Mokslininkų teigimu, kambariniai augalai padeda kovoti su įvairių virusinių infekcijų plitimu.

Atėjęs pavasaris atnešė ne tik viltį. Rekomendacijos laiką leisti namuose, saviizoliacija ir karantinas daugumai bus moralinis, fizinis ir psichologinis išbandymas. Tačiau pabandykime paieškoti gerų žinių ir apsižvalgykime aplinkui – ant mūsų palangių gausu žaliųjų gyduolių, padėsiančių ne tik psichologiškai ištverti sunkų laikotarpį, bet ir išvalyti patalpos orą.

Naudingieji augalai

Liudmila Rybnikova kambarinių augalų manija užsikrėtė dar vaikystėje, kai besimokydama žvilgsnį nukreipdavo į ją supančius žaliuosius augintinius. „Pamėgau stebėti jų gyvenimą, o paaugusi pradėjau domėtis išsamiau“, – pasakojo Liudmila. Ji perskaitė daugybę mokslinių straipsnių ir šiandien gali daug papasakoti apie žaliąjį pasaulį. Mokslininkų teigimu, kambariniai augalai iš tiesų padeda kovoti su įvairių virusinių infekcijų plitimu. Šiame mūšyje nepamainomas chlorofitas, kurio šešių augalėlių gali pakakti išgryninti 20 m2 kambarį. Įdomu tai, kad ne tik mokslo atstovai, bet ir JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) oficialiai chlorofitą paskelbė esant itin naudingu augalu. Beje, į naudingiausių augalų sąrašą pateko ir vėzdūnė, žemasis finikas, kraštuotoji dracena, ilgalapis inkstpapartis, kuokštinis chlorofitas, paprastoji žingenė, auksaspalvis sukilis, dailioji gerbera, gebenė lipikė, trijuostė sansevjera. NASA mokslininkų teigimu, kad kambariniai augalai gerai išvalytų orą 10 m2 plote, turi žaliuoti bent vienas vešlus augalas.

Kambariniai augalai ne tik sugeria teršalus, bet ir drėkina bei gaivina orą. Kaip gi jie padeda? Augalai kenksmingas medžiagas sugeria lapų poromis, tuomet siunčia teršalus į šaknis, kur juos išskaido ir nukenksmina.

Liudmilos teigimu, dar viena ir labai svarbi priežastis šiuos žaliuosius augintinius puoselėti namuose – rūpinimasis jais. „Pripažinta, kad augalai gali reaguoti net į balso toną, todėl rekomenduoju su jais netgi pasikalbėti, balsu pasigrožėti – ši terapija naudinga ne tik augalui, bet ir pačiam augintojui“, – sakė augintoja. Ji priminė, kad naudingiausi – sveiki, gerai prižiūrimi augalai. Patariama kambariuose auginti skirtingų augalų, nes vieni gerai sugaudo vienus teršalus, o kiti – kitus.

Žalieji gyduoliai padės ne tik psichologiškai ištverti sunkų laikotarpį, bet ir išvalys patalpos orą.

Žalieji gyduoliai padės ne tik psichologiškai ištverti sunkų laikotarpį, bet ir išvalys patalpos orą.

Pavasario karaliai

Floristė Šviesa Vinkšnelė savo nuomone apie žaliąjį augalų pasaulį linkusi pasidalinti su visais: „Visi augalų mylėtojai, ko gero, yra pastebėję, kad žalieji mūsų bičiuliai ne tokie paprasti sutvėrimai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, – tvirtino ji. – Kiekviena jų rūšis turi savų paslapčių, keistenybių, įdomybių ar gudrybių, kaip geriau įsitvirtinti ir išlikti šioje žemėje. Be to, vieni jų turi gydomųjų, o kiti – netgi mistiškų, magiškų galių.“

Pavasarį karaliauja auksui prilygstantys augalai. Tai, kad augalams nesvetimas sezoniškumas, pasak Š.Vinkšnelės, yra plačiai žinomas faktas. Pavasarį pražysta tulpės, narcizai, veronikos, o kambaryje auginamus žalumynus gali tekti persodinti, patręšti ar „išleisti atostogų“ į kiemą. „Noriu išskirti kelias grupes augalų. Pasakoju apie tuos, kurie yra nelepūs, skirti valgyti ar turi įdomią istoriją“, – sakė floristė. Pavyzdžiui, 17 a. pavasarį ypač mėgstamų tulpių svogūnėliai buvo vertingesni už auksą. „Ir dabar, nužydėjus svogūninei gėlei namuose nereikėtų skubėti svogūnėlio išmesti – pasodinkite jį pievoje. Po metų rezultatas turėtų nudžiuginti“, – tikino pašnekovė.

