Roberto Patronaičio nuotr.

Per pastaruosius metus smarkiai išaugus žemės ūkio paskirties žemės vertei, daug kur padidėjo ir žemės mokesčiai. Ūkininkai piktinasi, kad dėl išaugusios žemės vertės derlius ir pajamos nepadidėjo, ir kaunasi su vietos valdžia, kad būtų mažinamas mokesčio tarifas. Tačiau ši kova nelengva – savivaldybės konstatuoja, kad ekonomika ir gyvenimas gerėja, todėl ir mokesčių galima mokėti daugiau.

Mokestis išaugo kartais

Savivaldybių tarybos jau patvirtino žemės mokesčio tarifus 2020 metams. Žemės mokesčio įstatyme įtvirtintos gana plačios šio mokesčio tarifo ribos – nuo 0,01 iki 4 proc., tad savivaldybėms palikta teisė nustatyti konkretų mokestį.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, žemės ūkio paskirties sklypų vertės nuo 2012 metų išaugo dvigubai. Kadangi žemės mokestis dabar skaičiuojamas pagal vidutinę žemės rinkos vertę, gerokai padidėjo ir mokesčiai. Ūkininkai, ypač tų savivaldybių, kur žemės mokesčio tarifai didžiausi, pradėjo šiauštis, kad dirbamos žemės mokesčio žirklės sudaro nevienodas konkurencines sąlygas.

„Mums žemės mokestis padidėjo 2,5 karto, pernai toks augimas buvo pritaikius 35 proc. lengvatą. Manau, tai gana drastiškas augimas, nes mūsų produkcija tiek nepabrango. Ilgalaikėje perspektyvoje, neskaitant praėjusių metų, kai dėl prasto derliaus kainos ūgtelėjo, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos beveik nesikeičia. Jeigu jos augtų, gal niekas ir nekeltų žemės mokesčio klausimo“,– sakė Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas.

Politikai nenori nusileisti

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos pernykščiams ir šiems metams buvo patvirtintas vienas didesnių šalyje žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifas – 1,7 proc. Pernai žemdirbiams buvo pritaikyta 35 proc. šio mokesčio lengvata. Ir šiemet ūkininkai prašys lengvatos, nes sausra pakenkė pasėliams.

Šiais metais šio krašto žemdirbiai prašė valdžios 2020-iesiems žemės mokesčio tarifą sumažinti iki 0,9 proc., tačiau politikams tai pasirodė pernelyg mažas tarifas. „Derybos buvo sunkios. Konservatoriai jau keliolika metų valdžioje, nenori įsiklausyti, nesileidžia į kalbas, vienintelis jų argumentas – reikia pinigų. Vis dėlto mums pavyko įtikinti, kad tarifą būtina sumažinti. Iš pradžių buvo paruoštas sprendimas sumažinti iki 1,5 proc., bet patvirtino dar mažesnį – 1,3 proc. tarifą“, – pasakojo šio krašto ūkininkų organizacijos vadovas.

I.Hofmanas sakė politikams dėstęs argumentus, kad, augant žemės sklypų vertei, reikėtų mažinti mokesčio tarifą, nes dėl išaugusios žemės vertės didesnių derlių žemdirbiai negauna ir jų pajamos nedidėja.

„Žemės mokestis turėtų būti proporcingas ir adekvatus. Produkcijos kainos nei 30, nei 20 proc. nepakilo, o mokestį padidino 250–300 proc. – 2,5 ir daugiau kartų. Žemės mokestis turėtų būti ekonomikos atspindys, kaip, tarkime, minimalus atlyginimas, dabar jis negali siekti 1 000 eurų“, – palygino Radviliškio rajono ūkininkas.

Jis pridūrė, kad įstatymo pakeitimu buvo siekta ne suteikti teisę savivaldybėms nepagrįstai didinti žemės mokesčius siekiant surinkti daugiau lėšų į biudžetą, bet subalansuotai apmokestinti, nes yra skirtingas žemės našumas ir pan. „Tokia yra šio mokesčio paskirtis, bet vietos valdininkai tai nutyli arba sąmoningai ignoruoja“, – teigė I.Hofmanas.

