Garsioji sniego savaitė atskleidė, kad žmonės dėl patirto streso kartais nebežino, ką daryti, pavyzdžiui, ant savo automobilio pamačiusužvirtusį medį ar varveklių sudaužytus stiklus bei kėbulus.

Praėjusią savaitę iškritęs gausus sniegas ir savaitgalį spustelėjęs šaltukas sudrumstė visų automobilininkų gyvenimą, tačiau žiema dar nesitraukia – termometro stulpeliui tai kylant, tai leidžiantis prognozuojama, kad vasaris Lietuvai atneš pūgas, šaltuką ir atlydį. O daugiausiai rūpesčių gali sukelti techniškai netvarkingi dyzeliniai automobiliai.

Patyrė nuostolių

Draudikai sako, kad pagal žalų skaičių praėjusiai sausio savaitei nėra lygių, ir perspėja, jog dar neatsipalaiduotume ir tinkamai saugotume save bei savo turtą.

Gausaus sniego laikotarpiu vien draudimo bendrovė BTA užfiksavo daugiau nei 50 įvykių, kurių metu buvo apgadintas ar sunaikintas gyventojų turtas, ir kiek daugiau automobilių apgadinimo atvejų. Nors kitomis sausio dienomis įvykių buvo registruojama mažiau dėl karantino suvaržymų, statistiką gerokai pakoregavo gamtos kataklizmu tituluotas snygis. Daugiausiai nelaimingų nutikimų šalies didmiesčiuose – Vilniuje ir Kaune.

„Šio sausio lyginti su ankstesnių metų žiemos mėnesiais negalime, nes jau seniai sulaukėme tiek daug sniego per labai trumpą laiką. Užregistravome nemažai turto žalų – krintančios medžių šakos apgadino namus, kitus statinius, drėgno sniego spaudimo neatlaikė senesni pastatų stogai. Tačiau žalų, susijusių su transportu, yra dar daugiau – kelios dešimtys avarijų, taip pat daug kreipimųsi dėl pagalbos kelyje: užklimpę automobiliai, eismo įvykiai, prašymai ištraukti iš griovio, pusnies ar transportuoti jau apgadintą automobilį“, – vardija Andrius Žiukelis, bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas.

Nežino, kaip elgtis

Gausus sniegas sutrikdė ne vieno gyventojo kasdienybę ir pridarė rūpesčių. Užkritę medžiai, sulamdyti automobiliai, dingusi elektra – įvykius galima vardinti ir vardinti. Šie nutikimai priminė, kaip elgtis tokių situacijų metu.

„Garsioji sniego savaitė atskleidė, kad žmonės dėl patirto streso kartais nebežino, ką daryti, pavyzdžiui, ant savo automobilio pamačius užvirtusį medį ar varveklių sudaužytus stiklus bei kėbulus. Vieni puola traukti šakas nuo automobilio, valyti sniegą, kiti kaip tik nieko nedaro ir tiesiog laukia atvykstančių tarnybų. Kita išryškėjusi problema – savo technikos būklės pervertinimas, pavyzdžiui, kai tokiomis oro sąlygomis išvažiuojama su vasarinėmis padangomis ar kelyje bandoma nesaugiai lenkti kitą automobilį. Taip pat nesirūpinimas savo turtu – snygis jau baigėsi, bet dar ne visi nusivalė sniegą nuo stogų, kuris krenta apgadindamas kitų turtą“, – pasakoja jis.

Pirmiausia reikėtų imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią didesniems nuostoliams, o tuomet būtina nepamiršti nufotografuoti automobilio ar kito apgadinto turto, taip užfiksuojant pažeidimus. Viskas priklauso ir nuo konkrečios situacijos. Jei nelaimė susijusi su vandentiekiu ar elektros energijos tiekimu, reikėtų bandyti išjungti vandens tiekimą, ištraukti iš kištukų prietaisų laidus ir kviesti specialistus, avarinę tarnybą. Kitaip tariant, tokiais atvejais neleisti situacijai dar labiau blogėti. Ne mažiau svarbus akcentas – kuo skubiau užpildyti dokumentus dėl žalos atlyginimo.

Pasak eksperto, įvykus nelaimingam atsitikimui, dėl kurio buvo apgadintas ar sunaikintas turtas, apie tai bendruoju pagalbos telefonu 112 būtina nedelsiant pranešti atsakingai valstybės institucijai – policijai, priešgaisrinei gelbėjimo ar avarinei tarnybai dėl gelbėjimo darbų atlikimo, nelaimės aplinkybių bei priežasčių nustatymo.

Pradėti apgadinto objekto remontą arba naikinti sugadintus daiktus galima tik juos apžiūrėjus draudikams ir su jais susiderinus. Be to, svarbu visada prisiminti, jog jei ant transporto priemonės užkrito varveklis ar sniegas nuslinko nuo stogo, tai už tokią žalą gali atsakyti pastato savininkas, bet apie tokį įvykį būtina pranešti ir policijai.

Problemos – dyzeliams

Tam, kad išvengtumėte streso dėl ryte neužsivedančio dyzelinio automobilio, reikia įsitikinti, kad tvarkingos pakaitinimo žvakės. Tiesa, tai daryti reikia iki kol termometro stulpelis nenukrito žemiau 5 laipsnių.

Žvakių patikra vyksta keliais etapais. Pirmiausia žvakės patikrinamos ampermetru. Taip pat patikrinami žvakių laidai bei pakaitinimo žvakių ritė. Net jei ampermetras rodo, kad žvakės gana geros, bet jos keistos seniai, rekomenduojame įsigyti naujas, nes senos žvakės kaista lėčiau ir neįkaista tiek, kiek reikia, arba visos įkaista per skirtingą laiką, todėl ir rezultatas toks – blogai besikuriantis automobilio variklis.

