sunku prisiderinti prie ūkininkų. Kartais iš gyventojų pasigendame paprasčiausio supratingumo“, – mintimis dalijosi Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Leščevičiūtė-Romikaitė.

Žemės ūkio skyriaus specialistai džiaugėsi, kad iš ES Solidarumo fondo gauta tokio dydžio parama. Tiesa, esminių problemų ji neišspręs, tačiau dalyje plotų situacija tikrai pagerės. Skaičiuojama, kad numatyti darbai pagerins daugiau nei šimto mūsų krašto žemdirbių valdų būklę.

Rekomenduojami video