Š.Vinkšnelė: „Žalieji mūsų bičiuliai ne tokie paprasti sutvėrimai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.“

Š.Vinkšnelė: „Žalieji mūsų bičiuliai ne tokie paprasti sutvėrimai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.“

Vardindama įdomius augalų pasaulio faktus, ji priminė, kad daugelis jų bijo druskos – jos pabarsčius nunyksta. Tačiau yra toks augalas Salicornia europaea, augantis būtent druskingose jūros pakrantėse, o jo sėklos gali sudygti netgi druskingame vandenyje. „Daugelis augalų yra labai įdomūs, o kai kurie – ypač naudingi. Tarkim, aglaonema – kambarinis augalas, laikomas natūraliu oro jonizatoriumi. Tuo metu gebenė padeda sumažinti formaldehidų kiekį. Tinkamai prižiūrima chamedorėja žydės ištisus metus, o gerbera žinoma kaip efektyviai valantis orą augalas“, – vardino Š.Vinkšnelė.

Valo orą

Citrusiniai augalai taip pat padeda valyti patalpų orą. Pavyzdžiui, kambarinė citrina išskiria beveik 80 naudingų medžiagų, todėl teigiamai veikia ir bendrą savijautą. Augalai ne tik gydo, bet ir stimuliuoja intelektą. „Egzistuoja daugiau nei 400 000 gėlių rūšių, o prieskoninių augalų – daugiau kaip 1 000 rūšių, bet iš jų labai dažnai vartojamų ir populiarių suskaičiuojama vos apie 150 rūšių“, – pasakojo floristė. Jos teigimu, jau įprasta, kad dažna šeimininkė savo virtuvę puošia ne tik gražiais, bet ir valgomais ar gydančiais augalais. Tiesa, ne visos iš tiesų turi pakankamai informacijos apie naudingąsias jų savybes.

Pavyzdžiui, mėta malšina skausmą, gerina virškinimą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Vienas iš saldžiausių augalų pasaulyje – saldžioji stevija, dar vadinama medaus žole, savaime veši Pietų Amerikoje, o Lietuvoje auginama kaip kambarinė gėlė. Šis žolinis augalas išvaizda pernelyg neišsiskiria, bet jos lapeliuose esanti natūrali medžiaga steviozidas yra 300 kartų saldesnis nei įprastinis cukrus.

Kiekviena augalų rūšis turi savų paslapčių, keistenybių, įdomybių ar gudrybių, kaip geriau įsitvirtinti šioje žemėje.

Kiekviena augalų rūšis turi savų paslapčių, keistenybių, įdomybių ar gudrybių, kaip geriau įsitvirtinti šioje žemėje.

Stevija ne tik saldi, bet turi ir gydomųjų savybių, be to, ją gali vartoti ir diabetu sergantys bei dietos besilaikantys žmonės, nes ji visiškai neturi kalorijų. Iš labai saldžių pasaulio augalų, Lietuvoje auginamų ant palangių, dar galima paminėti saldžiąją lipiją. „Čiobrelių kvapas stimuliuoja intelektą, – įdomius faktus vardino pašnekovė. – Pasaulyje egzistuoja apie 350 jų rūšių. Petražolės žadina apetitą, o kalankė yra naudojama gydant žaizdas, pragulas, opas, stomatitą, tonzilitą bei paradontozę.“

Jos teigimu, kai kurios namų šeimininkės ant palangių ar balkonuose užsiaugina agurkų, pomidorų ar net žirnių. Pastarieji Šveicarijoje auginti dar akmens amžiuje, o Vokietijoje buvo net toks laikas, kad daržininkas, pirmasis atvežęs žirnių pintinę į turgų, gaudavo premiją. 16 a. Prancūzijoje žirniai su spirgučiais buvo nešami ir ant karalių stalo, o 19 a. vokiečių kareivių kasdienis maistas buvo žirnių dešra.

