Planuojamų įrengti paukščių ūkių pagrindinės paukščių laikymo fermos turėtų užimti maždaug 2,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą.

Penki Vilkaviškio krašto ūkininkai artimiausiu metu skirtingose rajono vietose ketina pastatyti šešias paukštides. Kiekvienoje iš jų per metus turėtų būti užauginta iki 252 tūkst. viščiukų broilerių.

Visuomenė pasipriešino

Paukščių ūkius planuoja steigti penki stambūs Vilkaviškio rajono žemdirbiai: Valdas Melninkas ir Vincas Mačiulis (abu Klausučių sen.), Evaldas Mačiulis (Kybartų sen.), Arūnas Maksvytis (Gižų sen.) bei Asta Gerhardt (Pilviškių sen.). Visi jų parengti projektai yra panašūs, o statybų kainos svyruoja nuo 700 iki 750 tūkst. eurų. Dalį šios sumos dengs Europos Sąjungos parama.

Kiekviename iš paukštininkystės ūkių vienu metu planuojama laikyti maždaug 42 tūkst. viščiukų broilerių iki 6 savaičių amžiaus. Vėliau juos žadama realizuoti, o patalpų valymas, dezinfekavimas ir paruošimas naujam auginimo ciklui užtruktų apie 18 dienų. Iš viso per metus paukštidėse turėtų būti užauginta kiek daugiau nei pustrečio šimto tūkstančio viščiukų broilerių.

Planuojamų įrengti paukščių ūkių pagrindinės paukščių laikymo fermos turėtų užimti maždaug 2,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Greta jų visur bus įrengtos mažesnės maždaug 10 tonų lesalų talpyklos, taip pat – nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotos kritusių paukščių konteineriams laikyti skirtos stoginės bei ūkiuose susidarančių buitinių nuotekų rezervuarai. Iš jų joks nemalonus kvapas sklisti neturėtų, nes rezervuarai bus padengti kvapo nepraleidžiančiais sluoksniais: šiaudais, durpėmis ir keramzitinėmis granulėmis.

Nors būsimuose paukščių ūkiuose turėtų būti sukurta bent po kelias darbo vietas, ne visi aplinkiniai gyventojai džiaugiasi būsima kaimynyste. Žmonės baiminasi, kad paukštidės bus statomos prie pat gyvenamųjų namų, iš jų sklis nuolatinis triukšmas ir nepakeliamas kvapas. Gyventojus taip pat kelia nerimą, kad dezinfekuojant patalpas vėjas nuodingas chemines daleles gali išnešioti kelių kilometrų spinduliu, o iš paukštidžių vežant mėšlą amoniako kvapas ore leistinas normas gali viršyti bent kelis šimtus kartų.

Didžiausio vietinių gyventojų pasipriešinimo sulaukė Sūdavos kaime, Klausučių seniūnijoje, ūkininkaujančio V.Melninko projektas. Iš pradžių ūkininkas ketino savo paukščių ūkį statyti Žynių kaime, vos už 200 metrų nuo artimiausio gyventojo namų. Aplinkinių Žynių, Sūdavos ir Slabadų kaimų gyventojai net buvo surinkę per 100 tam prieštaraujančių parašų, kuriuos įteikė Vilkaviškio rajono vadovams. Šie, gavę gyventojų skundus, sukvietė aptarti problemos abi nesutariančias puses.

Susitikęs su gyventojais V.Melninkas stebėjosi žmonių požiūriu į būsimą paukštidę, teisinosi, kad pats yra gimęs ir augęs Žynių kaime, ten iki šiol gyvena jo mama. Be to, jis ir pats įsikūręs vos už 2 kilometrų nuo tos vietos, kurioje iš pradžių ketino statyti paukštidę.

Keitė planus

Sulaukęs didžiulio visuomenės pasipriešinimo Sūdavos kaimo ūkininkas buvo priverstas koreguoti savo planus. Dabar jis projektą ketina įgyvendinti maždaug vieno kilometro atstumu nuo tos vietos, kurioje planavo statyti paukštidę pirmiausia – Bobių kaime.

„Tikiuosi šio kaimo gyventojai bus atlaidesni. Man aplinkinių užgauliojimai kainuoja ir daug laiko, ir pinigų. Negaliu paukščių fermos statyti kažkur toli laukuose. Juk reikia, kad būtų ir kelias, ir elektros įvadas. Toliau bėgti nuo Bobių jau neturėsiu kur – už jų jau prasideda Kaliningrado sritis. Kai kurie sako, kad turėčiau paukštidę statyti prie savo namų. Tą tikrai mielai daryčiau, bet kad aplinkui nėra vietos. Visiškai nebijau nei garso, nei smarvės, nes besidomėdamas apvažiavau ne vieną paukštyną ir žinau, kokia reali ten padėtis. Mačiau, kad nei didelio triukšmo, nei nemalonaus kvapo ten nebūna“, – teigė V.Melninkas.

Jis apgailestavo, kad dėl projekto korekcijų dar negali pradėti statybų, ir tvirtino nežinantis, kada galės organizuoti visus darbus.

„Pagal įstatymus savo žemėje galėčiau statybas vykdyti nors ir už trijų metrų nuo artimiausio gyventojo tvoros, tačiau nesinori su žmonėmis pyktis. Norisi ramesnio gyvenimo. Pastačius paukštidę bus sukurtos mažiausiai keturios darbo vietos. Žadame su keliais ūkininkais kooperuotis, tad paukščių ūkiams bus reikalinga nuolatinė priežiūra. Gaila, kad aplinkiniai sugeba įžvelgti tik blogus dalykus. Nežinau, ar iš pavydo, ar dėl kokių kitų priežasčių, tačiau pas mus Lietuvoje visada taip būna: jei nieko nedarai – blogai, jei darai – dar blogiau“, – nusivylimo neslėpė pašnekovas.

Stato prie namų

Paukštidę statyti ketinantis Didžiųjų Šelvių kaimo ūkininkas V.Mačiulis nesupranta aplinkinių priekaištų V.Melninkui. Pats V.Mačiulis jokių nusiskundimų dėl būsimo objekto nesulaukė. Jis paukštidę ketina statyti vos už kelių šimtų metrų nuo savo namų.

„Nežinau, ar dėl to, kad paukščių ferma stovės prie pat mano namų, ar dėl kitokių priežasčių, bet žmonės manęs taip nesmerkė, kaip Valdo. Galiu visus nuraminti, kad tokie ūkiai didelių nepatogumų tikrai nesudaro. Pats buvau Lenkijoje ir Italijoje, kur paukštidės statomos tiesiog gyvenvietėse, prie pat gyvenamųjų namų. Žmonės ten niekuo nesiskundžia, visiems viskas yra gerai. Neabejoju, kad ir čia bus taip pat, ir po kurio laiko visos emocijos nuslūgs. Sutinku, kad per mėšlavežį gali šiek tiek sklisti nemalonus kvapas, bet per metus jis bus vežamas vos septynias dienas. Pagaliau mėšlas tikrai nebus vežamas vėjuotomis dienomis, tad erzinantis kvapas toli nesklis. Visais laikais kaime vykdavo mėšlavežiai, ir niekas iki šiol jokių problemų dėl to nekeldavo. Kažkodėl žmonės dabar net ir kaime nori gyventi kaip kurorte“, – mintimis dalijosi V.Mačiulis.

Ūkininkas teigė niekur neskubantis – ketina paukštidę pradėti statyti tik kitais metais. Šiemet jis žada padaryti tik paruošiamuosius darbus – parsivežti reikiamą statyboms kiekį žvyro, išsigręžti vandens gręžinį, pasidaryti elektros įvadą.

„Viena iš priežasčių, kuri suviliojo statyti paukštidę, yra ta, kad maždaug 20 procentų lesalų galėsiu užsiauginti pats. Paprastai vienam paukščių ciklui reikia apie 250 tonų lesalų. O per metus būna 7 tokie ciklai. Vadinasi, bent 350 tonų grūdų per metus galėsiu sunaudoti iš savų resursų“, – svarstė V.Mačiulis.

Jo kolega V.Melninkas teigė, kad, nepaisant ES paramos, paukščių ūkiams įrengti reikalingos milžiniškos investicijos – ir jos neatsipirks labai greitai. Tačiau žemdirbys teigė tikintis, kad naujas objektas suteiks jo ūkiui pridėtinę vertę.

„Dabar paukščių ūkiai – ant bangos, nes Lietuvą ir Europą siaubia kiaulių maras, visi masiškai atsisako šių gyvūnų. Tiesa, neaišku, ar ateityje tas pats neištiks paukštininkystės sektoriaus. Juk jau kažkada buvo atslinkęs paukščių gripas. Jei dabar taip atsitiktų, būtų galima viską mesti net nepradėjus statybų“, – teigė V.Melninkas.

Triukšmo ir smarvės nebus?

Kai buvo surengtas V.Melninko ir gyventojų susitikimas, jame dalyvavo ir paukštidės projekto rengėjai. Jie žmones užtikrino, kad šie nepajus nepatogumų nei dėl iš paukščių ūkio sklindančio garso, nei dėl kvapo. Anot specialistų, ventiliatorių ir kitų prietaisų garsas daugiausia pasieks 40 decibelų lygį, o šalyje leidžiamas garsas siekia 60 decibelų. Projektuotojų teigimu, kvapas taip pat neturėtų būti jaučiamas toliau nei 80 metrų atstumu nuo ūkinio pastato.

Tiesa, jie neatmetė galimybės, kad nemalonus kvapas aplinkinėse teritorijose gali būti jaučiamas paukštidės mėžimo laikotarpiu, o tai bus daroma vos 6–7 kartus per metus. Nors susirinkę gyventojai ir piktinosi dėl to, tačiau jiems buvo atsakyta, kad iš karvių ar kiaulių ūkių sklinda nepalyginti didesnė smarvė. Be to, visas planuojamas paukščių ūkis sudarys vos 17 sutartinių gyvulių. Anot projektuotojų, tai reiškia, kad numatomos statyti fermos dydis ir jos aplinkai keliami nepatogumai atitiks sąlygas tų ūkių, kuriuose laikoma 17 karvių.

 

Valentinas Jakimavičius