Norėjo padidinti tarifą

Bene didžiausias žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifas yra Šilutės rajone – 2,0 proc. Kai kurios šalies savivaldybės buvo priverstos jį sumažinti, o šilutiškiai 2020 metams jį norėjo dar padidinti.

„Savivaldybės administracijos direktorius siūlė padidinti iki 2,1 proc., bet mums pavyko apsiginti, kad liktų bent toks, koks patvirtintas šiems metams – 2,0 proc. Jeigu žemės vertė išaugs, ūkininkams bus tragedija“, – tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas. Pasak jo, vidutinis žemės ūkio paskirties žemės mokestis rajone – apie 15 eurų už hektarą.

 K.Andrijauskas.

K.Andrijauskas.

Ūkininkų atstovai vietos politikus bandė įtikinėti, kad patvirtintų palankesnį mokestį, bet jų pastangos liko bevaisės. „Kalbėjausi su meru, priminiau, kad mūsų ūkininkai, skirtingai nei kitų rajonų kolegos, pernai neprašė mokesčio lengvatų. Mes solidarizavomės, supratome, kad savivaldybei reikia pajamų į biudžetą. Yra savivaldybių, kur šio mokesčio tarifas nesiekia ir vieno procento, kitose jis sudaro apie 1,5 proc., o pas mus jis didžiausias, nors mūsų žemės nėra tokios derlingos, kaip, pavyzdžiui, šakiečių“, – nelygybę tarp skirtingų rajonų žemdirbių pabrėžė K.Andrijauskas.

Ūkininkas aiškino, kad jų krašte žemės ūkio paskirties žemės vertė išaugo dėl čia pridygusių vėjo jėgainių. Kai pradėjo įgyvendinti šiuos projektus, ėmė kilti žemės kaina.

Kam gerėja gyvenimas?

Žemdirbius piktina tai, kad savivaldybėse derantis dėl žemės mokesčio tarifo politikai ir valdininkai svaidosi argumentais apie gerėjančią ekonomiką ir augantį pragyvenimo lygį.

„Klausiau, kur ir kam ekonomika gerėja? Ar paprastas žmogus jaučia, kad kyla pragyvenimo lygis? Kas iš to, kad pakilo minimalus atlyginimas? Tą padidėjimą „suvalgo“ išaugusios prekių kainos ir antkainiai. Taigi kalbos apie ekonomikos augimą tėra tik mitas. Atvirkščiai – mes jaučiame, kad ekonomika stagnuoja. Be to, žemdirbiams pastarieji metai buvo prasti, nėra logikos mums didinti žemės mokestį, bet vietos politikams atrodo, kad gyvenimas gerėja“, – apmaudą liejo Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas.

Norėtų mitinguoti

Ūkininkai apgailestauja, kad savivaldybės, surinkusios mokesčius už žemės ūkio paskirties žemę, pamiršta žemdirbių problemas. Pirmiausia tai – pasenę melioracijos įrenginiai.

„Manau, kad ūkininkai sutiktų mokėti ir didesnius žemės mokesčius, jeigu savivaldybės tomis lėšomis tvarkytų drenažą. Kalbant apie Šilutės rajoną, daugiausia melioracijai skirtų lėšų tenka polderiams prižiūrėti, o kitiems sausinimo įrenginiams pinigų beveik nelieka. Tad jeigu jau mokestis auga, sėskime prie stalo ir aiškinkimės, kaip tos lėšos bus panaudojamos. Dabar apie tai nėra nė kalbos. Jie tvarkys šaligatvius, įgyvendins kitus projektus, bet tai nesusiję su dirbama žeme. Ūkininkai nepatenkinti, gali pradėti mitinguoti“, – perspėjo K.Andrijauskas.