Taip pat svarbu įsidėmėti, kad sugedus bent vienai pakaitinimo žvakei, rekomenduojama pakeisti visas. Taip automobilio savininkas bus tikras, kad atėjus žiemai nesuges ir likusios žvakės, jam nereiks baimintis, jog automobilis neužsives, bei išvengs bereikalingo streso dėl pakartotinio automobilio remonto.

Degalų filtras – ypač svarbi automobilio degalų sistemos ir tinkamo variklio darbo dalis, nes jo paskirtis filtruoti degalus, kurie patenka į degalų tiekimo sistemą.Jei automobilis rytais blogiau vedasi ar pastebėjote, kad padidėjo degalų sąnaudos, sumažėjo trauka arba kelionės metu automobilis ėmė trūkčioti, vadinasi, laikas kreiptis į specialistus.

Specialistai rekomenduoja degalų filtrą keisti kas 10 tūkst. kilometrų. Tačiau jei per metus nuvažiuojate mažiau, jį vis tiek būtina keisti. Patartina – prieš šaltąjį sezoną, nes stipriau paspaudus šaltukui filtre esantis vandens likutis ir kondensatas užšąla, tad automobilį užvesti bus sunku.

Jei pastebėjote, kad automobilio starteris sukasi lėčiau, tai ženklas, kad reikėtų sunerimti. Mažai nusilpęs akumuliatorius pasikrauna per 20–30 minučių kelionės. Tačiau jei problema kartojasi, atėjo metas jį patikrinti.

Pilti žieminį kurą

Lietuvoje arktinės specifikacijos dyzelinas pradedamas pardavinėti nuo lapkričio antros pusės. Užsukus į degalinę, jį lengvai atpažinsite dėl žymėjimo viena arba dviem snaigėmis. Viena snaige žymimas pirmos arktinės klasės žieminis dyzelinas, kuris neužšąla iki –26 laipsnių. Dvi snaigės reiškia, kad tai antros arktinės klasės dyzelinas, neužšąlantis iki –32 laipsnių.Įprastas dyzelinas jautrus žemesnei aplinkos temperatūrai, nes vos atsiradus šalnoms pradeda kristalizuotis parafinai, kurie užkemša degalų filtrą ir taip sutrikdo variklio darbą. Sutrikdytas variklio darbas – blogai besivedantis automobilis.

Automobilių, kuriuose sumontuota dujinė įranga, varikliai užvedami naudojant benziną. Kadangi aušintuvui gresia užšalimas, jame esantis vanduo turi pašilti iki 50 laipsnių, tuomet įjungiamos dujos. Jei lauko temperatūra labai žema, tam prireiks nuvažiuoti keletą kilometrų.

Daugiau degalų mišinio sunaudojama tam, kad, pavyzdžiui, būtų palengvintas variklio užvedimas arba tam, kad greičiau sušiltų katalizatorius. Taip pat, esant šaltam varikliui, degalų mišinys bei jo sudeginimas nėra optimalūs. Be to, variklio alyva yra klampesnė, todėl apsunkinamas variklio darbas.

Paleidus šaltą variklį, reikėtų vengti aukštų sūkių. Tik užvedus variklį, guoliai ir kiti alyva sutepami paviršiai
dar nebūna pakankamai ja aprūpinti, todėl iškyla didelė tikimybė, kad jie greitai susidėvės. Tie, kuriems nuolat tenka važiuoti trumpus atstumus, turėtų dažniau keisti alyvą, nes degalai ir kondensatas gali patekti į variklio alyvą ir pridaryti žalos.

Nepakenkti starteriui

Švarūs akumuliatoriaus poliai sumažina pasipriešinimą srovės tekėjimui į gnybtus. Važiuodami trumpus atstumus išjunkite nereikalingus galios naudotojus, pavyzdžiui, šildomas sėdynes – tuomet pakankamai elektros srovės liks akumuliatoriui įkrauti. Prijungę akumuliatoriaus „sargą“ (prie cigarečių degiklio), galėsite stebėti akumuliatoriaus įkrovimo lygį ir laiku jį įkrauti.Išsikrovus akumuliatoriui galima bandyti ant jo uždėti karšto vandens pūslę ir palaukti dešimt minučių, kol šiltas vanduo sušildys iki reikiamos temperatūros. Tuomet sušildytas akumuliatorius turės kur kas daugiau galios užvedant variklį.

Starteriui kenkia, kai ilgai bandoma užvesti automobilį. Jei variklis neužsiveda per penkias sekundes, tikimybė, kad jis susidėvėjo, labai padidėja. Todėl bandymas užvesti mašiną neturėtų trukti ilgai. Intervalas tarp mėginimų užvesti mašiną turėtų būti bent 30 sekundžių. Atsargiai: ilgai sukant starteriu, nesudeginti degalai gali patekti į katalizatorių ir sugadinti išmetamųjų dujų sistemą.

Iš vidaus užšalęs lango stiklas byloja apie tai, kad į automobilį patenka per daug drėgmės. Pirmiausia būtina panaikinti drėgmės atsiradimo priežastis. Dažniausiai dėl to kaltos įtrūkusios sandarumo detalės arba užsikimšęs salono filtras. Taip pat gali būti, kad drėgmė į automobilį patenka kartu su prie batų prilipusiu sniegu. Kai priežastis išsiaiškinama, automobilį reikia gerai išdžiovinti. Statybinių prekių parduotuvėje galima nusipirkti patalpų drėgmės sugėriklį ir padėti jį automobilyje.