Pomidoras, kaip ir moliūgas ar arbūzas, yra laikomas uoga, o dietologiškai uogos dažnai priskiriamos vaisiams, – pasakojo Š.Vinkšnelė. – Atradus Ameriką jų greit atsirado ir Europoje. Čia dėl savo švelnumo, gražios formos ir spalvos pomidorai buvo vadinami meilės obuoliais ir ilgą laiką buvo auginami kaip dekoratyviniai augalai. Įdomu, kad lietuvių mėgstamų agurkų sudėtyje yra net 97 proc. vandens.“

Atbaido piktas dvasias

Nemažai augalų mus ne tik džiugina – kai kuriose kultūrose tikima, kad jie turi simbolinę ar net mistinę prasmę. „Ne vienas namuose yra auginęs pinigų medį, o įžvalgesni pasirūpina, kad jų aplinkoje klestėtų papėdžialapis“, – sakė floristė. Jos tvirtinimu, tai augalas, dar vadinamas moterų laime. Teigiama, kad ši kambarinė gėlė gali atnešti džiaugsmą kiekvienai moteriai. Be to, jei augalas bus tinkamai prižiūrimas, jis atneš laimę ir į namus. Lietuvių namų balkonus ar sodus dažnai puošiančios petunijos priklauso bulvinių šeimai. Nors jos nėra nuodingos, jų ragauti nereikėtų. Petunijos atkeliavo iš Pietų Amerikos žemyno, kur vietinės gentys jas augino nuo senų laikų. Dažniausiai šias gėles majai ir inkai naudodavo įvairiems burtams ir ritualams.

Keletas tradicijų, susijusių su petunijomis, tuose kraštuose išlikę iki šių dienų. Pavyzdžiui, jei petunijos pas jus labai gerai veši ir žydi, tai rodo, kad čia sklando gera ir pozityvi energija, atbaidanti blogąsias dvasias. O jeigu kažkam dovanoji petuniją –nori parodyti, kad tau su tuo žmogumi malonu ir gera būti.

Senovės civilizacijoje manyta, kad deginamų astrų kvapas apsaugo nuo blogų kėslų ir gyvačių, o iš šalavijo anksčiau buvo gaminami smilkalai. Viduramžiais svogūnai buvo vartojami kaip priešnuodis įkandus pasiutlige sergančiam šuniui, bazilikų puokštelės simbolizavo kvietimą meilės žaidimams, o apsisaugoti nuo raganų galėdavai pasinaudojęs krapais.

Agresyviosios rožės

Ar žinojote, kad 15 a. rožės reiškė ne meilę ar aistrą, kaip dabar populiaru manyti, bet agresiją ir karą? Raudonosios rožės reprezentavo lankasterius, o baltosios – jorkus. Vadinamieji Rožių karai – pilietinių karų serija, vykusi dėl Anglijos sosto 1455–1487 m. tarp Jorkų ir Lankasterių šeimų“, – pasakojo pašnekovė. Ir prie mistiškų, ir prie gydomųjų gėlių floristė priskirtų kambarinę alokaziją, pasižyminčią stipriu gydomuoju poveikiu – tam naudojami gėlės lapai, stiebai ir šaknys. Preparatai, gaminami iš alokazijos stiebų ir lapų, vartojami sergant žarnyno, skrandžio ligomis, plaučių uždegimu, tuberkulioze ir net kamuojant dantų skausmui. „Prieš lietų gėlės lapeliai pasidengia smulkiais lašeliais. Alokaziją laikantys namuose žino – netrukus lis“, – sakė Š.Vinkšnelė. Ji patikino – augalų pasaulis yra įdomus ir kartu sudėtingas. Jį perprasti reikia laiko ir noro, tačiau pradėjus domėtis bus smagu, o ir laikas dabar tinkamas.