2008 m. ūkininkai dėl mažų supirkimo kainų protestavo prie AB „Žemaitijos pienas“.

Žali kryžiai pakelėse, dirbamų žemių laukuose bylos apie tylų Lietuvos ūkininkų protestą dėl naikinamo kaimo, dėl valdžios sprendimų formuojant ateinančių metų šalies biudžetą ir dėl nesugebėjimo Briuselyje iškovoti palankesnių sąlygų žemdirbiams. Tačiau vakar prasidėjęs tylusis protestas po poros savaičių pratrūks traktorių riaumojimu prie kiekvienos šalies savivaldybės.

Trys etapai

Neseniai Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje nuspręsta, kad atėjo laikas mitinguoti ir Lietuvoje, ne tik Briuselyje. Sudarytas komitetas protesto akcijoms tiek Vilniuje, tiek Briuselyje organizuoti.

„Mūsų protestas skirstomas į tris etapus. Pirmas etapas – „Žalieji kryžiai“. Tai tyli ir taiki akcija, prasidėjusi vakar, lapkričio 8 d. Šios akcijos metu ūkininkai, bendrovės stato savo dirbamoje žemėje žalius kryžius. Tai žinutė visuomenei ir politikams, kad žemės ūkis tampa nebepakeliama našta, tai ir naikinamo kaimo ir žemės ūkio simbolis. Antras etapas „Traktoriai“. Tai taiki akcija, kai lapkričio 25–26 d. į rajonų centrus suvažiuotų bent 50 traktorių. Svarbi sąlyga – šios akcijos metu negali būti sutrukdyta visuomenei. Judėjimas turi būti matomas, patraukiantis dėmesį, bet ne specialiai blokuojantis. Taigi viskas turi vykti tvarkingai, reikiamus techninius klausimus suderinus su savivaldybe ir policija“, – „Bangai“ pasakojo Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas medsėdiškis Vidmantas Buivydas. Šeštadienį jis pats planuoja pastatyti tris protesto kryžius savo dirbamuose laukuose.

Jeigu į šias akcijas nebūtų jokio valdžios dėmesio, tuomet gruodžio mėnesį vyktų ir trečias etapas – masinis žemdirbių protestas Vilniuje.

„Prie visų akcijos etapų kviečiami prisijungti ūkininkai, bendrovės, kaimo bendruomenės bei kiti prijaučiantys asmenys bei organizacijos“, – ragina Lietuvos ūkininkų pirmininkas Jonas Talmantas.

Įsiutino valdžios planai

Ūkininkų nepasitenkinimas kilo, kai valdžia pradėjo kurpti vis naujus mokesčių didinimo ir naujų mokesčių įvedimo projektus. Štai Finansų ministerija siūlo 45 proc. padidinti žemės ūkyje naudojamo gazolio akcizo tarifą – nuo 56 eurų už 1 000 litrų iki 81 euro. Be to, ketinama sumažinti žymėtojo dyzelino normas. Prezidentūra pasiūlė ženklinto dyzelino tarifą padidinti net 2,6 karto, arba nuo 56 iki 146 eurų už 1 000 litrų. Taip pat numatyta panaikinti lengvatą ir šildymui skiriamam kurui, kuriam dabar akcizas sudaro 21,14 euro už

1 000 litrų.

Be to, norima daugiau surinkti dirbamos žemės mokesčių. Siūloma padidinti žemės ūkio paskirties žemės vertei taikomą koeficientą nuo 0,35 iki 0,5.

Daug nepasitenkinimo kilo ir dėl kitų metų šalies biudžeto, kurį žemdirbiai vadina drastišku jų atžvilgiu. Palyginti su šiais metais, 2020-aisiais žemės ūkio sektoriui numatomos lėšos traukiasi 0,6 proc., arba 6 mln. eurų. Beje, jau trejus pastaruosius metus bendras finansavimas žemės ūkio sričiai mažėja.

Už organizavimą – teismas

„Banga“ 2003 m. daug rašė apie pirmąją labai didelę žemdirbių protesto akciją. Tada žemdirbiai buvo įsidrąsinę kovoti dėl žemų pieno supirkimo kainų. Tuomet jie traktoriais masiškai blokavo kai kurias centrinių kelių magistralių atkarpas, tarp jų ir Klaipėdos rajone. Keliai buvo blokuoti ir prie pasienio postų su Latvija ir Lenkija.

Ūkininkai tvirtai laikėsi savo pozicijos ir nesitraukė tol, kol Vyriausybė nepažadėjo skirti pinigų prarastai pieno kainai kompensuoti. Tuometinis ŽŪR pirmininkas Jonas Ramonas ir dar septyni ūkininkai, tarp kurių – tuometinis Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Bronius Markauskas (dabartinis Klaipėdos rajono meras), Arūnas Kudrevičius, Jonas Vilionis ir kiti sėdo į teisiamųjų suolą. Pirmą kartą savo teises organizuotai ginti stoję žemdirbiai buvo nuteisti kaip riaušininkai.

 

Parengė Vilija BUTKUVIENĖ

banga,logo