Liko apgauti

Rokiškio rajono ūkininkai pernai patys sutiko mokėti didesnius žemės mokesčius ir sutarė su valdžia, kaip bus panaudotos papildomai surinktos lėšos, tačiau liko it musę kandę. Po gaisrų, kurių metu liepsnojo žemės ūkio technika ir gamybiniai pastatai, ūkininkai siūlė iš surinkto mokesčio aprūpinti gaisrininkus technika, nes šie gaisrų gesinti važinėja antikvarinėmis mašinomis.

„Pasitvirtinome nuo 1,3 iki 1,5 proc. didesnį žemės mokesčio tarifą, bet likome apgauti. Buvo sutarta, kad papildomai surinktos lėšos bus skirtos gaisrininkų techninei bazei atnaujinti, bet šiemet pamatėme, jog buvusi valdžia susitarimo nesilaikė. Tiek, kiek buvo sutarta ir planuota, surinktų mokesčių lėšų tam neskirta. Padidinus tarifą 0,2 proc., į biudžetą papildomai įplaukė daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Dar turėjo ir savivaldybė papildomai pridėti, bet ir ta dalis nepatvirtinta. Taigi 2020 metams šį mokestį vėl sumažinome iki 1,3 procento. Nieko gero nenuveiksime, jeigu nesilaikysime susitarimų“, – konstatavo Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Lina Meilutė-Datkūnienė, šiemet išrinkta į šio rajono savivaldybės tarybą.

Žemės rinkos vertė didėja

Mindaugas Samkus, Registrų centro spaudos atstovas

Registrų centras kiekvienais metais atlieka masinį Lietuvos nekilnojamojo turto vertinimą ir skaičiuoja statinių bei žemės sklypų vidutinės rinkos vertes, šios vertės kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių nekilnojamojo turto savininkams skaičiuojami mokesčiai.

Žemės sklypų mokestinės vertės galioja nuo 2018 m. sausio 1 d., o naujos mokestinės vertės vėliausiai turės būti perskaičiuotos 2022 m. ir įsigalioti nuo 2023 m. sausio 1 dienos.

Pernai atlikto masinio vertinimo duomenimis, visų šalyje esančių ir įvertintų žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per metus vidutiniškai padidėjo 8 proc.: žemės ūkio paskirties – apie 18 proc., gyvenamosios paskirties – 3 proc., komercinės grupės žemės – 2 procentais.

Ryškus (30 proc. ir didesnis) žemės ūkio paskirties vidutinis rinkos vertės augimas fiksuotas tose savivaldybių teritorijose, kuriose yra aukštesnis žemės ūkio naudmenų našumo balas – pavyzdžiui, Pasvalio, Plungės, Tauragės, Telšių, Biržų, Klaipėdos, Kupiškio, Mažeikių, Panevėžio ar Ukmergės rajonuose, taip pat atskirose rekreacinėse teritorijose Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybėse.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų verčių augimą skatina pakankamas žemės ūkio veiklos pelningumas, šiai veiklai skiriamos Europos Sąjungos dotacijos, taip pat toliau mažėjanti geros kokybės žemės ūkio paskirties žemės pasiūla.

Byra į mokesčių katilą

Giedrius Lingis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais

Šis mokestis sudaro nedidelę šalies savivaldybių biudžetų dalį. Visos savivaldybės jo surenka apie 27 mln. eurų. Jeigu imtume savivaldybių biudžetus su dotacijomis, tai žemės mokestis sudarytų vidutiniškai tik apie 1 proc. biudžeto. O jei tik savarankišką dalį, surenkamą iš mokesčių, tai sudarytų apie 1,5–2 proc. biudžeto.

Kaip panaudojamas šis mokestis? Tai nėra tikslinės lėšos. Visi savivaldybių surenkami mokesčiai subyra į bendrą biudžeto katilą, o savivaldybių tarybos sprendžia, kaip šia pajamas paskirstyti. Tarybos lėšų skiria ir įvairioms kaimo programoms paremti, bet nereikėtų sakyti, kad tai būtent žemės mokesčio pinigai.