Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žemų pieno kainų nustekenti ūkiai išparduoda bandas

Žemų pieno supirkimo kainų nustekenti smulkūs ir vidutiniai ūkiai išparduoda karvių bandas. Per metus iš rinkos pasitraukė kas aštuntas pieno ūkis. Žemės ūkio ekspertai ragina kelti pieno ūkių efektyvumą, žemdirbiai kaip pavyzdį pateikia Lenkijos modelį: ten žemdirbiai valdo visą pieno grandinę – nuo žaliavos iki pardavimo.

Ūkininkas Giedrius Masikonis trečdalį karvių bandos pardavė lenkams, pusšimtis Lietuvos žalmargių po poros savaičių taip pat turės naują šeimininką.

Šeima ūkį išparduoti nutarė, kol nebankrutavo, nes pajamos nepadengia sąnaudų, išsilaikyti sunku. Be to, dėl sausros trūksta pašarų.

„Savikaina išeina 23 eurocentai, o moka 21 už pienuką. Parduodi veršelius, dalį karvių į maistą parduodi ir padengi, kas trūksta“, – aiškina Prienų rajono ūkininkas.

Kitas Prienų rajono ūkis taip pat ištuštėjęs. Dar gegužę Lenkijos ūkininkas išsivežė 100 veislinių karvių.

„Pasiskaičiavome, prieš 10 metų investuota, nusidėvėjo įranga, reikia pastatų rekonstrukciją daryti, viską sudėliojome, krūvos pinigų reikia, atsiperkamumo nebėra“, – aiškina Prienų rajono ūkininkas Martynas Butkevičius.

Skaičiuojama, kad per metus pienininkystės ūkių sumažėjo 12 proc. Pieno gamintojai dabar laiko apie 250 tūkst. karvių.

Iš maždaug 20 tūkst. pieno gamintojų, stambių prekinių ūkių, kurių bandose daugiau nei po 100 veislinių karvių, vos 260. Bet ir šie vos galą su galu suduria, gelbsti augalininkystė.

„Esame priversti nuolat derėtis, tik tiek , kad ne visada turime svertų. Ir perdirbėjai turėtų ieškoti efektyvumo savo darbe, išgauti gerus rezultatus, šiek tiek daugiau ūkininkams mokėti“, – mano „Lytagros“ žemės ūkio bendrovės direktorius Vilius Viskontas.

Pasak žemdirbių, pasigendama aiškios šalies pieno ūkio strategijos. Puoselėjama viltis iki 2030-ųjų padvigubinti pieno gamybą iki trijų milijonų tonų pieno per metus, greičiausiai taip ir liks planuose. Lietuvoje vidutinis primilžis iš karvės per metus yra 1,5 tonos mažesnis nei, pavyzdžiui, Graikijoje.

„Ūkius trukdo plėsti būtent kartais tų žinių stoka apie grynaveislius gyvulius, o kita pusė, tai yra aplinkosauginiai reikalavimai, kurių yra per daug“, – LRT TELEVIZIJAI paaiškina Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas.

Lietuvoje pieno supirkimo kaina ir toliau išlieka mažiausia Europos Sąjungoje, o pagaminama vos 1 proc. bendrijos produkcijos.

„Ar mes įstojome į Europos Sąjungą, ar į aborigenų Sąjungą. Kodėl mums pereinami laikotarpiai, išmokos mažesnės, kodėl mums kainos mažesnės?“ – svarsto Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.

„Lietuvoje padaryta daug klaidų, nuo bendro kooperavimosi proceso, nuo įmonių neteisingo paskirstymo. Lenkijoje apie 90 proc. ūkininkų valdo visą kooperacijos sistemą“, – supažindina Žemės ūkio rūmų direktorius Arūnas Svitojus.

Pieno gamintojai sako gavę naujojo žemės ūkio ministro pažadą ieškoti būdų, kaip mokėti žemdirbiams daugiau, kad nenyktų pieno ūkiai. Jeigu padėtis nesikeis, mažiausią kainą už pieną mokančią perdirbimo įmonę ūkininkai žada blokuoti.

Rekomenduojami video