FB nuotr./Vygandas Pranskūnas

Žinoma, kad Airijoje ganiavos sezonas trunka 10 mėnesių, o žolė – pagrindinis pašaras. Ganiavos metu ji – žalioji masė, o tvartiniu laikotarpiu – silosas. Tad produktyviam žolynui įrengti kiekvienas ūkininkas skiria didelį dėmesį.

Kas užtikrina našumą

Kiekviename produktyviame Airijos ūkyje vyrauja daugiamečių svidrių žolynai. Tyrimais nustatyta, kad neatnaujinus žolynų kiekvienas ūkis per metus netenka mažiausiai po 3 t sausųjų medžiagų, iki 25 proc. sumažėja maistingųjų medžiagų pasisavinimas. Taigi nuolatinė priežiūra ir atnaujinimas užtikrina didesnį žolyno našumą, kartu ir ekonominę grąžą.

Nemažai ūkininkų nesuvokia, kiek ekonominių nuostolių patiria dėl neefektyvaus ganyklų ir aptvarų naudojimo. Mažo našumo aptvarai yra tie, kuriuose ganoma vidutiniškai 4–6 kartus per metus. Todėl siekiant maksimalių ūkio rezultatų, pirmiausia reikia didinti aptvarų našumą ir nuganymų skaičių, teisingai apskaičiuoti, kada geriausiai nupjauti žolę silosui, kada ir kiek nuganyti. Kiekvieno ūkininko tikslas yra turėti tokius žolynus, kurie:

  • didina ūkio našumą;
  • leidžia iš 1 ha išlaikyti daugiau gyvulių;
  • didina gyvulių produktyvumą – 8 proc. padidėja primilžis;
  • gerina žolės kokybinius rodiklius;
  • geriau reaguoja į tręšimą.

Ar tikrai produktyvesni?

Dėl per mažos procentinės svidrių dalies daugiamečiuose žolynuose pieno ūkis per žolės gamybos laikotarpį patiria apie 300 Eur/ha nuostolio. Daugiamečių svidrių žolynai – aukštos kokybės pašaras. Palyginkime 15 proc. ir 100 proc. svidrių žolynus. Paskaičiuota, kad iš šimtaprocentinio svidryno gautume 2,7 t/ha daugiau žolės masės.

Pagrindiniai šių dviejų žolynų skirtumai išryškėja pavasarį, tiksliau – iki gegužės vidurio. Žolynus, kurių 15 proc. sudaro svidrės, galima vadinti skurdžiais, nes pavasarį nuganyti skirtos žolės pakankamai neužauga.

Tinkamiausias laikas atnaujinti

Airijoje praktikuojamas rudeninis žolynų atnaujinimas. Tai ekonomiškai naudinga pašarų bazei, bet kartu turi ir kelis neigiamus aspektus. Dirvožemio būklė priklauso nuo oro sąlygų. Rudenėjant krinta dirvožemio temperatūra, tai mažina sėklų daigumą, o prastos oro sąlygos – ganyklų produktyvumą. Taip pat prasta dirvožemio būklė kartais būna stabdys technikai, tad ne visada rudenį galima patręšti laukus.

Pavasarinis žolynų atnaujinimas suteikia ūkininkams lankstumo. Pavasarį įsėtas žolynas tais pačiais metais gali užauginti tokį patį ar net didesnį žolės masės kiekį. Baltųjų dobilų įsėjimas pavasarį yra daug patikimesnis negu rudenį dėl stabilesnės dirvožemio temperatūros. Pavasarį dėl palankių oro sąlygų veiksmingesnis ir purškimas nuo piktžolių.

Nesvarbu, kada įsėtas, žolynas visiškai įsitvirtina per 11 mėnesių. Norint gero žolyno, labai svarbi tinkama jo priežiūros technologija, ypač ankstyvuoju žolyno įsitvirtinimo tarpsniu.

 

Inga Zigmantienė,

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistė